Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjai Z. O. ir suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės „Turto bankas” atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. O., atstovaujamos advokato I. S., pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių skaičiuojant nuo E. K. (duomenys neskelbtini)d. mirties pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, kurį ji praleido dėl svarbių priežasčių: palikėja E. K. buvo (duomenys neskelbtini) pilietė, nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), o pareiškėja - kitoje (duomenys neskelbtini)dalyje – (duomenys neskelbtini), kas įtakojo jų retesnį fizinį bendravimą. Palikėja mirė I(duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvažiuodavo tik retkarčiais vasaros poilsiui, todėl pareiškėja (įpėdinė) Z. O. nežinojo ir objektyviai negalėjo nuspėti, kad E. K. turi nuosavą butą Lietuvoje – tai sužinojo tik 2023 m. liepos 5 d. iš pareiškėjos advokato jai pateiktų duomenų. Minėtas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra paveldėtas ir nėra perėjęs valstybei, dėl jo nėra jokių teisminių ginčų, jis nėra teisiškai apsunkintas.

Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nuosavybės teisę Lietuvoje esantį butą ketina įgyti būtent paveldėjimo pagal testamentą būdu, todėl ji yra tinkama paveldėtoja (įpėdinė).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas palaikė pareiškimą jame nurodytas motyvais, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos atstovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. K., gimusi (duomenys neskelbtini)d., Rusijos Federacijos pilietė, (duomenys neskelbtini) notarine tvarka (duomenys neskelbtini)d. sudarė testamentą, kuriuo visą jos mirties metu priklausantį turtą, iš ko jis besusidėtų, paliko pareiškėjai Z. O.. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini)apylinkės teismą, kuris 2022 m. lapkričio 2 d. sprendimu byloje Nr. 77RS0021-02-2021-024285-90 nustatęs, kad dėl 2021 metais įvestų apribojimų, susijusių su naujos koronaviruso infekcijos paplitimu, pristabdyto avia susisiekimo tarp (duomenys neskelbtini), dėl I. V. reikalų ministerijos ilgai trūkusio mirusios artimųjų giminaičių nustatymo, ieškovė iki 2021 m. rugpjūčio negalėjo gauti E. K. mirties liudijimo, ieškinį patenkino ir Z. O. atnaujino terminą palikimui priimti bei pripažino, kad ji priėmė palikimą, likusį po E. K., mirusios (duomenys neskelbtini)paveldėjimo pagal testamentą tvarka.

Po palikėjos mirties liko ir Lietuvoje jos vardu registruotas turtas – butas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini). Testamento registro išrašo nebuvimas patvirtina, kad po E. K. mirties Lietuvoje paveldėjimo byla neužvesta, jokie įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Nors pareiškėjai palikimo priėmimo terminas buvo atnaujintas (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 2 d. sprendimu byloje Nr. 77RS0021-02-2021-024285-90, tačiau pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose”, nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai (42 straipsnio 2 dalis) ir nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas (45 str. 3, 4 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai palikimo atsiradimo vieta yra užsienio valstybėje, paveldėtojai, siekdami sukelti jų pageidaujamas teisines pasekmes Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, gali kreiptis į atitinkamoje užsienio valstybėje esančią Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą, kuri pagal savo kompetenciją gali atlikti notarinius veiksmus, taip pat gali kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos notarą, kuris nustatytinas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant CK 5.4 straipsnį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-61/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Tai reiškia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje esantys nekilnojamieji daiktai paveldimi pagal Lietuvos teisę. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių: palikėja E. K. buvo (duomenys neskelbtini)pilietė, nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), o pareiškėja - kitoje (duomenys neskelbtini)dalyje – (duomenys neskelbtini), kas įtakojo jų retesnį fizinį bendravimą. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvažiuodavo tik retkarčiais vasaros poilsiui, todėl pareiškėja (įpėdinė) Z. O. nežinojo ir objektyviai negalėjo nuspėti, kad E. K. turi nuosavą butą Lietuvoje. Pareiškėja iš susirašinėjimo su jos ir E. K. bendra pažįstama N. S. 2023 m. birželio 20 d. atsitiktinai sužinojo, kad E. K. galėjo turėti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą, todėl 2023 m. birželio 28 d. ji per internetą susirado Lietuvoje advokatą, su kuriuo 2023 m. liepos 4 d. pasirašė atstovavimo sutartį. Iš advokato 2023-07-05 elektroninio laiško sužinojo, kad viešojo registro duomenimis E. K. asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas butas adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos atstovo nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini)Testamentas, (duomenys neskelbtini), Mirties liudijimas, 2023 m. birželio 19 d. pareiškėjos susirašinėjimas su N. S., 2023 m. birželio 28 d. – 2023 m. liepos 5 d. - su jos advokatu, 2023 m. birželio 29. sudaryta su advokatu atstovavimo sutartis, kas patvirtina, kad pareiškėja, sužinojusi apie palikėjai priklausantį nekilnojamą turtą Lietuvoje, iš karto ėmėsi būtinų veiksmų palikimui priimti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos aktyvų elgesį, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 578 straipsniais,

nutar ia:

pareiškėjos Z. O. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai Z. O., gimusiai (duomenys neskelbtini)d., praleistą įstatymo nustatytą terminą E. K., gimusios (duomenys neskelbtini)d., mirusios (duomenys neskelbtini)d., palikimui pagal E. K. (duomenys neskelbtini) notarinį testamentą priimti, nustatant, kad trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.