Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-18 · Byla Nr. ATP-377-185/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-18
Bylos Nr.
ATP-377-185/2014
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00133-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-377-185/2014
Proceso Nr. 4-45-3-00133-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. K. (I. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino I. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171 str. 1 d. ir paskyrė jam 5000 Lt baudą už tai, kad jis neįregistravęs Lietuvos Respublikoje įmonės ir neturėdamas licencijos prekybai naftos produktais, 2014-04-22 apie 22.40 val., Zarasų m., (duomenys neskelbtini) g., esančiame miškelyje iš vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako išpildamas į atskiras kilnojamos talpos dyzelinį kurą, jį pardavinėjo tyrimo nustatytiems asmenims. Savo veiksmais I. K. pažeidė 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 11 str. 1 d., ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-02-02 įsakymo Nr. 1-19 „Dėl leidimų vertis prekybos naftos produktais veiklos išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 1 d., 4 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. K. prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad jis dyzelinio kuro nepardavė, o byloje nėra tiesioginių jo kaltės įrodymų. Tvirtina, kad policijos pareigūnas, kuris jį sustabdė išvažiuojantį iš miško, nematė, kaip buvo perpilamas ir parduodamas kuras, be to jis buvo vienas – tyrėjo kartu su juo nebuvo. Taip pat policijos pareigūnas tvirtino, kad yra filmuota medžiaga, kurioje matosi, jog jis iš vilkiko perpila dyzelinį kurą ir jį parduoda, ir taip darė spaudimą pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nors minėta filmuota medžiaga teismui nebuvo pateikta. Dėl E. P. ir A. R. paaiškinimų, jog jie iš pažeidėjo pirko kurą, I. K. nurodo, kad šie paaiškinimai yra melagingi, be to minėti asmenys nenurodė nei iš ko ir kokios mašinos pirko dyzelinį kurą. Tuo tarpu iš S. N. paaiškinimo matyti, kad dyzeliniu kuru jis neprekiavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris – prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Tenkinama dalis apeliacinio skundo.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti I. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo.

Skundžiamame nutarime yra nurodyta, jog I. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kaip jau ir minėta, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Taip pat ATPK 286 str. 2 d. yra nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, tai yra turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Be kitą ko privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje. Minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento ir įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas tik formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, jie yra visiškai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo neišdėstė. Apskritai nebuvo tirtos jokios aplinkybės, neapklausti liudytojai – asmenys, galimai pirkę dyzelinį kurą, nors jų policijos pareigūnams pateikti paaiškinimai yra neišsamus, tai yra juose nėra apibūdintas nei kurą galimai pardavinėjęs asmuo, nei vilkikas, be to vienas iš liudytojų S. N. iš viso neigia pirkęs kurą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nebuvo apklausti ir policijos pareigūnai užfiksavę administracinį teisės pažeidimą, nors administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenų apie tai, kad apie pardavinėjamą dyzelinį kurą policijos pareigūnus informavo pašalinis asmuo, kuris galimai nufilmavo šį pažeidimą, tačiau šių aplinkybių taip pat net nebuvo bandyta išsiaiškinti. Be viso to, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime nedalyvavo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris, beje neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga. Iš nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus jis davė, nutarime jie neaptarti, dėl jų nepasisakyta. Be to, nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių ir turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, šiuo atveju, visos bylai reikšmingos aplinkybės visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos bei įvertintos nebuvo, kaip ir neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis yra naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.).

Taip pat nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teisme.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Pranas Šimkus