Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-804/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-15
Bylos Nr.
1-64-804/2013
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00245-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Nukentėjusysis
E. K.
Civilinis ieškovas
L. K.
Kaltinamasis
A. V., J. Č., E. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-64-804/2013Teisminio proceso Nr.1-28-1-00245-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1;1.1.7.2.6;1.1.8.6.2;1.1.6.3;1.1.11.10.1;1.2.14.3;1.2.14.12 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. gegužės 15 d.
Trakai,

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės šeštojo skyriaus prokurorei Žanai Sokolovskai

nukentėjusiajam E. K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K.

kaltinamųjų A. V. ir J. Č. gynėjui adv. Kęstučiui Mikšiui,

kaltinamiesiems A. V., J. Č. ir E. D.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1993-12-29 Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vievis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, reg. darbo biržoje, neteistas,

J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1994-01-27 Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vievis, 8 klasių išsilavinimo, Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos 9 kl. moksleivis, neteistas kaltinami pagal LR BK 180 str. 1 d.,

E. D., a.k(duomenys neskelbtini) gim.1991-08-05, Širvintose, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, reg. darbo biržoje, teistas:

1) 2010-07-30 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., baudžiamuoju įsakymu, bauda 4 MGL (520 Lt);

2)2011-06-10 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms kaltinamas pagal LR BK 189 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. ir J. Č. 2012 m. balandžio 27 d., apie 18.30 val., Pylimų k., Vievio sen., Elektrėnų sav., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo prie ant žemės sėdinčio E. K., kur panaudodami E. K. atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad A. V. tyčia suėmė ir laikė jo rankas, o J. Č. sudavė kumščiais ne mažiau kaip du kartus E. K. į veidą, tuo padarydamas jam dešinio smilkinio sumušimą bei kaklo odos nubrozdinimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to iš E. K. kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“, 150 Lt vertės, priklausantį L. K., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

E. D. 2012 m. balandžio 27 d., vakaro metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš J. Č. įgijo mobiliojo ryšio telefoną Nokia „5230“, 150 Lt vertės, žinodamas, kad minėtas mobiliojo ryšio telefonas gautas nusikalstamu būdu - 2012 m. balandžio 27 d. apie 18.30 val. plėšimo būdu pagrobtas iš E. K., t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 189 str. 3 d.

Byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.)

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. balandžio 27 d. dienos metu jo pažįstamas K. A. pakvietė atšvęsti gimtadienio. Pasakė, kad dar pakvies kelis draugus, tarp jų ir savo klasioką E., taip pat kitus draugus t.y. E., T., J. Sutarė eiti prie Vievio ežero. Apie 14-15 val. visi nuėjo prie ežero, kažkur link Pylimų k. Buvo nusipirkę 4 pakelius traškučių, 13 „bambalių“ alaus. Prie ežero ėmė gerti po truputį alų. Būdami prie ežero visi normaliai bendravo. Po kiek laiko namo išėjo E., T., o jie, t.y. jis, K., J. ir E. liko prie ežero gėrė alų. Lygtais E. sėdėjo tuo metu kiek tolėliau, ant kalniuko, šalia ežero. Nežino, ar jam buvo bloga, nors alkoholio jis išgėrė nemažai. K. turėjo telefoną Nokia N76, siūlė E. keistis telefono aparatais, nes pas E. buvo baltos spalvos aparatas Nokia, geresnis. E. keistis nesutiko. A. V. nurodo, kad jau buvo nemažai išgėręs ir kreipdamasis į E. paklausė, jei „damokės“ 50 Lt, ar jis sutiktų keistis. E. pasakė taip: „jeigu turi pinigus, tada keičiamės“. Pinigų A. V. neturėjo. Tuomet J. pasiūlė, E. negirdint, telefoną iš E. atimti. K. nesutiko telefono atimti. Tačiau A. V. ir J. pasiūlė „prasukti“ šį reikalą patiems, o tada jau K. su jais apsikeis tais telefonais. Dėl girtumo A. V. pagalvojo, kad telefoną galima iš E. atimti. Pritarė tam tik todėl, kad buvo nemažai išgėręs alkoholio. E. sėdėjo kiek toliau ir jų pokalbio neturėjo girdėti. Netrukus K. pasakė, kad nueis į šoną ir davė J. 500 rublių. Tuos rublius turėjo įdėti E. į kišenę. Kam taip daryti, nesuprato. Bet J. iš K. tuos pinigus paėmė. Taigi jis su J. turėdami tikslą atimti telefoną pribėgo prie E., kai jis sėdėjo ant žolės. E. buvo gerokai apsvaigęs, tačiau buvo sąmoningas ir juos su J. matė. A. V. E. užspaudė rankas prie kaklo, o J. su alkūnėm ir kumščiais daužė veidą. E. šiek tiek priešinosi. J. tuo metu, kol A. V. laikė E. kaklą, iš kelnių kišenės ištraukė telefoną. Atėmus telefoną, E. nuo jų pabėgo. Dar bandė jį vytis, tačiau nepavijo. Liko trise. E. telefonas buvo pas J.. Kur dingo tie rubliai, negali pasakyti. Nematė, ar J. jam juos įdėjo. Po kiek laiko ėjo link Vievio miesto. Jokių telefono mainų su K. neįvyko, nes E. telefonas buvo pas J.. Dar turėjo 5 „bambalius“ alaus. Einant namo matė policijos pareigūnus ir juos pamatę apsisuko atgal ir mėgino eiti kitu keliu. Tačiau nerado kelio, pasiklydo ir vėl grįžo atgal. Tai buvo gal 19 val., kai ėjo namo, bet tiksliai negali pasakyti. K. pasakė, kad eis kitu keliu ir kad susitiks prie medinio tilto prie „Maximos“. Jis su J. atėjo iki medinio tilto, užlipo ant tilto ir nuėjo prie tilto galo. Su K. nesusitiko, jis buvo girtas. Ant tilto sutiko kažkokį jauną vyriškį, iki 25 m. amžiaus. Jis juos užkalbino ir paprašė cigaretės. Davė jam cigaretę ir jis pasakė, kad duos savo dokumentus už bambalį alaus. Nes jis matė, kad jie turi daug alaus. Atsisakė tų jo dokumentų, tik pasiūlė eiti link geležinkelio ir kartu išgerti. Jis sutiko ir jie nuėjo. Ten begerdami bendravo, jau buvo tamsu, gal 21-22 val. Jie vis gėrė alų. Ketino skirstytis, kai J. pasiūlė tam vyriškiui telefoną. Vyriškis klausė, koks tai telefonas, iš kur jį gavo. J. pasakė, kad tai vogtas telefonas. Tada tas vyriškis pasiūlė jiems savo dokumentus mainais už telefoną, kaip užstatą, ir pažadėjo trečiadienį 15.50 val. atnešti 130 Lt už tą telefoną į tą pačią vietą prie geležinkelio, kur ir gėrė. J. paėmė dokumentus, o tam vyriškiui atidavė E. telefoną. Apžiūrėjo, kad dokumentai priklauso kažkokiam E. Sutartu laiku E. pinigų neatnešė, pasirodo, apgavo. Dėl įvykdyto plėšimo labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino dalį t.y. 70 lt nusikaltimu padarytos žalos.

Kaltinamasis J. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. balandžio mėn. pabaigoje, lygtais 27 d.,pažįstamas K. A. pakvietė jį, T. B. L., T. J., A. V., E. R. ir E. K. atšvęsti K. A. gimtadienio. Jis (J. Č.) pažinojo visus šiuos asmenis, išskyrus E. K.. E. K. yra K. A. klasiokas, tą kartą matė jį pirmą kartą. Švęsti gimtadienio nuėjo prie ežero Vievyje, už stadiono, ten kur vyksta Joninių šventė, netoli Pylimų k. Į šią vietą pasiūlė nueiti K. A., neva vieta nuošalesnė, čia nebus policijos, be to galės išgerti alaus. J. Č. nupirko 3 „bambalius“ alaus „Cento“, 5 laipsnių stiprumo. K. A. taip pat turėjo alaus, dar 10 „bambalių“. Taigi iš viso turėjo 13 bambalių. Prie ežero gėrė alų ir žaidė žaidimus. Alaus visi paragavo, kas daugiau, kas mažiau. Po poros valandų T. B. L., T.J. ir E. R. išėjo namo, o jie dar liko. E. K. kažkas vis skambino, todėl matė, kad jis turi gerą telefono aparatą, lygtais Nokia, liečiamu ekranu. K. A. siūlė E. K. telefono aparatais apsikeisti. Visi jau buvo gerokai apsvaigę, nes didžiąją dalį alaus buvo išgėrę. E. K. atsisakė keistis. J. Č. išgirdo, kaip K. A. pasakė „davai atimkit“. Kuriam iš jų, ar J. Č. ar A. jis tai pasakė, nežino, jis tik išgirdo tokius jo žodžius. Suprato, kad reikia atimti telefono aparatą iš E. K.. J. Č. nurodo, kad jis labai pasiduoda kitų įtakai, yra lengvai įkalbamas, todėl pagalvojo, kad telefono aparatą iš E. K. atimti gali. Tuo metu E. K. buvo prie pat ežero, matėsi, kad jam jau buvo bloga nuo alaus. Tuomet E. K. ėjo link jų, lipo nuo ežero į kalniuką. J. Č. priėjo prie jo, viskas vyko ant kalniuko, E. K. stovėjo žemiau, o J. Č. aukščiau už jį. Jis kumščiu sudavė E. K. du kartus į veidą. Sudavė tam, kad jis nugriūtų. Tuomet pribėgo A. V., jis prispaudė gulinčio E. K. kaklą ranka (dilbiu) ir dar atsisėdo jam ant krūtinės, apžergė. Čia tam, kad negalėtų pasipriešinti. K. A. sakė, kad dešinėje E. K. kišenėje yra tas telefonas, todėl iš ten tą telefoną ir ištraukė. E. K. net negalėjo pasijudinti. Kai J. Č. paėmė telefoną, E. K. paleido. Jis tada prašė grąžinti jam priklausantį telefoną, bet jie pasakė, kad neturi, neėmė. Daugiau E. K. nebuvo mušamas. Ištraukęs telefono aparatą J. Č. jį išjungė, kad niekas neskambintų, ir įsidėjo į savo kišenę. E. K. ėmė nuo jų bėgti, nubėgo į kažkokį namą. Jie jį iš pradžių vijosi, tačiau nusprendė grįžti atgal ir pasiimti savo daiktus. Einant atgal pamatė važiuojančią policijos mašiną, todėl pasuko kitu keliu namo, palei ežerą. Pravažiavus policijos automobiliui, grįžo atgal į kelią ir nuėjo iki prekybos centro „Maxima“. Tiesa, ant kampo prie kavinės „Sėkmės užeiga“ išsiskyrė su K. A., o J. Č. su A. V. nuėjo link „Maximos“. Pro ten per tiltą ėjo į savo rajoną, ir ant tilto sutiko E. D.. J. Č. iš pradžių jo nepažinojo, jis paprašė cigaretės, o J. Č. jam pasiūlė alaus. J. Č. jam davė bambalį alaus ir kartu trise nuėjo iki geležinkelio pervažos. Trise ten išgėrė alaus. Begeriant A. V. užsiminė jam, kad turi telefoną ir jį reikia parduoti. J. Č. ištraukė tą telefoną ir parodė. Vyriškis pasiūlė 130 Lt už telefoną. Jie sutiko. J. Č. jam padavė telefoną, o jis davė ne pinigus, o savo dokumentus. Dokumentus paėmė A. V.. Tada pamatė, kad tas vaikinas yra E. D., nes jis atidavė savo Sodros dokumentą, „Keldos“ pažymėjimą, darbo biržos knygelę. E. D. pasakė, kad pinigus už telefoną atiduos trečiadienį, jie tuo patikėjo. Tik J. Č. dar jam pasakė, kad jei neatiduos pinigų, jam bus blogai. Tačiau E. D. sutartų pinigų už telefoną neatidavė. Po šio įvykio J. Č. matėsi su E. K., atsiprašė ir pažadėjo turtinę žalą atlyginti. Savo elgesį vertina labai blogai.

Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, tai galėjo būti 2012 m. balandžio mėn. pab., vakare, ėjo link Pilypiškių į namus. Vievyje už medinio tilto sutiko 2 jam nepažįstamus vaikinus. Jis buvo lengvai išgėręs, o jie buvo girti ir su savimi jie dar turėjo alaus. Jie jį užkalbino ir pasiūlė išgerti alaus. Sutiko ir nuėjo prie geležinkelio, prie būdelės. Ten ir gėrė. Išgėrė „bambalį“ alaus. Jie abu vienas per kitą ėmė šnekėti, kad turi telefoną. E. D. klausė, iš kur jį gavo. Suprato, kad savo telefono jie pardavinėti negali. Tai jie pasakė, kad sumušė vieną mažiuką ir tą telefoną atėmė. Tai buvo telefonas „Nokia“ liečiamu ekranu. Jie siūlė jį pirkti. E. D. nurodo, kad jam kaip tik reikėjo to telefono, todėl suderino, kad perka už 130 Lt. Tačiau tuo kartu neturėjo pinigų, todėl sutarė, kad pinigus atneš vėliau, po dviejų savaičių kai susitiks, tada ir atiduos. Tai tie jaunuoliai davė jam „bambalį“ alaus ir tą telefoną. E. D. nuėjo tą patį vakarą į restoraną, ten su draugu dar gėrė. Tą patį vakarą tingėdamas eiti namo girtas nuėjo į autobusų stotį, galvojo čia pamiegos, pailsės truputį. Telefoną buvo įsikišęs į darbinio kostiumo priekinę kišenę, telefonas kyšojo ir matėsi. Paryčiui prabudo ir telefono nerado, kažkas jį iš jo pavogė. Nurodo žinantis, kad vogtų daiktų negalima supirkinėti, bet jam labai reikėjo telefono.

Nukentėjusysis E. K. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-04-27 apie 16.30 val. kartu su Vievio gyventojais T. B. L., E. R., T. J., J. Č., K. A. ir A. V. prie Vievio ežero ties Pylimų k. esančiame pliaže gėrė alų, šventė 15-ąjį K. A. gimtadienį. Maždaug po poros valandų T.J., T.B. L. ir E. R. su jais atsisveikino ir kažkur išėjo. Begeriant K. A. jam pasiūlė pasikeisti telefonais, bet E. K. nesutiko, nes K. A. telefonas buvo nenaujas, apgadintas. Kiek žino, K. A. tą vakarą su savimi turėjo du telefonus – „Nokia“ ir „Samsung“. „Nokia“ laikė prie savęs, o kitą telefoną „Samsung“ laikė kažkur kuprinėje. E. K. savo telefoną „Nokia 5230“ laikė kelnių kišenėje, telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vėliau nuo alkoholio jam pasidarė bloga ir nuėjęs atokiau vėmė, po to gulėjo ant pievos. Tuo metu prie jo pribėgo J. Č. su A. V., o K. A. stovėjo atokiau. A. V. laikė E. K. rankas, o J. Č. rankomis daužė E. K. į įvairias kūno vietas, galvą, krūtinę. Tuo tarpu pribėgo K. A. ir juos ramino. E. K. pavyko iš jų ištrūkti ir pamatęs netoliese esančius namus ėjo link jų, galvodamas kad jį vysis ir jam reikės pagalbos. Eidamas apsižiūrėjo, kad priekinėje kelnių kišenėje nėra mobiliojo ryšio telefono „Nokia 5230“, suprato, kad kažkuris iš jų – ar J. Č. ar A. V., jį atėmė. Kadangi neturėjo galimybės paskambinti, užėjo pas nepažįstamus žmones ir prašė iškviesti medikus bei policiją ir jie iškvietė. Greitoji jį atvežė į Elektrėnų ligoninę, kur jis prabuvo iki ryto. Medikai konstatavo veido bei kūno sumušimus. 2012-04-28 vakare jis paskambino T.B. L., kuris paaiškino, kad jo telefoną J. Č. kažkam pardavė. Pavogtą telefoną jam pirko mama už 300 Lt, dabar jo kaina yra apie 150 Lt. Kaltinamieji atsiprašė dėl įvykdyto nusikaltimo jo atsiprašė ir jis jiems atleido.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą L. K. teisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. yra jos sūnus. 2012 m. balandžio mėn. 27 d. vakare važiuojant namo iš darbo sužinojo, kad jos sūnus E. yra ligoninėje. Apskambinusi visus jo draugus išsiaiškino, kad sūnus prieš tai buvo klasioko gimtadienyje. Kiek sūnus pasakojo, jie švęsdami gimtadienį gėrė alų. Jo klasiokas K. A. siūlė keistis telefono aparatais, o vėliau kartu buvę aštuoniolikamečiai jį užsipuolė, primušė, o paskui dar ir atėmė telefoną Nokia 5230, liečiamu ekranu. Mobiliojo ryšio telefono vertė yra 150 Lt, todėl byloje ji pareiškusi civilinį ieškinį dėl 150 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu dalis civilinio ieškinio t.y. 70 Lt atlyginta, todėl liko dar neatlyginta 80 Lt turtinės žalos. Su kaltinamaisiais susitaikė ir jiems atleido.

Liudytojas K. A. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2012 m. balandžio 27 d. jokie daiktai iš jo nebuvo pavogti, taip pat jis nebuvo sumuštas. Tokią istoriją sugalvojo dėl to, kad savo daiktus jis paliko prie ežero ir jų nerado. Niekas jo nemušė, tiesiog jie prie ežero su ankstesnės apklausos metu paminėtais draugais kvailiodami juokais mušėsi. Prie ežero jie liko keturiese – jis, E. K., A. V. ir J. Č.. Prie ežero buvo sumuštas tik E. K.. J. Č. jį trankė alkūne į veidą, o A. V. laikė jo rankas, po to atėmė iš jo telefoną. Iš pradžių K. A. norėjo su E. K. keistis mobiliojo ryšio telefono aparatais ir E. K. tai pasiūlė. E. K. pasakė jam taip: „atvesk mergų, tada keisimės“. K. A. aišku jokių mergų jam neatvedė. Tada J. Č. pasakė, kad jis gali „paderinti“, t.y. tą telefoną paimti. Tuomet J. Č. su A. V. jį ir primušė. J. Č. iš gulinčio E. K. kelnių kišenės ištraukė telefoną. Ir kai E. K. nuo ežero pabėgo, J. Č. turėdamas E. K. telefoną „Nokia“ siūlė K. A. keistis, tačiau jis atsisakė, nes nenorėjo problemų. Vakare tą dieną eidami nuo ežero namo su J. Č. ir A. V. išsiskyrė prie bažnyčios Vievyje. Taip pat eidamas jis pastebėjo, kad neturi savo daiktų. A. V. su J. Č. pasiūlė, kad namie jis gali papasakoti, kad daiktus ne pametė, o juos atėmė ir dar primušė, taip pat žadėjo duoti 50 Lt už tai, kad niekam nepasakotų, kad tą vakarą buvo su A. V.. K. A. taip ir ketino pasakoti namie, kad daiktus atėmė. Einantį gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Liepė sėsti į policijos automobilį ir ėmė klausinėti, kiek alkoholio išgėrė. Tada K. A. jiems papasakojo tą istoriją, kurią pasakojo pirmosios apklausos metu 2012-04-27, kad jį sumušė ir atėmė daiktus. Todėl dabar nori prisipažinti, kad melavo. Jam tą vakarą nieko blogo neįvyko. Policijos pareigūnai, išgirdę jo pasakojimą apie tai, kad jį apvogė ir sumušė, nuvežė į darbą pas mamą, kuri išsigandusi ir patikėjusi jo istorija parašė pareiškimą dėl plėšimo jo atžvilgiu. Gailisi, kad sakė netiesą, 2012-04-27 vakarą prie ežero jis nenukentėjo. O savo pamestų daiktu jis nerado. 2012-06-13 dieną prie savo namų Naujojoje g. prie 19-to namo rado savo rankinę, kurioje buvo jo mobilaus ryšio telefonas Samsung, tel. kortelė ir kitos kortelės, kurios buvo piniginėje. Nurodo, kad greičiausiai pametė tą dieną kažkur eidamas namo. Dėl to niekam pretenzijų neturi. (b.l. 24,25; 33)

Liudytoja O. D. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2012-04-27 ji policijai parašė pareiškimą dėl to, kad buvo sumuštas ir apiplėštas jos nepilnametis sūnus K. A.. Parašė todėl, kad tą vakarą 21.30 val. pas ją į darbą atvyko policijos pareigūnai ir atvežė sūnų. Jai policijos pareigūnai papasakojo tai, ką K. A. parodė 2012-04-27 apklausos metu, kad jį sumušė ir pavogė jo asmeninius daiktus. Šia istorija ji patikėjo, nes sūnus, manė, sako tiesą. Be to, jo istoriją patvirtino tai, kad jis iš tikrųjų neturėjo asmeninių daiktu, jo marškinėliai buvo suplėšyti, o žandas patinęs. Apie tai, kad apsimelavo sūnus jai nepasakojo, jis tai prisipažino daug vėliau policijos pareigūnams. Ji jo klausė, ar tikrai sako tiesą, o jis dievagojosi, kad tikrai viską papasakojo taip, kaip tą vakarą ir buvo. Pasirodo, pamelavo jis todėl, kad nurodė bijojęs namie „gauti į kailį“ dėl prarastų daiktų, todėl sugalvojo tokią istoriją. O žandas patinęs ir marškinėliai suplėšyti buvo dėl to, kad su draugais prie ežero kvailiojo ir juokais mušėsi. Jai labai gaila, kad taip išėjo, pareiškimą parašė patikėjusi nepilnamečiu savo sūnumi. Jokios žalos sūnus K. A. nepatyrė, jo niekas nesumušė ir daiktų nepavogė. (b.l. 26,27)

Liudytojas S. Ž. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2012-04-27 apie 19.15 val. išėjęs į namo kiemą pamatė per laukus atbėgantį jaunuolį. Jis atbėgo šaukdamas „padėkite, mane sumušė, iškvieskite policiją“. Toliau laukuose matėsi dar trys jaunuoliai. Paskambino policijai, jaunuolis buvo jų namo kieme. Po kažkurio laiko, maždaug po 20 minučių keliu šalia namo praėjo tie patys trys jaunuoliai, kurie buvo laukuose. S. Ž. jiems liepė sustoti, tada visi trys pradėjo bėgti link Vievio. Vienas iš jaunuolių buvo gana aukštas, maždaug apie 1,80 m, džinsinės mėlynos kelnės, plaukai trumpi šviesūs, ant pečių turėjo gelsvos spalvos kuprinę, kitų jaunuolių neįsidėmėjo, bet visi buvo apie 14-15 metų. (b.l. 40)

Liudytojas T. B. L. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2012 m. balandžio 27 d. kartu su savo draugais E. R., T. J., J. Č., K. A., E. K. ir A. V. prie Vievio ežero šventė K. A. gimtadienį. Buvo maždaug po pietų, gal apie 16 val. Šie visi jo išvardyti asmenys yra jo draugai, su kai kuriais jų sutaria labai gerai, su daugeliu jų mokosi. Švenčiant gimtadienį vyresni vaikinai gėrė alų. Tarp nė vieno jų būnant prie ežero nekilo joks konfliktas, bendravo normaliai. Pabuvus gal apie valandą su T.J. ir E. R. išėjo namo, o A., K., E. ir J. liko prie ežero. Jie turėjo nemažai alaus. Tą pačią dieną vakare, gal apie 21.00 val. ar kiek vėliau jam paskambino E. motina ir pasakė, kad E. yra reanimacijoje, klausė, kas jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. T.B. L. jai pasakė, kad jis iš tos kompanijos nuo ežero išėjo anksčiau, bet pažadėjo, kad pasidomės. Tuomet bandė susisiekti su prie ežero likusiais draugais, tačiau su J. Č. negalėjo susišnekėti, iš balso telefonu jautėsi, kad jis yra girtas, sakė, kad jam niekas nerūpi, E. R. skambino K. A., tačiau šis neatsiliepė, prisiskambinus A. V., šis taip pat pasakė, kad nieko nežino dėl E.. Apie tai, kad E. sumušta galva T.B. L. sužinojo tik kitos dienos rytą. Maždaug gegužės mėn. pr. pats J. pasipasakojo, kad tą dieną, kai prie ežero buvo švenčiamas gimtadienis, K. A. siūlė E. K. apsikeisti telefono aparatais, nes pas E. K. buvo geresnis telefono aparatas. Anot J. Č., kadangi E. K. nesutiko apsikeisti telefono aparatais, K. A. paprašė J. Č. „paderinti“ , t.y., padėti apsikeisti telefonais. Išeina taip, kad „paderinti“ reiškė telefono aparatą paimti. J. Č. sakė, kad E. K. sudavė su alkūne lygtais į galvą ir tokiu būdu telefono aparatą atėmė. Atėmęs iš E. K. telefoną J. Č. jį pardavė E. B. ar D. Tačiau pinigų negavo, o mainais gavo dokumentus. J. Č. nieko neminėjo nei apie A. V., nei apie kitų asmenų veiksmus. Apie tai J. Č. T.B. L. pasipasakojo, kai apie šį savo poelgį buvo prisipažinęs „mentams“. Po to įvykio E. K. sakė, kad kišenėje rado 500 rublių. Tačiau kaip jie atsirado jo kišenėje, nesuprato. O J. Č. ir A. V. minėjo, kad rublius tą dieną prie ežero švenčiant gimtadienį matė K. A. rankose. Apie K. A. priklausančių daiktų dingimą T.B. L. niekas nėra žinoma, taip pat nieko negirdėjo, kad K. A. būtų kas nors sumušęs, nes pastaruoju metu apie tai su juo nekalbėjo. (b.l. 18,19)

Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad K. A. yra jo draugas, tarpusavio santykiai yra geri. 2012 m. balandžio 27 d. jis pakvietė E. R., T.J. ir T.B. L. prie ežero paminėti savo 15-tąjį gimtadienį. Jiems trims nuėjus prie Vievio ežero, tiksliai kurioje vietoje negali pasakyti, rado ten K. A., J. Č., A. V. ir E. K., kurį E. R. matė pirmąkart, tačiau sužinojo, kad jis yra K. A. ir T.B. L. klasiokas. Matė, kad buvo nupirkta alaus, bulvių traškučių ir sulčių. J. Č., K. A., E. K. ir A. V. gėrė alų. Kol dar E. R. buvo prie ežero, jie juokavo ir normaliai bendravo. Prie ežero atėję apie 16 val., pabuvus apie valandą, jis pasiūlė T.J. ir T.B. L. eiti namo, nes toje kompanijoje nebuvo ką veikti. O jie visi liko. Tą pačią dieną vakare jam per „skype“ parašė T.B. L., nes jam skambino E. K. mama ir pasakė, kad E. K. yra reanimacijoje, kad yra sumuštas, jo motina klausinėjo, kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jie apie tai nieko nežinojo, kadangi anksti išėjo namo. Kitą dieną susitikus J. Č. jis prisipažino, kad sumušė E. K. ir atėmė jo mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau to įvykio smulkmenų E. R. nežino, nes ten nebuvo ir nieko nematė. Nei su E. K., nei su K. A. pastaruoju metu nebendravo, tik po savo gimtadienio praėjus kelioms dienoms K. A. užsiminė, kad dingo jo dokumentai ar telefonas, bet ir apie tai E. R. pats nelabai ką gali pasakyti. (b.l. 20,21)

Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2012-04-27 buvo K. A. gimtadienis, jam suėjo 14 ar 15 metų. Jų buvo gal 7 asmenys, visi kartu nuėjo link Pylimų k. prie ežero už stadiono. A., J., E. gėrė alų. Prie ežero nuėjo gal apie 16.00 val. Greitu laiku T.J., E. R. ir T.B. L. iš ten išėjo namo, nes buvo neįdomu. Prie namų buvo apie 17.10 val. Paskui jam K. A. pasakojo, kad kai jie liko, tai labai prisigėrė, E. K. buvo reanimacijoje, o J. Č. E. K. dar ir primušė bei atėmė telefoną. Už ką primušė, T.J. nežino, gal dėl to, kad buvo prisigėrę. Ar kas nors atsitiko tą vakarą K. A., nežino, bet iš jo telefono niekas nevogė, tik iš pradžių jis taip šnekėjo, gal kad J. pakenktų. (b.l. 22,23)

Iš medicininių dokumentų apžiūros, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LT Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko matyti, kad nukentėjusiajam E. K. buvo padaryta dešinio smilkinio sumušimas, kaklo odos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant ne mažiau kaip 2 smūgius. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 51)

2012-05-03 Dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2012-05-03 J. Č. savo iniciatyva pateikė E. D. priklausančius dokumentus: UAB „Kelda“ darbo pažymėjimą, Sodros pažymėjimą, darbo ieškančio asmens atmintinę, asmens medicininę knygelę. Šie dokumentai buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra dokumentai, kuriuos pateikė J. Č.: „UAB „Kelda“ darbo pažymėjimas Nr. 1669, išduotas 2010-09-06 E. D., pasirašytas personalo vadovės I.Kuliešienės, patvirtintas UAB „Kelda“ antspaudu. Darbo pažymėjime yra E. D. nuotrauka bei pateikta informacija: 2010-09-06 sutartis Nr. 2449, pareigos – kelio darbininkas, darbo vieta – statybos aikštelė Nr. 3, darbo pažymėjimas galioja iki darbo sutarties nutraukimo. Kitas dokumentas - Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas DK (duomenys neskelbtini), išd. E. D. 2008-06-12, pasirašytas A. M., patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus atspaudu, dokumentas su E. D. nuotrauka. Kitas dokumentas – Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas), išduota UAB „Apvalūs medžio gaminiai“ E. D., knygelėje 2 įrašai. Kitas dokumentas – Darbo ieškančio asmens atmintinė, išduota E. D., registracijos data – 2011-10-13, dokumentai po apžiūros buvo grąžinti E. D. (b.l. 41, 42-46).

Iš 2012-08-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad E. K. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nokia 5230 buvimo vieta nenustatyta. (b.l. 64)

Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje byloje kaltinamųjų A. V., J. Č. kaltė dėl įvykdyto plėšimo, o E. D. dėl nusikalstamu būdu gauto nedidelės vertės turto yra pilnai įrodyta ne tik nukentėjusiojo parodymais bet ir pačių kaltinamųjų bei liudytojų parodymais, specialisto išvada, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolais bei kita bylos medžiaga.

Bylos nagrinėjimo teisme metu gautas nukentėjusios ir civilinės ieškovės L. K. ir kaltinamųjų A. V. ir J. Č. susitarimo protokolas dėl žalos atlyginimo ir baudžiamosios bylos nutraukimo.

BK 38 str. nustato, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamos atsakomybės, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. V. ir J. Č. kaltinami padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Jie visiškai pripažino savo kaltę, dalį žalos atlygino, kitą dalį įsipareigojo atlyginti, su nukentėjusiąja susitaikė. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad A. V. ir J. Č. ankščiau yra neteisti, psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyti yra pagrindas manyti, jog jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog yra visos sąlygos atleisti A. V. ir J. Č. nuo baudžiamos atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d. padarymą, tad baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę E. D. teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo E. D. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, padarė baudžiamąjį nusižengimą bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, nepriklauso VšĮ Elektrėnų PsSP centro stebimų ligonių grupei. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad E. D. įvykdytu baudžiamuoju nusižengimu neatsirado sunkių pasekmių. Teismas sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laiko tai, kad baudžiamąjį nusižengimą įvykdė būdamas neblaivus, o lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl įvykdyto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Taigi įvertinus visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skyrus arešto bausmę ją subendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. civilinis ieškinys yra tenkintinas, kurio dalis yra atlyginta, dėl kitos dalies atlyginimo yra sutarta susitaikymo protokole, todėl šis protokolas yra tvirtintinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str.. BPK 303 str., 2d. 4 d.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

A. V. – pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą numatytą LR BK 180 str. 1 d.,

Vadovaujantis LR BK 38 str. A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d., padarymą kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę A. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. Č. – pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą numatytą LR BK 180 str. 1 d., Vadovaujantis LR BK 38 str. J. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d., padarymą kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Baudžiamąją bylą J. Č. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę J. Č. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti susitaikymo protokolą tokiomis sąlygomis:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. pareiškia, kad susitaikė su kaltinamaisiais, jiems dovanojo ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamasis A. V. atlygino 70 Lt dydžio žalą, J. Č. atlygins iki 2013-04-13.

E. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 189 str. 3 d. ir nuteisti ji 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2011-06-10 Trakų rajono apylinkės teismo paskirta 1 metų bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 2 mėnesiams dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir E. D. subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą E. D. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės atlikimo pradžią E. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas