- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-11
- Bylos Nr.
- 2-565-356/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- T. E.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei A. K. ir jos atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei, atsakovui T. E. , trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui T. E. ir trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. prašė nustatyti, kad atsakovas T. E. yra U. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą abiems dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500.-Lt dydžio išmokomis nuo 2009-02-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė nurodė ieškinyje, ji ir jos atstovė, prašydamos ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovas yra U.ir M. tėvas, jis, gimus dukroms, gyveno kartu, dukromis ir ja rūpinosi, išlaikė, užsienyje, registruojant vaikų gimimą, buvo įrašytas kaip vaikų tėvas, dukros turėjo atsakovo pavardę. Šiuo metu su vaikų tėvu gyvena skyrium, nes atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl vaikų materialiai neremia, yra darbingas, todėl, ieškovės nuomone, yra pajėgus mokėti po 500,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes ji pati dėl sveikatos būklės ir dviejų mažamečių vaikų priežiūros dirbti negali.
Atsiliepimas
Atsakovas T. E. ieškinį pripažino, nurodė procesiniuose dokumentuose, kad jis yra U. ir M. tėvas, kad sutinka teikti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą.
Trečiojo asmens atstovas paliko spręsti teismui ir paaiškino, kad tėvystės nustatymas vaikų interesų nepažeis, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojami, vaikams turi būti priteistas išlaikymas, jei neteikiamas gera valia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, pateiktų U. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimų ir gimimo registravimo dokumentų (Didžiojoje Britanijoje) (8-14 b.l. ), vaikai yra gimę nesusituokusiai motinai, todėl nesant vaiko tėvo pareiškimo, kuriuo pripažintų tėvystę, gimimo liudijimuose vaiko tėvas neįrašytas, nors, registruojant vaikų gimimą Didžiojoje Britanijoje, atsakovas buvo įrašytas vaikų tėvu, vaikams buvo įrašyta jo pavardė.
Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje, LR CK 3.161 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str., bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. LR CK 3.148 str. įtvirtina tėvystės nustatymo pagrindus ir šių pagrindų santykį. Šiame straipsnyje teigiama, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK nurodytos įrodymų priemonės. Jeigu giminystės ryšys patvirtintas moksliniais įrodymais, jis pripažįstamas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir be kitų įrodomųjų faktų, kurie patikimai patvirtina tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Nustatinėti tėvystę vien įrodomųjų faktų pagrindu galima, jeigu šalys atsisako mokslinių įrodymų, t.y. jų gavimo būdo – ekspertizės. Įstatyme nenustatyta atsisakymo priežasčių, tačiau jos neabejotinai turi būti svarbios, nes sprendžiamas asmens teisės žinoti savo kilmę klausimas, t.y. sprendžiama dėl gyvybiškai svarbaus, Konvencijos apsaugoto intereso gauti informaciją, todėl teismui iškyla būtinybė ieškoti kitų būdų šiai teisei apginti. LR CK 3.148 str. 2 dalyje nurodyta, kad, atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šis atsisakymas gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas.
Šalių nuomone, aplinkybės, kad atsakovas yra vaikų tėvas, yra aiškios, todėl prašė leisti nepateikti mokslinių įrodymų, t.y. neskirti ekspertizės, kad įrodyti giminystės ryšį, o vertinti kitus jų pateiktus įrodymus. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Tiek ieškovės paaiškinimas, atsakovo pripažinimas ieškovės nurodytų faktų, tiek liudytojo V. K. , ieškovės tėvo, parodymai tarpusavyje neprieštarauja ir patikimai patvirtina, kad šalys kartu gyveno iki vaikų gimimo ir jiems gimus bendrai augino ir auklėjo U. ir M. iki tol, kol atsakovas buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, kad atsakovas vaikais rūpinosi kaip savo, tuo pačiu rūpinosi ir ieškove, po vaikų gimimo sutrikus jos sveikatai. Kiti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaikai gimė Didžiojoje Britanijoje, kad atsakovas, registruojant vaikų gimimą, buvo įrašytas vaikų tėvu, vaikams U. ir M. buvo suteikta atsakovo pavardė. Atsakovas ieškovę ir dukras yra nurodęs įkalinimo įstaigos administracijai kaip savo šeimos narius, joms iš Marijampolės pataisos namų yra siunčiami pranešimai (44-47 b.l.). Iš pateiktų susirašinėjimo dokumentų matyti, kad ieškovė, sutrikus jos sveikatai, 2008 m. buvo gydoma, o atsakovas ją slaugė, kad jis buvo informuojamas apie ieškovės sveikatos būklę (65-68 b.l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Bylose dėl tėvystės nustatymo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visumos analizė leidžia pagrįstai manyti esant ieškovės nurodytą faktą, kurio atsakovas neginčija, todėl, nors ir nėra pateikta mokslinių įrodymų, šalių pateikti įrodymai laikytini pakankamu pagrindu nustatyti (LR CK 3.148 str. 1d.), kad atsakovas yra biologinis vaikų: U. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (LR CK 3.146 str.1d.), nes atsakovas, nors ir pripažįsta tėvystę, tačiau dėl jam šiuo metu susiklosčiusių nepalankių aplinkybių neatlieka veiksmų, kad neteismine tvarka patvirtintų dukrų tėvystę (LR CPK 390 str. 2p.), o tokia faktinė padėtis pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus.
LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, šalių turtinė padėtis yra vienoda: šalys nekilnojamųjų daiktų neturi (60 b.l.), atsakovas nedirba (54 b.l.), nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, ieškovė yra įrašyta kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų nuo 2009-01-05 iki 2011-09-06 (52-53 b.l.), ji, Utenos rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus duomenimis, jokių išmokų už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-04-08 nėra gavusi (63 b.l.), išrašas iš medicininių dokumentų (16 b.l.) patvirtina, kad ieškovei 2008 m., t.y. po antrosios dukters gimimo buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, recidyvas, kad ir šiuo metu ji dar gydoma, nes užsitęsusi ligos eiga (68 b.l.), duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, nėra. Taigi pripažintina, kad ieškovė, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, sveikatos būklę ir tai, kad augina du mažamečius vaikus, negali teikti vaikams išlaikymo, todėl vaikai ir ji yra išlaikomi savo tėvo. Atsakovas yra darbingas, prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio bei įrodymų, kad išlaikymą vaikams teikia gera valia, nepateikė. Taigi laikytina, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka pripažinti, jog atsakovas privalo ir yra pajėgus mokėti vaikams išlaikymą nuo 2009-02-01 ieškovės nurodytos formos ir dydžio, kuris yra būtinas minimaliems šalių dukrų poreikiams tenkinti, pačiai ieškovei neturint pajamų ir turto bei dėl sveikatos būklės ir vaikų priežiūros negalint dirbti. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys ir šioje dalyje tenkintinas, priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams ieškovės nurodytos formos ir dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500.-Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant nuo 2009-02-01 ir tęsiant iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis - 468,00 Lt ( 128,00 Lt – 20,00 Lt (už tėvystės nustatymą 20,00 Lt sumokėjo ieškovė ir neprašo iš atsakovo išieškoti) + 360,00 Lt (už išlaikymo vaikams priteisimą (500,00 Lt x 2 = 1.000,00 Lt x 12 = 12.000,00 Lt x 3 proc. = 360,00 Lt)) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 14,29 Lt (LR CPK 96 str.).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas nusiųstinas Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui, kad būtų įregistruotas tėvystės nustatymas ( LR CPK 392 str.2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 270 str., 282 str. 2d. 1p., 392 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad T. E. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, yra U. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o U. K. ir M. K. yra T. E. vaikai.
Priteisti iš T. E. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. K. , gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500.00 Lt dydžio išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki U. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš T. E. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. K. , gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500.00 Lt dydžio išmokomis nuo 2009-02-01 iki M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti iš T. E. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 468,00 Lt žyminio mokesčio ir 14,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą išsiųsti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.