- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- TS-117-753/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- E. M.
- Advokatai
- Aivaras Miškūnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-888, taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2023 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir kaltinamajam paskirta sumažinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 3 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia 2023 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga 2026 m. gruodžio 15 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-888 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika su akivaizdžia mažėjimo tendencija. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės neneigia, atsakomybę prisiima, pripažįsta, kad bausmė yra jo paties veiksmų pasekmė, o ne išorinių aplinkybių padarinys. Jau nemažą laiko tarpą stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika. Nuteistasis vyksta į trumpalaikės išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, šiuo metu yra rengiami dokumentai dėl nuteistojo galimo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Praeityje nuteistasis buvo linkęs į impulsyvų elgesį, savitvardos praradimą ir taisyklių pažeidimus, šiuo metu stebima pozityvi elgesio kaita, didėjantis atsakomybės jausmas ir motyvacija keisti gyvenimo būdą, tai rodo potencialą mažinti pasikartojančio nusikalstamo elgesio riziką. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą. Įkalinimo įstaigoje dirba siuvykloje, du kartus buvo paskatintas už gerus darbo rezultatus. Tai rodo tam tikrą atsakomybės jausmo augimą ir motyvacijos stiprėjimą. Yra pateikta pažyma, patvirtinanti, kad asmuo galėtų būti įdarbintas lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis lankė pozityvaus užimtumo veiklas, dalyvavo tikslinėse priemonėse, skatinančiose socialiai priimtiną elgesį, Esami pokyčiai rodo nuteistojo potencialą pozityviai elgesio transformacijai. Pagerėjo nuteistojo problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžiai. Nuteistasis turi realistiškus ateities planus, orientuotus į darbą (uždirbti pinigų, remontuoti būstą), stebimas siekis planuoti gyvenimą remiantis socialiai priimtinomis normomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
Atsiliepimas
Nuteistojo E. M. gynėjas advokato padėjėjas Aivaras Miškūnas teismui atsiuntė atsiliepimą, kuriuo prašo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą atmesti ir nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė atsiriboti nuo destruktyvių veiklų, lankė pozityvaus užimtumo veiklas, dalyvavo tikslinėse priemonėse, skatinančiose socialiai priimtiną elgesį, alkoholio vartojimą įvardija kaip pagrindinę problemą, dalyvavo alkoholio žalos, dirbo ir dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, su įstaigos darbuotojais palaiko mandagius santykius.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad E. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį E. M. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog E. M. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam E. M. atlikto vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyti gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti (turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; lėmę finansinius nusikaltimus; dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negebėjo atpažinti problemų; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis per visą atlikimo laiką skatintas buvo du kartus, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, du kartus buvo pažeidė įstaigos vidaus taisykles (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas ir įstaigos turto gadinimas), tačiau baustas vieną kartą už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai (stabili gyvenamoji vieta; patvirtinta darbo vieta lygtinio paleidimo atveju), tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė, nes tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis turėjo stabilią gyvenamąją vietą, vykdė individualią veiklą, dirbo (epizodiškai). Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, ir tai negali būti lemiantys veiksniai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tuo labiau, kad nuteistasis vykdydamas nusikalstamas veikas turėjo pamąstyti apie tai, kokias pasekmes tai atneš jam. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Dauguma išvardintų kriminogeninių veiksnių yra siejami su nuteistojo ankstesniu elgesiu, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad dalis jų vis dar gali būti taisomi nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Kriminogeniniai veiksniai reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Todėl nuteistasis E. M. turi galimybę sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, toliau atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Teismas taip pat vertina, kad nuteistasis teistas, atlieka pirmą realią laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlieka pagal subendrintus nuosprendžius. Nuteistajam būdingas nusikalstamos veikos modelis, kadangi ir anksčiau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį asmuo vykdė naujas nusikalstamas veikas. Asmuo turi smurtinio elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu, istoriją. Ankstesnės nuteistojo veikos susiję su narkotinių medžiagų vartojimu arba disponavimu su tikslu jas platinti. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo taikymo galimybės, turi būti įvertinama aplinkybių visuma. Šiuo atveju būti įvertinti tai, kad E. M. bausmę atlieka už nusikalstamas veikas susijusias su smurtu, narkotinėmis medžiagomis, vairavimu esant neblaiviam. Bausmę atlieka už tris subendrintas nusikalstamas veikas. Švelnesnėmis jam paskirtų bausmės rūšimis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kas rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. M. padarė du tyčinius, nusikaltimus numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, abi veikos padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuriuo jis buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Toks jo elgesys rodo didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės saugumą. Be to minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas. didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. M. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Nuteistojo E. M. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Konstatuotina, jog nuteistasis E. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam E. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-888 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.