Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui D. B., išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. B. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai ir ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui įteikti tinkamai (b.l. 16, 29). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai (b.l. 45).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą dėl byloje kilusio ginčo, kurioje nurodė (b.l. 17-18), kad palaiko ieškovės D. D. prašymą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja O. B. interesams.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateiktą išvadą palaikė bei nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko visiškai. Pritaria ieškovės siūlymui nustatyti mergaitės bendravimo tvarką su atsakovu dienos metu be nakvynės, dėl mažo vaiko amžiaus bei dėl to, kad atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kurį laiką atsakovas gyveno rūsyje atsakovės gyvenamajame name. Mano, jog gali būti nustatytas ir dažnesnis vaiko ir atsakovo bendravimas dienos metu, nei siūlo ieškovė. Ieškovė dėl dažnesnio dukros ir atsakovo bendravimo taip pat neprieštarauja. Šeima skyriui žinoma apie metus laiko, nuo to laiko, kuomet vyko teismo procesas dėl šalių dukros O. gyvenamosios vietos nustatymo. Šalims pradėjus gyventi skyrium, skyriuje buvo gaunami atsakovo ir jo sesers pranešimai, kad ieškovė girtauja, neprižiūri mergaitės, dėl to dažnai lankytasi šeimoje, girtavimo fakto nenustatyta. Taip pat buvo gautas vienas atsakovo skundas dėl to, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra, bet tuo metu atsakovas neturėjo gyvenamosios vietos - gyveno rūsyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimo (b.l. 10), matyti, ieškovė yra O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, o atsakovas - tėvas. D. D. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kartu su ja deklaruota nepilnametės O. B. gyvenamoji vieta (b.l. 11). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtinto D. D. ir D. B. 2016 m. birželio 2 d. sudarytą taikos sutartį, kuria D. D. ir D. B. susitarė, nustatyti nepilnamečio vaiko - dukros O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina D. D.. Minėtoje D. D. ir D. B. 2016 m. birželio 2 d. taikos sutartyje nebuvo aptarta O. B. tėvo D. B. bendravimo su nepilnamete dukra O. B. tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad, teismui tvirtinant jos ir atsakovo pateiktą taikos sutartį, atsakovo D. B. bendravimo tvarka su dukra O. nebuvo nustatyta, nes tuo metu tarp jos ir atsakovo nebuvo ginčo. Šiuo metu tarp jos ir atsakovo nuolat kyla konfliktai dėl atsakovo bendravimo su dukra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju šalims šiuos klausimus derinti tarpusavyje sunkiai sekasi – remiantis ieškovės paaiškinimais, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl, siekiant užkirti kelią tolesniems nesutarimams, skyrium gyvenančio tėvo D. B. bendravimo su dukra O. B. tvarka nustatytina teismo sprendimu (CK 3.175 straipsnis).Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra surinkta (pateikta) jokių įrodymų, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka galėtų turėti kokios nors neigiamos įtakos O. B. teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus ir nepateikė pasiūlymų dėl jo bendravimo su nepilnamete dukra O. B. tvarkos.

Bylos duomenys, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, atsakovas laikotarpiu nuo gyvenimo su ieškove skyrium pradžios iki 2016 m. pabaigos bendravo su nepilnamete dukra O. B., taip pat jis su dukra du kartus bendravo 2017 metais, buvo dukrą pasiėmęs visai dienai, rodo, kad nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšys nenutrūkęs, nenustatyta, kad šalių dukros bendravimas su atsakovu nedalyvaujant ieškovei būtų sukėlęs neigiamų pasekmių šalių dukrai, todėl darytina išvada, kad vaikui nebus sunku priimti ieškovės prašomą jo ir tėvo bendravimo tvarką ir dienos metu bendrauti su atsakovu nedalyvaujant ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo priėmimo metu, nepilnametė O. B. neturi dviejų metų, todėl akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikas yra emociškai prisirišęs prie mamos, pripratęs prie įprastinių gyvenimo sąlygų, aplinkos bei jį supančių artimų žmonių, ir staigus tokios aplinkos pasikeitimas - jo atskyrimas ilgesniam nei viena diena laikui nuo mamos, su kuria gyvenant nusistovėjo vaiko dienos režimas, pakenktų mažam vaikui, jis jaustųsi nesaugiai, patirtų stresą, neigiamus išgyvenimus, dėl to ilgesnis vaiko atskyrimas nuo mamos prieštarautų vaiko interesams ir šiuo metu negali būti įgyvendinamas. Be to, bylos duomenimis, atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Parengiamojo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad neturi gyvenamosios vietos. Dėl šių priežasčių tikslinga nustatyti ieškovės siūlomą nepilnametės šalių dukros ir atsakovo bendravimą kas antrą savaitgalio šeštadienį be šalių nepilnametės dukros nakvynės pas atsakovą. Paminėtina, kad analogiškos nuomonės laikosi ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir nuomonę, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad patvirtinus prašomą nustatyti tėvo bendravimą su šalių dukra O. B. tvarką tik kas antrą šeštadienį, nebus pilnai užtikrinta vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu, ir tai prieštaraus vaiko interesams, taip pat nebus užtikrinamas ir pilnavertis tėvo bendravimas su dukra, tai neatitiktų tiek vaiko, tiek ir atsakovo teisės bendrauti tarpusavyje, todėl ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, įvertinus vaiko amžių, poreikius, vaiko dienos režimą, bei tai, tai, kad nepilnametė O. B. nuo dvejų metų amžiaus lankys darželį, papildytina, nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su savo nepilnamete dukra O. B. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į mažamečio vaiko O. B. interesus, ieškovės išsakytus argumentus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, nustatytina atsakovo bendravimo tvarka su šalių nepilnamete tvarka:

- atsakovas D. B. su savo dukra O. B., gimusia (duomenys neskelbtini), gali bendrauti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. bei kas antrą savaitgalio šeštadienį, paimdamas dukrą iš namų šeštadienio 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į namus iki šeštadienio 18.00 val.;

- tėvas privalo informuoti motiną apie numatomą su dukra veiklos pobūdį, kad motina galėtų ją tinkamai parengti;

- tais atvejais, kada D. B. dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su dukra pagal sutartą tvarką, jis turi apie tai informuoti dukros motiną prieš 3 kalendorines dienas;

- tais atvejais, kada dukros dėl kokių priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, dukros motina turi apie tai informuoti D. B. prieš 3 dienas.

Akcentuotina, kad vaiko bendravimo tvarkos neįmanoma smulkiai reglamentuoti ilgam laikui į ateitį, nes gyvenimo situacijos ir vaiko poreikiai nuolat keičiasi, todėl šalys turi ieškoti kompromisų, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus. Be to atkeiptinas dėmesys, kad esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalia, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylos duomenimis ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41,00 Eur ieškovės už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 6) ir 150,00 Eur išlaidų už advokatės R. M. teisinę pagalbą rengiant ieškinį (b. l. 8).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės tenkintini visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 41,00 Eur ieškovės už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 150,00 Eur išlaidų už advokatės R. M. teisinę pagalbą rengiant ieškinį (CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 10,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (b.l. 1) (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra O. B., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

- atsakovas D. B. su savo dukra O. B. gali bendrauti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.;

- atsakovas D. B. su savo dukra O. B. gali bendrauti kas antrą savaitgalio šeštadienį, paimdamas dukrą iš namų šeštadienio 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į namus iki šeštadienio 18.00 val.;

- tėvas privalo informuoti motiną apie numatomą su dukra veiklos pobūdį, kad motina galėtų ją tinkamai parengti;

- tais atvejais, kada D. B. dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su dukra pagal sutartą tvarką, jis turi apie tai informuoti dukros motiną prieš 3 kalendorines dienas;

- tais atvejais, kada dukros dėl kokių priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, dukros motina turi apie tai informuoti D. B. prieš 3 dienas.

Priteisti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 191,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą).

Priteisti iš atsakovo D. B., valstybės naudai 10,40 Eur (dešimt eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.