Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus bei nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 14 d., apie 23 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pakruojo rajone, Pavėzgių kaime, kelio Šukioniai – Radviliškis atkarpoje nuo Montvidų sodybos iki sankryžos į Pavėzgių kaimą, asmeninio konflikto metu tempdamas už rūbų, plaukų ir rankų bejėgiškos būklės, dėl girtumo negalėjusią aktyviai priešintis ir gintis, savo žmoną J. A. , suduodamas jai nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas ir padarydamas galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, kraujosruvą kairiame momenyje ir pakaušyje, kraujosruvas dešiniame ir kairiame momenyje, abiejų ausų kaušeliuose, veide, kaklo kairiame šone, liemens srityje, kairėje šlaunyje, abiejuose žastuose, dilbiuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše, kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, nosies kaulų lūžį, dešinės pusės 2 – 4, 7 – 9, 11, 12 šonkaulių, kairės pusės 5,9,10 šonkaulių lūžius, nubrozdinimus veide, liemens srityje, sėdmenyse, šlaunyse, keliuose, dešinėje blauzdoje, dešiniame petyje, alkūnėse, dilbiuose, kairėje plaštakoje ir, dėl galvos smegenų sumušimo J. A. mirus, taip nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį, žmoną, J. A. .

Iš nuteistojo P. A. apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus paskirtąja bausme.

Pasak apelianto, apygardos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios netinkamą elgesį – nusikalstamos veikos padarymo dieną ji gausiai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl buvo stipriai apsvaigusi. Tai reiškia, jog ji dėl savo pačios veiksmų tapo bejėgiškos būklės, be kitų pagalbos nepajėgė paeiti. Apeliantas teigia, kad visus veiksmus, tarp jų ir tuos, kuriais nukentėjusioji buvo sužalota, atliko turėdamas gerus ketinimus – pargabenti pasigėrusią žmoną namo, tačiau teismas, skirdamas bausmę, į šią aplinkybę neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino. Apeliantas teigia nenorėjęs nužudyti sutuoktinės J. A. , tačiau ta aplinkybė, kad nukentėjusioji nuolat girtavo, P. A. ir supykdė nusikalstamos veikos padarymo metu.

P. A. prašo atsižvelgti į tai, kad anksčiau jis nebuvo teistas; charakterizuojamas teigiamai; į mažesnį padarytos nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą, kadangi nužudymo metu nebuvo panaudoti specialūs įrankiai ar priemonės; į tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir sušvelninti jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus paskirtąją bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo P. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija apygardos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir savo kaltės nužudžius sutuoktinę J. A. . Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Todėl kiekvienu atveju ji turi būti individualizuojama atsižvelgiant į konkretų padarytą nusikaltimą. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, turi paisyti imperatyvo, jog bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, kuri turi būti kiekvienu konkrečiu atveju vertinama visumoje, nesuteikiant nė vienam iš bausmės paskirties elementų konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepagrįsto prioriteto. Bausmės dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką turi būti nustatomas įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą. Taigi bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti konstitucinio teisingumo principo reikalavimus ir turinį, jog valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, ji turi būti teisinga.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje, pagal kurį teismas bausmę kaltininkui skiria baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. A. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir jų nepažeidė.

P. A. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, kad P. A. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, baigtas, nustatyti du jį kvalifikuojantys požymiai. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad P. A. savo sutuoktinę nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas anksčiau teistas nebuvo, tačiau baustas administracine tvarka, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Lygumų seniūnijos išduotoje pažymoje P. A. charakterizuojamas patenkinamai (t. 1 b.l. 163). Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo P. A. apeliaciniame skunde minimas aplinkybes – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia. Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad P. A. atsakomybę lengvina ir tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Byloje nustatyta ir viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas P. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus paskyrė laisvės atėmimo bausmę vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei šiame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo sušvelninti apeliantui paskirtąją bausmę atsižvelgiant į apeliacinio skundo teiginius, jog nukentėjusioji J. A. nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, kaip teigia nuteistasis, pagrįstai sukėlė jo pyktį bei įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. Iš tiesų, bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tačiau iš bylos duomenų matyti ir tai, kad P. A. ir J. A. iki nusikalstamos veikos padarymo kartu girtaudavo nuolat. Prieš įvykį apeliantas ir nukentėjusioji taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, todėl J. A. apsvaigimas nuo išgerto alkoholio buvo visiškai suprantamas ir prognozuojamas. Byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindo manyti, kad P. A. , matydamas girtaujančią žmoną, būtų tam prieštaravęs, o žuvusioji savo elgesiu ar veiksmais provokavusi apeliantą prieš ją smurtauti. Pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde pripažįsta, jog visa nukentėjusiosios “kaltė” buvo ta, jog ji pasigėrė ir nepajėgė pareiti namo. Ši aplinkybė ir sukėlė P. A. didelį pyktį, dėl kurio jis nukentėjusiąją sumušė, padarydamas mirtinus sužalojimus. Akivaizdu, kad rūpindamasis apsvaigusia sutuoktine, nuteistasis P. A. turėjo galimybę pasirinkti ir kitokį elgesio variantą. Todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai neduoda jokio pagrindo sušvelninti P. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktą paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių apygardos teismas bausmės skyrimo ir individualizavimo taisyklių nepažeidė, P. A. laisvės atėmimo bausmė paskirta teisingai ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo P. A. apeliacinį skundą atmesti.