- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-27
- Bylos Nr.
- N-261-3789-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01209-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės patrulis 2009 m. rugsėjo 28 d. surašė S. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 28 d. vairuodamas dviratį, važiuodamas šaligatviu, prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per kelią važiavo nenulipęs nuo dviračio, atsitrenkė į automobilį, apgadino dviratį ir automobilį. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 65, 66 ir 130 punktų reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu S. P. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo paskirta 100 Lt bauda.
Šalies argumentai
S. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi S. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina S. P. kaltę ir paneigia jo versiją dėl to, kad jis vedėsi dviratį, o ne įvažiavo dviračiu į sankryžą. Tokią išvadą, teismas padarė įvertinęs A. D. tarnybinį pranešimą (b. l. 13), A. D. ir A. S. parodymai teismo posėdžio metu, eismo įvykio vietos schemą (b. l. 14).
Teismas vertino, kad po eismo įvykio dviračio stabdymo kelio negalėjo atsirasti, nes tai būtų pastebėję ir eismo įvykio dalyviai, ir kiti įvykio vietoje susirinkę asmenys. Iki eismo įvykio padarytas stabdymo kelias būtų sumindžiotas, apdulkėjęs, nes jis baigiasi ties sankryža, per kurią vaikšto pėstieji. Todėl teismas atmetė S. P. teiginį, kad eismo įvykio schemoje užfiksuotas stabdymo kelias yra ne jo dviračio. Dviračio stabdymo kelias rodo, kad S. P. reikėjo staigiai stabdyti prieš pat sankryžą. Tai prieštarauja jo paaiškinimams, kad jis prie sankryžos laukė, kada užsidegs žalias šviesoforo signalas (b. l. 16). Nustatęs esminius paaiškinimų neatitikimus, įvertinęs tai, kad A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš karto po įvykio S. P. pakeitė parodymus, pareigūnai tvirtino, kad įvykio vietoje buvusi moteris jiems paaiškino, kad S. P. į sankryžą įvažiavo dviračiu, o viena moteris ieškojo liudytojų, galinčių paliudyti priešingai, bei tai, kad T. S. paaiškinimą surašė ne jis pats, o pareiškėjo žmona, teismas padarė išvadą, kad S. P. parodymai turi būti vertinami ne kaip įrodymų šaltinis, o kaip gynybos priemonė.
Pareigūnų paaiškinimus atitinka ir nukentėjusiojo A. G. paaiškinimus, kad jam degė žalias šviesoforo signalas ir įsitikinęs, kad sankryžoje nėra pėsčiųjų, jis lėtai judėjo, kai pajuto smūgį (b. l. 15). Tai, kad nukentėjusiojo automobilio priekinėje sėdynėje buvo krovinys, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jam buvo blogas matomumas. Šis krovinys galėjo riboti matomumą automobiliui sukant, bet iš pateiktų nuotraukų negalima daryti tvirtos išvados, nes nuotraukos nekokybiškos ir krovinio buvimo vieta nėra aiški. Be to, ši aplinkybė nepaneigia aukščiau teismo padarytos išvados dėl S. P. veiksmų įvykio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad liudytojo T. S. parodymai (b. l. 42) negali patvirtinti S. P. pateikiamos versijos, nes yra prieštaringi. Kadangi įvykis įvyko sankryžos pradžioje, 0,5 m nuo krašto (dviračio padėtis Eismo įvykio vietos schemoje, S. P. paaiškinimas, b. l. 16), tai S. P. neturėjo kaip pradėti vestis dviratį, nes jis iki sankryžos privažiavo dideliu greičiu ir turėjo skubiai stabdyti. Net jei jis ir būtų pradėjęs vestis dviratį tarp kojų, tai toks veiksmas, atsižvelgiant į paties dviračio ilgį, galėjo trukti vos pora sekundžių. Jis net negalėjo įsivesti viso dviračio į sankryžą, kadangi dviratis yra ilgesnis nei 0,5 m. Pastebėti tokį trumpą veiksmą einančiam pro šalį žmogui, beveik neįmanoma. Faktas, kad liudytojo paaiškinimą policijai surašė ne jis pats, o kitas asmuo, nors pats liudytojas yra raštingas, patvirtina pareigūnų teiginį, kad jie buvo įspėti, kad pareiškėjo naudai veikianti moteris ieškojo įvykio liudytojų, galinčių paliudyti pareiškėjui naudingas aplinkybes.
Teismas konstatavo, kad S. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 131 straipsnio 4 dalies pažeidimą.
III.
Apeliaciniu skundu S. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde S. P. nurodė, kad per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui ėjo vesdamas dviratį, tačiau automobilio BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, sukdamas į dešinę, jo nepraleido.
Liudytojas T. S. nebuvo apklaustas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartis byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Šis asmuo į teismo posėdį nebuvo kviečiamas.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad tariamas dviračio stabdymo pėdsakas paliktas S. P. dviračio. Ant šaligatvio toks dviračio padangos pėdsakas neleidžia teigti, kad tai S. P. dviračio stabdymo pėdsakai.
Eismo įvykio vietoje tariamai buvusi moteris tvirtino, kad S. P. į sankryžą dviračiu įvažiavo. Tačiau nenustatyta, kokia tai moteris ir ji nebuvo apklausta.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad automobilyje krovinio buvimo vieta aiški, tai patvirtino ir A. G..
Automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesilaikė KET 210 ir 210.1, 210.2 punktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
S. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
ATPK 131 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už <...> asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, <...>, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus.
Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos dviračio stabdymo žymės po eismo įvykio. S. P. eismo įvykio schemą paisrašė, pastabų dėl eismo įvykio schemos nenurodė. Todėl ji yra tinkamas įrodymas ir juo nėra pagrindo nesiremti. Be to policijos pareigūnai A. D. ir A. S. teismo posėdžio metu apklausti liudytojais patvirtino eismo įvykio schemoje nurodytas aplinkybes ir teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog S. P. kaltas padaręs ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliantas nereiškė reikalavimo pirmosios instancijos teismui apklausti liudytoju T. S., todėl byloje esant pakankamai įrodymų padarytiems pažeidimams nustatyti, teismas neprivalėjo liudytoju apklausti T. S., bei nustatinėti kitus galimus šio eismo įvykio liudytojus.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi (b.l. 46-47) S. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirta 100 Lt bauda buvo pakeista į įspėjimą.
S. P. apskundus minėtą nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. panaikino skundžiamą nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 64-66).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu S. P. paskirtą 100 Lt baudą paliko nepakeistą, t. y. buvo palikta galioti griežtesnė administracinė nuobauda, nei paskirta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi, kurią apskundė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N062-2857/09). Todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą dėl 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties pateikė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis paminėtu non reformatio in peius principu, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, negalėjo paskirti griežtesnės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis keistina ir S. P. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda keistina į įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
nutaria:
S. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį pakeisti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, kuriuo S. P. paskirta 100 Lt bauda, pakeisti, skiriant S. P. administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis neskundžiama.