Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-09 · Administracinė byla Nr. I-4931-815/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-09
Bylos Nr.
I-4931-815/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04335-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4931-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04335-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2014 m. rugsėjo 24 d. skundu, prašydamas (b. l. 1–3):

1.1. panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 2S-4745 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 2S-4745);

1.2. panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 62-708 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 62-708);

1.3. priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nutarime Nr. 62-708 skirta nuobauda nėra teisėta ir pagrįsta, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas pagal pateiktą prašymą 2014 m. liepos 19 d. buvo iškviestas paskambinti prašyme nurodytais numeriais. Baigęs vieną pokalbį, neviršydamas nustatytos pokalbio trukmės (15 min.), pareiškėjas norėjo paskambinti kitu prašyme nurodytu numeriu, tačiau jam neleista. Pareiškėjas mėgino paaiškinti pareigūnui, kad skambina kitu numeriu, neviršydamas bendros nustatytos pokalbio trukmės, kad pareiškėjui nedraudžiama to daryti, tačiau pareigūnas taip nemanė, neturėjo tokių duomenų, vadovavosi nustatyta praktika ir liepė rašyti paaiškinimą. Pareiškėjas nedelsdamas parašė paaiškinimą, tačiau į jį neatsižvelgta.

2.2. Pasak pareiškėjo, nutarime Nr. 62-708 ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti neteisingi, iškraipyti, faktiniais ir kitais įrodymais objektyviai nepagrįsti teiginiai. Pareiškėjas remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio nuostata, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymuose nustatytais būdais ir priemonėmis, taip pat 102 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad kam skambinti pasirenka nuteistasis, kad šiame straipsnyje nenustatyta, jog nuteistasis gali skambinti tik vienu numeriu, tik aiškiai nurodyta maksimali pokalbio trukmė. BVK 102 straipsnio 2 dalies nuostatas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Nr. 1R-172 įsakyme „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 75 punktą vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių.

2.3. Pasak pareiškėjo, tariamo inkriminuoto pažeidimo metu jam buvo skirtas ambulatorinis gydymas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl to pareiškėjas tuo metu negalėjo tinkamai suprasti pareigūno elgesio, negalėjo tinkamai valdyti savo abejonės dėl pareigūno reikalavimo teisėtumo ir vykdyti pareigūno reikalavimą.

2.4. Pareiškėjo nuomone, jis nepažeidė BVK 102 straipsnio, pareigūno reikalavimai nelaikytini teisėtais, taigi, pareiškėjas jų vykdyti neprivalėjo, o todėl ginčijosi. Pareiškėjas taip pat mano, kad nutarime Nr. 62-708 jam skirta nuobauda yra itin griežta.

2.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su skirtąja nuobauda, pateikė skundą Departamentui, kuris, pasak pareiškėjo, formaliame, nepagrįstame ir neteisėtame sprendime Nr. 2S-4745 nurodė, jog pareiškėjui buvo suteiktas vienas skambutis, todėl dar kartą pareiškėjas negalėjo skambinti, taip pat nurodė, jog pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėjas yra įpareigotas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o kadangi šio reikalavimo nevykdė, buvo pagrįstai ir teisėtai nubaustas.

2.6. Pasak pareiškėjo, dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jis patyrė nepatogumų, buvo pažemintas ir dvasiškai nuskriaustas, todėl tikslinga kompensuoti neturtinę žalą, kurią sudaro 300 eurų.

II

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas, šioje administracinėje byloje atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato BVK, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 36–39).

1. Lukiškių TI-K remiasi BVK 102 straipsniu, jo 2 dalimi, 110 straipsniu, jo 1 dalimi, 142 straipsnio 1 dalimi, 143 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad suimtieji / nuteistieji supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti.

2. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010 m. gegužės 10 d., tądien jis buvo supažindintas su BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, TI taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais, buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą; šiuos faktus patvirtina pareiškėjo pasirašytas 2010 m. gegužės 10 d. įsipareigojimas. Nors pareiškėjas buvo supažindintas su visomis vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarkės reikalavimais, tačiau vis tiek jų nesilaikė ir pažeidė, nors žinojo, kokios gali būti pasekmės, be to, tai yra jau ne pirma paskirta nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus.

3. Pareiškėjas 2014 m. liepos 19 d. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą: apie 10.55 val., atsižvelgiant į nuteistojo, t. y. pareiškėjo, prašymą, jam buvo suteiktas priklausantis vienas telefoninis pokalbis, negalintis trukti ilgiau kaip 15 min.; pareiškėjas, baigęs vieną telefoninį pokalbį, bandė paskambinti antrą kartą kitu numeriu, į prižiūrėtojo reikalavimus neskambinti antrą kartą pareiškėjas nereagavo, ginčijosi, ką pats patvirtino savo skunde. Nuteistajam bandant pradėti antrą telefoninį pokalbį, pokalbis buvo nutrauktas. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 102 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Vertindamas pareiškėjo padarytą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareiškėjo 2014 m. liepos 19 d. paaiškinimu, kita surinkta medžiaga, įvertinęs visas aplinkybes, 2014 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 62-708 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – draudimą viena mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skirta teisėtai ir pagrįstai, įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, taigi, ji neturėtų būti panaikinta.

4. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos, nustatė, kad nuobauda paskirta pagrįstai, ją skiriant teisėtumas nepažeistas, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti.

5. Pareiškėjui pagrįstai paskirta nuobauda už suėmimo režimo reikalavimų pažeidimą, pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudą atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą surinktą dokumentinę medžiagą. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą, nenurodo, kaip ta žala pasireiškė. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimu. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiajam ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, todėl šis pareiškėjo reikalavimas taip pat atmestinas.

6. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir toliau nelinkęs laikytis bausmės atlikimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra kategoriškai nusiteikęs prieš įstaigos administraciją, piktnaudžiaudamas teismine gynyba.

7. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai, susiję su telefoninio pakalbio suteikimu pareiškėjui, yra teisėti ir pagrįsti, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 21–24).

1. Kalėjimų departamente, išnagrinėjus su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą, nustatyta, kad 2014 m. liepos 19 d. Lukiškių TI-K apie 10.55 val. nuteistajam V. K., vadovaujantis BVK 102 straipsniu, leista paskambinti telefonu; pareiškėjas, baigęs vieną telefoninį pokalbį, bandė paskambinti antrą kartą kitu numeriu, į pareigūnų reikalavimus neskambinti antrą kartą nereagavo, ginčijosi; pareiškėjui bandant paskambinti antrą kartą, pokalbis buvo nutrauktas. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 102 straipsnio ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Konstatuota, kad Lukiškių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą, vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, nutarime Nr. 62-708 pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda paskirta pažeidimą padariusiam nuteistajam, nuobaudą paskyręs pareigūnas neviršijo savo įgaliojimų, todėl, remiantis BVK143 straipsnio 8 dalimi, skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.

2. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal BVK 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK skyriai (BVK 11 straipsnio 2 dalis). BVK 102 straipsnyje įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai.

Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, kam skambinti pasirenka nuteistasis, telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 straipsnio 2 dalis). Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką BVK 102 straipsnio 3 dalis). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

3. Departamentas, pagrįsdamas savo poziciją, taip pat remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės), jų XIX skyriaus normomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką (124, 126, 127 punktais).

4. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime, kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems priklausančių telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 85 ir 86 straipsniai. Pareiškėjas 2014 m. liepos 19 d. pasinaudojo teise paskambinti telefonu, t. y. 1 kartą paskambino vienu telefono numeriu ir kalbėjosi, jį prižiūrintys pareigūnai pagrįstai neleido jam skambinti kitais telefonų numeriais. BVK ir PĮ taisyklių prasme pakalbis laikomas įvykusiu, kai nuteistasis telefonu prisiskambina ir turi galimybę kalbėtis jam priimtiną laiką, bet ne ilgiau kaip 15 min.

5. Remiantis BVK 12 straipsniu, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis), nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, taip pat ir pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (šio straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatyme nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus / susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatyme nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010).

6. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, be kita ko, draudimas iki 1 mėn. pirkti maisto produktus. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 straipsnio 1 dalis); BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai.

Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (LVAT 2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-25/2014). Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 102 straipsnio bei 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl, pagal BVK 142 straipsnį pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymą buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą – draudimą 1 mėn. pirkti maisto produktus.

7. Departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2014 m. liepos 25 d. skundą išnagrinėjo tinkamai, skundžiamas Departamento 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 2S-4745 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

8. Departamentas dėl žalos atlyginimo remiasi VAĮ 42 straipsnio 1 dalimi, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais, 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nurodo, kad neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktuose priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, bet veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie pareiškėjui padarytą tariamą turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nėra nustatytas teisės aktų neteisėtumas. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Taigi, nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalai atlyginti, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą žalą.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjas V. K., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje liudytojas R. V., (duomenys neskelbtini), be kita ko, paaiškino: įvykio datos nepamena, bet patį įvykį atsimena; pareiškėjas surinko prašyme nurodytą vieną telefono numerį (prašyme buvo nurodytas ne vienas telefono numeris), pakalbėjo apie pusę leidžiamo laiko, pokalbio pabaigoje pasakė, kad dar kažkam skambins; baigęs pokalbį, pareiškėjas nuspaudė telefono aparate ragelio padėjimo mygtuką, bet ragelio nepadėjo, o iš karto labai greitai ėmė rinkti kitą numerį (šis numeris buvo nurodytas prašyme); pareiškėjas numerį renka neįprastai, viena ranka stengiasi pridengti; jis, R. V., turėdamas rankoje pareiškėjo prašymą, pamatė, kad pareiškėjas renka ne tą patį, o kitą numerį, iš karto priminė pareiškėjui, kad nuteistiesiems leidžiamas vienas pokalbis, galintis trukti 15 min.; vienas telefoninis pokalbis – kai susisiekiama su abonentu, pakalbama, pokalbį baigus padedamas ragelis; neleidus pareiškėjui skambinti antruoju numeriu, pareiškėjo pozicija pasikeitė: iš asmens, kuris džiaugiasi, kad gali paskambinti, pareiškėjas, galima sakyti, tapo agresyvus; pareiškėjui surinkus antrą numerį, jis, R. V., nuspaudė ragelį (baigė skambutį).

3. Teismo posėdyje liudytojas A. Z. (A. Z.), (duomenys neskelbtini), be kita ko, paaiškino: remiantis tarnybine medžiaga, pareiškėjas norėjo paskambinti papildomai, o pagal BVK leidžiamas vienas skambutis, ne ilgesnis kaip 15 min., todėl pareiškėjui neleistas antras skambutis; ar jis, A. Z., buvo skambinimo vietoje, neprisimena, galbūt nebuvo; tuo atveju, jeigu įvykio metu jo nebūna, apie įvykį gauna pranešimą iš prižiūrėtojo ar korpuso vyresniojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 10 d. įsipareigojime Nr. 172-441 pasirašytinai patvirtino, be kita ko, kad (b. l. 40):

1.1. susipažino su BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo, PĮ taisyklių, TI taisyklių, Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos patvirtinimo“, Suimtųjų elgesio taisyklių, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymo „Dėl materialinių ir energetinių resursų tausojimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ pagrindinėmis nuostatomis ir dienotvarkės reikalavimais;

1.2. yra perspėtas, jog už minėtų teisės aktų, vidaus tvarkos ir dienotvarkės reikalavimų pažeidimą bei suimtiesiems draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų saugojimą bei naudojimą gali būti nubaustas drausmine tvarka.

2. Pareiškėjas 2014 m. liepos 19 d. apie 10.55 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: atsižvelgiant į nuteistojo V. K. rašytinį prašymą, jam buvo suteiktas priklausantis vienas telefoninis pokalbis, negalintis trukti ilgiau kaip 15 min.; pareiškėjas, 11.07 val. baigęs vieną telefoninį pokalbį (skambino numeriu (duomenys neskelbtini)), bandė paskambinti antrą kartą kitu numeriu ((duomenys neskelbtini)), į prižiūrėtojo reikalavimus neskambinti antrą kartą nereagavo, ginčijosi, pareiškėjui bandant pradėti antrą telefoninį pokalbį, pokalbis buvo nutrauktas (žr., pavyzdžiui, nutarimą Nr. 62-708 (b. l. 6, 28, 41), Lukiškių TI-K pareigūnų 2014 m. liepos 19 d. tarnybinius pranešimus (b. l. 29 ir 42, 30 ir 43)).

3. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai 2014 m. liepos 19 d. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl V. K. pažeidimo“ iš esmės nurodė, kad: 2014 m. liepos 19 d. nuteistajam V. K. buvo suteikta galimybė paskambinti telefonu; V. K. skambino 10.55 min. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), 11.07 val. baigė vieną pokalbį ir pradėdamas antrą telefoninį pokalbį rinko kitą numerį (duomenys neskelbtini); korpuso vyresnysis priminė V. K. skambinimo tvarką (leidžiamas tik vienas telefoninis pokalbis), vadovaudamasis Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 19 straipsnio 5 punktu, pareikalavo laikytis skambinimo tvarkos, tačiau V. K. šių reikalavimų nevykdė, ginčijosi, sakydamas, kad pareigūnas privalo parodyti „popierius“, kad pareiškėjas yra nuteistas, ir toliau skambino telefonu; nuteistajam pažeidus skambinimo telefonu tvarką ir bandant pradėti antrą telefoninį pokalbį, pokalbis 11.07 min. buvo nutrauktas ir V. K. gražintas į kamerą; spec. priemonės nepanaudotos; apie įvykį pranešta direktoriaus budinčiam padėjėjui (b. l. 29 ir 42, 30 ir 43).

4. Direktoriaus budintis padėjėjas paminėtuose 2014 m. liepos 19 d. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl V. K. pažeidimo“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas nurodyta tarnybiniuose pranešimuose, pareiškėjas galimai pažeidė BVK 102 straipsnio 2 dalį (vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, kam skambinti pasirenka nuteistasis), 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) (2014 m. liepos 19 d. tarnybiniai pranešimai „Dėl V. K. pažeidimo“ (b. l. 29 ir 42, 30 ir 43)).

5. Pareiškėjas 2014 m. liepos 19 d. paaiškinime, be kita ko, nurodė: 2014 m. liepos 19 d. apie 11.00 val. jis buvo iškviestas paskambinti prašyme nurodytais numeriais; pirma pasikalbėjo su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), po to, likus laisvo laiko, surinko prašyme nurodytą kitą numerį – (duomenys neskelbtini); pareigūnas pokalbį nutraukė, paaiškinęs, kad kitu numeriu skambinti negalima, galima skambinti tik vienu numeriu; pagal BVK 102 straipsnio 2 dalį vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 min., tačiau BVK nenurodyta, kad skambinti galima tik vienu numeriu, tokia pati teisė įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje; pareiškėjas iki šiol itin dažnai per 15 min. rinkdavo ne vieną numerį; pareigūnas nėra tinkamai susipažinęs su įstatymais ir jų išaiškinimais bei komentarais, vykdė neteisėtą veiklą, nutraukdamas pareiškėjui priklausantį skambutį (kurio nebuvo uždraudę prašymą tikrinę atsakingi darbuotojai)(b. l. 31–32, 44–45).

6. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis V. K. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (2014 m. liepos 19 d. apie 10.55 min. (atsižvelgiant į V. K. rašytinį prašymą) V. K. buvo suteiktas priklausantis vienas telefoninis pokalbis, negalintis trukti ilgiau kaip 15 min., V. K., baigęs vieną telefoninį pokalbį, bandė paskambinti antrą kartą kitu numeriu, į prižiūrėtojo reikalavimus neskambinti antrą kartą nuteistasis nereagavo, ginčijosi, V. K. bandant pradėti antrą telefoninį pokalbį, pokalbis buvo nutrauktas), kad savo veiksmais V. K. pažeidė BVK 102 straipsnio 2 dalį (vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 min., kam skambinti pasirenka nuteistasis), 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo pasiaiškinimą raštu, vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, 2014 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 62-708 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus, taip pat išaiškino nuobaudos apskundimo tvarką (b. l. 6, 28, 41). Nutarimo Nr. 62-708 kopiją pareiškėjas gavo 2014 m. liepos 24 d., tai patvirtino savo parašu (nutarimas Nr. 62-708 (b. l. 28, 41)).

7. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. liepos 25 d. skundą dėl nutarime Nr. 62-708 paskirtos nuobaudos – draudimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus – panaikinimo (b. l. 25–27), 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. 2S-4745 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nusprendė, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo (b. l. 7, 33). Sprendime Nr. 2S-4745, be kita ko, nurodyta:

7.1. Departamentas susipažinęs su skundu susijusia dokumentine medžiaga nustatė, kad 2014 m. liepos 19 d. apie 10.55 val. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Minėtą dieną pareiškėjui buvo suteiktas vienas telefoninis pokalbis, negalintis trukti ilgiau kaip 15 min., tačiau baigęs vieną telefoninį pokalbį pareiškėjas bandė paskambinti antrą kartą kitu numeriu, į prižiūrėtojo reikalavimus neskambinti antrą kartą nereagavo, ginčijosi. Pareiškėjui bandant paskambinti antrą kartą, pokalbis buvo nutrauktas. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 102 straipsnio 2 dalį (vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių) ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus).

7.2. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nuteistuosius vykdyti visus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tačiau nevykdydamas pareigūno reikalavimo neskambinti antrą kartą, pareiškėjas nevykdė šios pareigos, taip pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus.

7.3. Darytina išvada, kad Lukiškių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamas BVK 142 straipsniu, nutarime Nr. 62-708 pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, todėl, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, nutarime Nr.62-708 skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. K. prašo teismą, be kita ko, panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 2S-4745 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 7, 33) bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 62-708 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 28, 41).

Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes liudytojas R. V., (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog: pareiškėjas surinko prašyme nurodytą vieną telefono numerį (prašyme buvo nurodytas ne vienas telefono numeris), pakalbėjo apie pusę leidžiamo laiko, pokalbio pabaigoje pasakė, kad dar kažkam skambins; baigęs pokalbį, pareiškėjas nuspaudė telefono aparate ragelio padėjimo mygtuką, bet ragelio nepadėjo, o iš karto labai greitai ėmė rinkti kitą numerį (šis numeris buvo nurodytas prašyme); pareiškėjas numerį renka neįprastai, viena ranka stengiasi pridengti; jis, R. V., turėdamas rankoje pareiškėjo prašymą, pamatė, kad pareiškėjas renka ne tą patį, o kitą numerį, iš karto priminė pareiškėjui, kad nuteistiesiems leidžiamas vienas pokalbis, galintis trukti 15 min.; vienas telefoninis pokalbis – kai susisiekiama su abonentu, pakalbama, pokalbį baigus padedamas ragelis; neleidus pareiškėjui skambinti antruoju numeriu, pareiškėjo pozicija pasikeitė: iš asmens, kuris džiaugiasi, kad gali paskambinti, pareiškėjas, galima sakyti, tapo agresyvus; pareiškėjui surinkus antrą numerį, jis, R. V., nuspaudė ragelį (baigė skambutį).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl teisės aiškinimo. Pareiškėjas mano, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, reiškia, kad pareiškėjas gali skambinti keliems abonentams, tačiau pokalbių trukmė negali viršyti 15 minučių, tuo tarpu atsakovas mano priešingai, t. y. teigia, jog ši nuostata reiškia, kad vienas telefoninis pokalbis vienam abonentui negali trukti ilgiau kaip 15 minučių.

Akcentuotina, kad Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, jų 126 punkte nustatyta, kad pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparate tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose; pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Taigi, šios nuostatos reiškia, jog pareiškėjui galima skambinti tik vienam abonentui.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata yra tokia pati kaip ir Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostata, o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punktą vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, ir bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjui, kuris yra nuteistasis (dėl to ginčo nėra), Suėmimo vykdymo įstatymo bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nėra taikomos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų ir suimtųjų statuso skirtumus analogiškoje byloje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-215/2014). Ypač pažymėtina, kad nuteistųjų ir suimtųjų statusų skirtumus įrodo ir tai, jog suimtieji gali skambinti kiekvieną dieną (Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punktas), o nuteistieji, esantys kalėjimo paprastoje grupėje, – tik vieną kartą per savaitę (Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisės aiškinimą bei faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, konstatuotina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 2S-4745 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 62-708 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra teisėti bei pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

4. Pareiškėjas V. K. taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Šioje administracinėje byloje nėra nustatyti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą negalima tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis