Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pateikta baudžiamąja byla Nr. 61-1-00133-11, kurioje L. Z. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., 284 str. 1 d., 187 str. 2 d., 290 str., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir spręsdamas bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 226 str., reglamentuojančio teritorinį baudžiamųjų bylų teismingumą, 1 dalimi, baudžiamoji byla yra teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00133-11 visos nusikalstamos veikos yra padarytos Jonavos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, t. y. Jonavos mieste, kurio gyventojai yra šio baudžiamojo proceso dalyviai. Atsižvelgiant į tai, pagal teritorinio teismingumo taisykles baudžiamoji byla yra teisminga Jonavos rajono apylinkės teismui, tačiau bylą Kauno apygardos teismui perdavęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros II Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras – A. Čapas, remdamasis LR BPK 229 str., prašo spręsti klausimą dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla Nr. 61-1-00133-11 perduotina nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Štai dėl kokių priežasčių.

LR BPK 229 str., numatančio bylos perdavimą iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam teismui, 1 dalyje yra nustatyta, kad siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Minėto straipsnio 2 d. 1 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai byla perduodama iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui ir abu apylinkių teismai priklauso to paties apygardos teismo veiklos teritorijai, spręsti perdavimo klausimą yra kompetentingas apygardos teismo pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Iš prokuroro A. Čapo lydimojo rašto matyti, kad atliekant baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą, procesinius veiksmus joje yra atlikę Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai – Jūratė Petraškienė, Jūratė Bučmienė, Vidmantas Paurys, Romualdas Šuliokas bei Banga Bartkienė. Vadinasi, remiantis LR BPK 58 str. 2 d. 2 p. (jeigu teisėjas sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje), šie teisėjai negali dalyvauti procese. Be aukščiau išvardintų teisėjų, Jonavos rajono apylinkės teisme dirba teisėjai: Jūratė Ramanauskienė, Lidija Deksnienė, Darius Kantaravičius, Lina Šafronienė, teismo pirmininkė – Jolanta Damulienė. Nors absoliutaus pobūdžio pagrindų, kurie darytų šių teisėjų dalyvavimą baudžiamajame procese negalimą, nėra, tačiau pastebėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo – L. Z. ne kartą teismų administracinės priežiūros tvarka Kauno apygardos teismo pirmininkui, kaip subjektui, įgyvendinančiam Jonavos rajono apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą (išorinį administravimą), yra skundęs Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmus, reiškęs nepasitikėjimą šia jurisdikcine institucija, abejones dėl šio teismo teisėjų gebėjimo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylas, kurių proceso dalyvis yra L. Z.. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo civilinio proceso tvarka yra reiškęs ne vieną ieškinį, kuriuo reikalavo Lietuvos valstybę atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, kaip L. Z. įsitikinęs, jis yra patyręs dėl neteisėtų Jonavos rajono apylinkės teismo ir šiame teisme dirbančių teisėjų veiksmų (neveikimo). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindo manyti esant labai didelę tikimybę, kad tuo atveju, jei bylą nagrinėtų Jonavos rajono apylinkės teismas, kuriam byla teisminga pagal teritorinio teismingumo taisykles, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui kiltų nemažai abejonių dėl teismo nešališkumo, išankstinių negatyvaus pobūdžio nuostatų, kurių šio teismo teisėjai gali turėti jo atžvilgiu; jis galimai aktyviai naudotųsi teise reikšti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams, taip pat teismo posėdžių sekretoriams nušalinimus, reikalautų perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, todėl siekiant to išvengti ir užtikrinti proceso operatyvumą spręstinas bylos perdavimo kitam teismui klausimas.

Kaip minėta, LR BPK 229 str. 1 d. yra numatyta ekstraordinarinė galimybė perduoti baudžiamąją bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kai tokio perdavimo būtinumą lemia reikšmingos aplinkybės, o būtent svarbūs teisingumo, viešosios tvarkos užtikrinimo interesai. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. yra numatyta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Taigi, tik bylos nagrinėjimas nešališkame, jokių išankstinių nuostatų baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu neturinčiame teisme, užtikrins teisingą jo baudžiamiosios atsakomybės klausimo išsprendimą, todėl laikytina, kad bylos perdavimas iš Jonavos rajono apylinkės teismo yra tikslingas ir būtinas siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus.

Byla perduotina nagrinėti Kauno apylinkės teismui atsižvelgiant į tai, kad tai yra apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Jonavos rajono apylinkės teismo veiklos teritorija, todėl baudžiamojo proceso dalyviams, kurie yra Jonavos miesto gyventojai, atvykimas į teismą, dalyvavimas teismo posėdžiuose ar kituose teismo atliekamuose procesiniuose veiksmuose nesudarys didesnių keblumų, nereikš didelių kelionės išlaidų ir dėl bylos perdavimo ženkliai neišaugs proceso išlaidos, kas yra reikšminga siekiant proceso ekonomijos principo įgyvendinimo. Be to, tikslingiausia ir racionaliausia baudžiamąją bylą perduoti Kauno apylinkės teismui ir dėl tos priežasties, kad ikiteisminį tyrimą joje atliko Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų valdybos Nusikaltimų transporte tyrimo skyrius.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR BPK 229 str. 1-2 d. d., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Jonavos rajono apylinkės teismui pagal teritorinio teismingumo taisykles teismingą baudžiamąją bylą Nr. 61-1-00133-11, kurioje L. Z. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., 284 str. 1 d., 187 str. 2 d., 290 str., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Bylą su šia Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi pasiųsti Kauno apylinkės teismui.

Patvirtintas nutarties kopijas pasiųsti Jonavos rajono apylinkės teismo bei baudžiamojo proceso dalyvių žiniai.

Nutartis neskundžiama.