Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo S. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

S. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padarytų teisės pažeidimų kvalifikacijos pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 123 str. 5 d., tačiau nesutinka su jam inkriminuotu ATPK 123 str. 1 d. įtvirtintu pažeidimu, taip pat paskirtos galutinės bausmės individualizavimu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

S. Č., motyvuodamas savo skundą dėl galimybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, teigia, kad nesutinka su apylinkės teismo nustatyta jo teisinę padėtį sunkinančia aplinkybe, t. y., kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str.). Apeliantas ginčija anksčiau padarytą teisės pažeidimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju analizuojami tik tie pažeidimai ir už juos paskirtos nuobaudos, kurie buvo teisiškai įvertinti skundžiamame apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarime. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, dėl 2013 m. gruodžio 6 d. S. Č. padaryto administracinio teisės pažeidimo 2014 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė E. V. priėmė nutarimą S. Č. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. skirti 200 Lt baudą (b. l. 12). Pagal ATPK 216 str. 5 d. nuostatas policija taip pat yra įgaliota nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, o vadovaujantis ATPK 291 str., asmuo, dėl kurio atitinkamas sprendimas yra priimtas, gali apskųsti tokį pareigūno nutarimą apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju S. Č. minėto 2014 m. balandžio 11 d. nutarimo Kauno apylinkės teismui apskundęs nebuvo, terminas tai padaryti yra pasibaigęs, vadinasi, pažeidimas nėra nuginčytas teismine tvarka, paskirta nuobauda galioja ir savanoriškai nėra sumokėta. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nurodė S. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 str. 1 d. 5 p.

Apeliantas skunde pažymi, kad avarijos negalėjo išvengti, nes buvo blogas matomumas, stipriai lijo, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu vairavimui nepalankios meteorologinės sąlygos nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjui taikytų sankcijų apimties. Tai, kad dėl prastų oro sąlygų buvo sumažėjęs matomumo laukas, tik padidina vairuotojų turimą pareigą kelyje elgtis itin atidžiai ir rūpestingai laikantis saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių. Nagrinėjamu atveju S. Č. reakcijos susilpnėjimui, akivaizdu, didesnę įtaką darė ne stiprus lietus, bet suvartotas alkoholio kiekis. Pažeidėjui įvykio dieną buvo nustatytas 1.17 promilių girtumas (b. l. 7). Nors apeliantas teigia, kad alaus išgėrė jau po eismo įvykio, t. y. belaukiant atvykstančių policijos pareigūnų, tačiau teismas tokį aiškinimą vertina kritiškai ir laiko gynybine pozicija. Tai, jog eismo įvykį sukėlęs S. Č. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, patvirtino automobilio, į kurį atsitrenkė apeliantas, vairuotojas R. M. (b. l. 5). Tuomet buvo iškviesta policija, atvykę pareigūnai bendraujant su S. Č. taip pat juto alkoholio kvapą, todėl patikrino jo blaivumą alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ (b. l. 11).

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad S. Č. materialinė padėtis yra sunki, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų (pvz., apie gaunamą darbo užmokestį, išlaikytinių buvimą ir pan.) teismui nėra pateikta, todėl teiginys apie sunkią finansinę padėtį lieka deklaratyvus. Apylinkės teismo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas prašomas sumažinti tuo pagrindu, jog vairavimas yra vienas pažeidėjo pragyvenimo šaltinių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atėmus specialiąją teisę, S. Č. patirs nepatogumų, tačiau tai neatims iš jo galimybės ieškotis naujo darbo pagal turimą išsilavinimą, juo labiau, kad neigiamos pasekmės kilo dėl jo paties netinkamo, nerūpestingo bei lengvabūdiško elgesio. Darbinių funkcijų vykdymo apribojimas dėl negalėjimo vairuoti transporto priemonių nėra laikytinas neproporcingai didele padarytiems teisės pažeidimams pasekme.

S. Č. apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad jo automobiliui technikinė apžiūra buvo atlikta 2013 m. gruodžio mėnesį ir yra galiojanti, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 123 str. 1 d., jam inkriminuotas nepagrįstai. Pats apeliantas duomenų, patvirtinančių techninės apžiūros galiojimą, apygardos teismui nepateikė, tačiau teismas, kaip aktyvi teisingumą vykdanti institucija, patikrino S. Č. teiginius VĮ „Regitra“ viešoje duomenų apie transporto priemonę bazėje. Į paieškos sistemą įvedus transporto priemonės „Mercedes Benz C220“ identifikavimo duomenis, gauti rezultatai, kad šiai transporto priemonei techninė apžiūra atlikta 2013-12-04 ir galioja iki 2015-12-04. Civilinės atsakomybės draudimas negalioja. Kadangi administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2014-08-11, vadinasi, techninė automobilio apžiūra pažeidimo padarymo metu buvo galiojanti, todėl ATPK 123 str. 1 d. numatytas pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai. Vis dėlto, S. Č., vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 16 p., privalėjo policijos pareigūnams pateikti galiojančius techninės apžiūros dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo numatyta galimybe pakeisti veikos kvalifikavimą, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad pats teisės pažeidimas nekelia abejonių, yra įrodytas skundžiamame nutarime išdėstytais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, S. Č. padarytą pažeidimą perkvalifikuoja pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir skiria sankcijos vidurkiui lygią nuobaudą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino S. Č. padarytų teisės pažeidimų pobūdį pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 123 str. 5 d., jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir parinko pagrįstas bausmes sankcijos ribose. Jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima švelninti pažeidėjo atsakomybę, skiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai netaikyti administracinės nuobaudos, nenustatyta. Tačiau apylinkės teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 123 str. 1 d., todėl nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

S. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą pakeisti:

S. Č. inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., perkvalifikuoti į ATPK 124¹ str. 7 d. ir paskirti jam 30 (trisdešimties) litų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę subendrintą administracinę nuobaudą S. Č. paskirti 4200 (keturių tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.