- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-3-210/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07405-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius (pran.)
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- D. L.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė, Vitalijus Metelica
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui D. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. L. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama nustatyti, jog atsakovas D. K. yra I. S. L. tėvas, o I. S. L. – atsakovo D. K. duktė; nustatyti I. S. L. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą I. S. L. periodinėmis išmokomis po 700 Lt kiekvieną mėnesį, priteisti 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu yra pažįstama nuo 1999 m., artimai bendrauja nuo 2002 m. Atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), ieškovė ne kartą buvo nuvykusi aplankyti atsakovo į įkalinimo įstaigą. Atsakovas D. K. yra I. S. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tačiau registruojant vaiko gimimą, atsakovas dar buvo įkalinimo įstaigoje, todėl vaiko gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą įrašyti nebuvo. Grįžęs į Lietuvą, atsakovas savo dukters nelankė, neprisidėjo prie jos išlaikymo. Šiuo metu mergaitė gyvena su ieškove, dukterį išlaiko ieškovė, jai padeda artimieji. Atsižvelgiant į tai, kad dėl dukters sveikatos būklės ieškovė dirbti neturi galimybės, ji prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą 700 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovės manymu, atsakovas yra pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą savo dukrai. Kadangi atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo gimimo, ieškovė prašė taip pat priteisti 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad jis yra I. S. L. tėvas, sutiko, kad dukra gyventų su ieškove, nurodė, kad sutinka teikti išlaikymą dukrai po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino: nustatė, kad D. K. yra I. S. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. S. L. yra D. K. dukra, I. S. L. gimimo dokumentuose nurodytą pavardę – L. paliko nepakeistą, I. S. L. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove D. L.; priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą I. S. L. po 700 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-11-18 iki jos pilnametystės; priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymo įsiskolinimą 9600 Lt (po 400 Lt) nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo dienos) iki bylos iškėlimo teisme dienos- 2009-11-18, paskyrė ieškovę D. L. tvarkyti nepilnametės dukros I. S. L. turtą uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo ieškovei 1131 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 257,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojos parodymus bei atsakovo žodinį pripažinimą, teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės dukters I. S. L. tėvas ir ieškovės prašymu jai paliko L. pavardę. Įvertinęs tai, kad atsakovas su vaiku nebendrauja ir neprieštarauja, kad vaikas gyventų su motina, teismas I. S. L. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymais apie išlaidas vaiko maistui, aprangai, higienos prekėms, būsto išlaikymui ir sprendė, kad 1000 Lt per mėnesį suma vaiko išlaikymui yra reali ir nepadidinta. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta suma pagrįstai viršija teismų praktikoje pripažįstamą vaiko išlaikymui per mėnesį būtiną 800 Lt sumą, nes vaikas sega nepagydoma liga ir jo poreikiai maistui, gydymui ir priežiūrai yra didesni negu sveiko vaiko poreikiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas minėtos sumos iš principo neginčijo, tik teigė, jog dėl mažų pajamų tokio dydžio išlaikymo teikti negalintis. Atsižvelgęs, kad ieškovė dėl vaiko ligos ir nuolatinės priežiūros būtinumo dirbti negali ir jos pajamos yra tik 97,50 Lt išmoka vaikui, teismas sprendė, kad atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turi būti didesnė. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, jis gali susirasti geriau apmokamą darbą ir stengtis įvykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką, juolab, kad kitam savo vaikui yra įsipareigojęs teikti 500 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, todėl, teismo nuomone, ieškovės prašoma priteisti 700 Lt suma vaikui, turinčiam specialių padidintų poreikių, nustatant tėvo dalį vaiko išlaikymo prievolėje didesnę nei motinos, yra pagrįsta ir būtina. Todėl teismas priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį, t.y. daugiau nei pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, kad šiuo laikotarpiu ieškovė gavo motinystės pašalpą, todėl atsakovo prievolė vaiko išlaikyme buvo pusė minimalios algos, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt kas mėnesį nuo vaiko gimimo dienos iki teismo sprendimo dienos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti: ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, o priteistą vaikui išlaikymą sumažinti iki 130 Lt kas mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas neįvertino dokumentų apie ieškovės ir atsakovo materialinę padėtį, taip pat to, kad atsakovas teikia išlaikymą dar ir kitam savo vaikui, neturi gyvenamosios vietos ir pastovių pajamų, o ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nagu atsakovo.Ieškovė, nurodžiusi, kad išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį iki ieškinio pateikimo sudarė 800 Lt, nepateikė išsamesnių paskaičiavimų, nepateikė išlaidų skirtų gydymui, maistui, darželiui paskaičiavimo. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dukros išlaikymui reikalingų lėšų dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas visiškai neatsižvelgė, jog atsakovas nepajėgus teikti ieškovės prašomo 700 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį. Atsakovo gaunamos pajamos yra 347,46 Lt per mėnesį, kitokio turto jis neturi, turi įsipareigojimų ir teikia išlaikymą vaikui iš pirmos santuokos, todėl dukros I. S. L. išlaikymui per mėnesį gali skirti 130 Lt. Teismas nenustatė, kad atsakovas turi galimybę įsidarbinti, slepia pajams ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Vertinant atsakovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį turi būti atsižvelgta ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybė susirasti darbą objektyviai sumažėjusios. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas visą ieškovės nėštumo laikotarpį geranoriškai siuntė kas mėnesį po 800 Lt tam, kad ieškovė šiuos pinigus vėliau galėtų panaudoti vaiko išlaikymui. Ieškovė pati nutraukė ryšius su atsakovu, nieko nepaaiškino ir neleido pasimatyti su vaiku. Teismas netenkino atsakovo prašymo apklausti liudytojus, nors ieškovės nurodyti liudytojai buvo apklausti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nors atsakovas suvokia savo pareigą teikti vaikui išlaikymą, tačiau iki šiol prie vaiko išlaikymo nėra prisidėjęs; vaiko išlaikymui būtinos išlaidos yra pagrįstos ieškovės paaiškinimais, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais, su vaiko sveikata susiję negalavimai yra nuolatinio pobūdžio ir tai patvirtina prie apeliacinio skundo pateikta 2010-04-07 pažyma (b. l. 103), dėl mažamečio ir nuolat sergančio vaiko priežiūros ieškovei yra žymiai sunkiau dalyvauti darbo paieškose ir dirbti nei apeliantui; gimus vaikui atsakovo bendravimas su ieškove nutrūko, atsakovas vaiko išlaikymui pinigų neskyrė, todėl pagal CK 3.200 str. pareiga mokėti išlaikymą atsirado nuo vaiko gimimo dienos; apeliantas posėdžio metu neprašė apklausti jo liudytojų, tai reiškia, kad jis pats nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai, kuriais apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nors apeliantas apeliaciniame skunde neskundė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimo dalyje dėl tėvystės nustatymo, tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2010-09-07 vykusio teismo posėdžio metu, suabejojęs savo galimai tėvyste, pareiškė prašymą paskirti byloje DNR ekspertizę (b. l. 131 – 132). Šiaulių apygardos teismas 2010-09-07 nutartimi paskyrė byloje DNR ekspertizę (b. l. 133 – 134). 2010-10-07 gautas Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsakovas D. K. yra vaiko I. S. L. tėvas su 99,99999 % tikimybe (b. l. 138 – 139). Po ekspertizės akto gavimo atsakovas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme klausimo dėl tėvystės nekėlė, jos neginčijo, todėl teismas, nesant šalių ginčo, šio klausimo neanalizuoja ir pirmosios instancijos teismo argumentų šiuo aspektu nevertina.
Dėl tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus
Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. CK 3.192 str. numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kartu nurodytoje teisės normoje konstatuojama, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.).
Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą. Proporcingumo principo laikymasis šiuo atveju turi esminę reikšmę, nes negali būti pervertinami vieno interesai, neatsižvelgiant į realijas, galimybes ir kitų aptariamo teisinio santykio dalyvių interesus.
Dukters I. S. L. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia bendro pobūdžio paaiškinimais, kad vieno mėnesio dukters, kuri turi sveikatos problemų, išlaidos sudarytų apie 1200 Lt (b. l. 75). Bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos iš dalies pagrįstos jas patvirtinančiais įrodymais (b. l. 9 – 26, 29, 59 – 70, 104 – 109), taip pat bendro pobūdžio visiems žinomais faktais patvirtinančiais, kad vaiko augimui, vystymuisi, kitų jo būtinų poreikių tenkinimui reikalingos lėšos (pinigai), kurias lygiomis dalimis turi skirti abu tėvai – tiek tėvas tiek motina. Tačiau pateiktieji ieškovės duomenys anaiptol neduoda pagrindo pagrįstai išvadai (įvertinus ir tai, kad šalių dukra turi sveikatos problemų), kad jos nurodyta suma – 1200 Lt yra būtina bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.
Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodomas nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo dydis yra nepakeliama našta atsakovui, tačiau detalizuoto nepilnametei dukrai I. S. L. reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nėra pateikęs. Kartu pripažintina, kad atsakovo nurodyta suma – 130 Lt, kurią anot atsakovo jis gali mokėti taip pat nėra pakankama ir pagrįsta.
Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nė viena iš šalių neįrodė nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo realaus dydžio, todėl nesant pagrįstų duomenų apie būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas jo konkretų dydį, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė niekur nedirba (b. l. 126); gauna šiuo metu 97,50 Lt socialinę pašalpą (b. l. 8); turi nekilnojamojo turto (b. l. 28). Tačiau nenustatyta, kad ji negali dirbti ir atitinkamai prisidėti prie išlaikymo. Atsakovas taipogi negauna pakankamai pajamų, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, taigi turi realias galimybes uždirbti daugiau, išlaikyti save ir teikti būtinas išmokas vaikui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 700 Lt išlaikymą kas mėnesį, vertino tik vaiko poreikius, juos nepagrįstai užaukštindamas, neidentifikuodamas būtinųjų vaiko poreikių, tačiau visiškai neatsižvelgė ir netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir galimybes uždirbti pakankamas lėšas tokiam išlaikymui teikti. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pasikartojant primintina, kad išlaikymas priteisiamas atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, bet ir į asmens, reikalaujančio išlaikymo ir jį privalančio teikti sveikatos būklę, taip pat į tai, ar tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.
Atsakovas teigia, kad priteistos sumos jis neišgalės mokėti, todėl vaiko išlaikymui gali mokėti po 130 Lt. Nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (b. l. 47 – 48), dirbo (duomenys neskelbtini) ir per mėnesį uždirbdavo iki 400 Lt (b. l. 44 – 45), nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas darbo biržoje (b. l. 130).
Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą dukrai I. S. L. nėra visiškai vienodos, šiai dienai atsakovas būtų nepajėgus teikti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo po 700 Lt kasmėnesinėmis išmokomis. Savo ruožtu, bylos duomenimis nenustačius atsakovo darbingumo sumažėjimo bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, iš esmės atitinkantį jo poreikių patenkinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo dalis bendrai abiejų šalių teiktiname išlaikyme dukrai I. S. L. turėtų sudaryti 400 Lt, likusią išlaikymo dalį turėtų mokėti ieškovė. Toks teiktino išlaikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu išlaikymu, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą principą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 700 Lt dydžio išlaikymas sumažintinas iki 400 Lt.
Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.) ir atsakovo galimybei teikti didesnį išlaikymą. Gi šiuo atveju toks poreikis iš esmės neegzistuoja.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).
Kolegijai konstatavus, kad 400 Lt išlaikymo dydis yra tinkamas ir apeliacinio skundo motyvais jo mažinti iki 130 Lt dydžio nėra pagrindo, bei nesant byloje įrodymų, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2009-11-18, atmestinas ir apelianto reikalavimas netenkinti ieškovės ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, t.y. sumažinus iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikams dydį iki 400 Lt, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 87 procentus, pirmojoje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos pagal šią proporciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė turėjo 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 131 Lt žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 870 Lt už advokato teisines paslaugas ir 131 Lt žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio bei 5,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, iš viso 149,15 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, sumažinant iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistino išlaikymo nepilnametei I. S. L. dydį iki 400 Lt.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, sumažinant iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1001 Lt.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, sumažinant iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 149,15 Lt.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.