Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir nustatė : Marijampolės savivaldybės Nr.25 pirmininkė Rita Bendaravičienė (toliau – Institucija) 2011 m. kovo 24 d. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. 1 UAB “Suvalkientis“ redaktoriui G. K. (toliau – Pareiškėjas) už tai, kad jis, remiantis VRK 2011-03-15 raštu Nr. 2-552(4F.9.) ir ŽEI raštu 2011-02-21 Nr. s-161,2010-12-28 Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“ Nr. 149 atspausdintas straipsnis „Pristatė Lietuvos krikščionių partijos Marijampolės skyrius“ pažeidė Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo 13 p. taisykles, t.y. pažeidė Marijampolės apskrities savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 str. 3 d., Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, bei finansavimo kontrolės įstatymo straipsnio 18 str. 1 ir 2 d. Tokiais savo veiksmais G. K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Kodeksas) 207⁹ str. 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje G. K. už administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹ str. 1 d., padarymą paskyrė 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, jog kad G. K., kaip viešosios informacijos rengėjo ir platintojo vadovas bei asmuo, atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį, vykstant rinkimų į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas kampanijai nesilaikė politinės reklamos skelbimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme bei LR VRK patvirtintame apraše, laikraštyje „Suvalkietis“ išspausdino publikaciją „Prisistatė Lietuvos krikščionių partijos Marijampolės skyrius“, turinčią politinės reklamos požymių. Nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimui, pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti.. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai taikė norminius aktus r turėjo bylą nutraukti pagal ATPK 260 str. 1 d. Laikraštis visada laikėsi norminių aktų reikalavimų, vadovavosi įstatymais. Pareiškėjas teigia, jog viešosios informacijos cenzūra yra draudžiama įstatymu, taip pat draudžiama persekioti viešosios informacijos skleidėją už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. Skunde nurodoma, kad laikraštis tik aprašė vykusią spaudos konferenciją, į kurią buvo pakviesti ir žurnalistai. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su pareiškėjo nurodomais argumentais, prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinė skundą atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

G. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad politinės reklamos skelbimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, rinkimų ir Referendumo įstatymuose, nesilaikymas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui arba kitam už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui nuo 1000 iki 5000 litų. G. K. kaltinamas tuo, kad būdamas laikraščio „Suvalkietis“ redaktoriumi, 2010-12-28 laikraštyje „Suvalkietis“, Nr. 149, atspausdino publikaciją “Prisistatė Lietuvos krikščionių partijos Marijampolės skyrius“, kurios turinys atitinka politinės reklamos apibrėžimą, tačiau nebuvo pažymėti nustatyta tvarka. G. K. neigia padaręs pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad juose buvo tik išreikšta nuomonė, pateikta informacija, partija neaprašyta iškirtinai patraukliai. Tokie apelianto argumentai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis – protokole nurodyto straipsnio turiniu buvo pateikiama tik teigiama, vienpusiška nuomonė apie šią partiją. Atkreiptinas dėmesys, kad straipsnis buvo atspausdintas rinkimų į savivaldybių tarybas kampanijos metu. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) buvo nurodyta, jog politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar kitokį atlygį arba kaip auka viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu siekiama propaguoti politinę partiją, jos narį ar kandidatą. Įvertinus protokole nurodyto straipsnio turinį, akivaizdu, jog šių straipsnių tikslas buvo paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant už partijos kandidatus. Tokio pobūdžio straipsniai, juo labiau išspausdinti rinkiminės kampanijos metu, nelaikytini nuomonės reiškimu, be to, jie neatitinka ir Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio nuostatų, kadangi yra vienpusiški, nepateikiantys kitokios nuomonės. Todėl šie straipsniai pagrįstai pripažinti politine reklama.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2009 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 64 „Dėl politinės reklamos žymėjimo periodinės spaudos leidiniuose tvarkos“ 9-10 punktuose (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nurodyti reikalavimai, kokiu būdu turėtų būti pažymėta politinė reklama spaudoje. Todėl darytina išvada, kad teisės aktuose numatytų reikalavimų politinei reklamai laikytasi nebuvo, ir G. K. būdama laikraščio „Suvalkietis“ redaktoriumi, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjo teiginiai dėl viešosios informacijos cenzūros ir persekiojimo tėra gynybinio pobūdžio teiginiai, nepagrįsti jokiomis bylos aplinkybėmis, todėl atmestini.

Įvertinus tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Naikinti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.