Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-27 · Byla Nr. ATP-1112-593/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-4996-358/2015Nutarimas · 2015-09-28Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-1112-593/2015Nutartis · 2015-11-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
ATP-1112-593/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04187-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
Ž. D.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1112-593/2015
Proceso Nr. 4-69-3-04187-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pažeidėjo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Ž. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. D. 2015-05-12, apie 20.17 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė šalia stovėjusį dviratį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-09-28 nutarimu Ž. D. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudą pažeidėjui paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str., 33 str. nuostatomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Ž. D. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Skunde jis teigia, kad vairuodamas automobilį, kuriame kartu važiavo S. B., kuri ant rankų laikė jų dukrą, galimai kliudė dviratininko ranką, tačiau jis sustojo, pasikalbėjo, dviratininkas jokių pretenzijų nereiškė, nebuvo sužalotas, todėl išsiskyrė. Tačiau privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, stovint trečioje eismo juostoje ir ruošiantis sukti į kairę, iš abiejų automobilio pusių privažiavo du dviratininkai, kurie pradėjo agresyviai reikšti pretenzijas dėl galimai padaryto eismo įvykio. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui apeliantas pasuko į kairę, ir nuvažiavo, o vėliau iš policijos sužinojo, kad tariamai kliudė dviratininką sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, nors jokio kontakto su dviratininku nematė ir nejautė, todėl ir nuvažiavo, ką patvirtino ir kartu važiavusi S. B.. Tuo tarpu bylos duomenys, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, nepatvirtina apelianto kaltės. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vertino liudytojų S. R. ir G. S. parodymus kaip aiškius, patvirtinančius vieni kitus, nes tokie buvo ir apelianto su S. B. parodymai, kuriuos būtų galėję patvirtinti filmuota vaizdo medžiaga, bet policijos pareigūnai nesiėmė reikiamų priemonių surinkti visus įrodymus. Nors transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, jog automobilis apgadintas, tačiau aprašant automobilio techninius defektus nurodyta, kad tokių defektų nėra. Todėl bylos duomenys nepatvirtina, kad apelianto automobilis kliudė G. S. dviratį. Ž. D. skunde nurodo, kad būtent dviratininkai privažiavo prie sankryžoje trečioje juostoje stovinčio jo automobilio, sukeldami pavojingą eismo situaciją, o pats apeliantas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir tyčia iš eismo įvykio nepasišalino, nes pajudėdamas į sankryžą jokio kontakto su kita transporto priemones nepajuto, o apie galimą eismo įvykį sužinojo tik iškviestas į policiją, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Iš Ž. D. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su jam skundžiamu nutarimu inkriminuotais pažeidimais, numatytais ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., teigdamas, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog apelianto automobilis kliudė G. S. dviratį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.

Ž. D. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys duomenys, kuriuos išsamiai išnagrinėjo ir įvertino apylinkės teismas skundžiamame nutarime. Liudytojas G. S. parodė, kad sustojo prie kolonėlės įvažiavus į Kauną palaukti nuo jų atitrūkusio D. Š., kuris privažiavo ir susijaudinęs paaiškino, kad jį kliudė automobilis, kurį vairavo išgėręs vairuotojas, o bekalbant pamatė tą patį automobilį. Pradėjo automobilį persekioti, o privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl automobilis sustojo. Jis su S. R. ir dar keletu žmonių sustojo šalia jo ir pasakė sustoti, nurodydamas, jog pranešta policijai. Tačiau vairuotojas suko į kairę pusę kliudydamas liudytoją, sulaužydamas dviratį ir prieš eismą per raudoną šviesoforo signalą nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvykio metu buvo apgadintas dviratis, nubrozdinta koja, bet į medikus liudytojas nesikreipė, nes greitoji apžiūrėjo ir konstatavo, kad patempti raiščiai ir nubrozdinta koja. Kad vairuotojas buvo galimai neblaivus sprendžia iš to, jog iš automobilio sklido alkoholio kvapas, matėsi iš jo akių, elgsenos. Šio liudytojo parodymus patvirtino ir liudytojas S. R., kuris nurodė, kad sustojo degalinės aikštelėje ir sulaukė visų komandos dalyvių. Kolega papasakojo, kad jį parbloškė automobilis, kuris stovi prie Toyota automobilių centro. Prie minėto automobilio vyko kažkokie neaiškūs manevrai – išlipo vaikinas, įsėdo mergina, matėsi, kad bando važiuoti, bet nesigauna, užgeso kelis kartus. Atsisėdo vaikinas, pradėjo važiuoti, buvo kilęs įtarimas, kad vyras yra apsvaigęs, nes pavojingai važiuoja. Važiavo iš paskos šio automobilio, kuris sustojo prie (duomenys neskelbtini) centro sankryžos, trečioje eismo juostoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Tuomet privažiavo prie automobilio šono ir pasakė, kad iškvietė policiją. Matėsi, kad žmogus labai neadekvačiai reaguoja. Automobilio vairuotojas netikėtai, be jokių perspėjimų, kirto per dvigubą ištisinę juostą, parbloškė G. S. ir prieš eismą nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tą aplinkybę, kad Ž. D. atrodė neblaivus, patvirtino ir liudytojas D. Š., kuris nurodė, kad kontakto su juo metu automobilį vairavo moteris, o vyras sėdėjo keleivio vietoje, o kai jie išlipo iš mašinos, būnant arti D. Š. galėjo užuosti nuo Ž. D. sklindantį alkoholio kvapą. Visų šių trijų liudytojų parodymų nuoseklumą patvirtina ir jų pirminiai paaiškinimai.

Minėti trys liudytojai patvirtino, kad vairuotojo Ž. D. elgesys leido jiems daryti išvadą, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, pavojingai važiavo. Tai paaiškina Ž. D. elgesį, kodėl jis stengėsi pasišalinti nuo jį bandžiusių sustabdyti liudytojų G. S. ir S. R.. Be to, Ž. D., žinodamas, kad ką tik automobilis, kuriame jis važiavo (tuo metu vairavo moteris), kontaktavo su dviratininku D. Š. ir stovint prie sankryžos jau jo vairuojamam automobiliui, turint galimybę išsiaiškinti įvykio aplinkybes su prie jo privažiavusiais dviratininkais G. S. ir S. R., to nepadarė. Ž. D., suvokdamas, kad šalia jo vairuojamo automobilio stovi du dviratininkai, išsuko iš prie sankryžos trečioje eismo juostoje stovinčių ir laukiančių leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo automobilių eilės, kliudydamas vieną iš dviratininkų kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavęs į sankryžą, nusuko iš (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuvažiavo. Taip elgdamasis Ž. D. negalėjo nesuvokti ir nematyti, kad manevruodamas savo automobilį jis sukelia pavojų šalia stovinčiam dviratininkui jį kliudydamas. Nagrinėjamu atveju nebandymas išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir pasišalinimas iš įvykio vietos, šiuo atveju vertinamas kaip tyčinis Ž. D. veiksmas, siekiant išvengti atsakomybės ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs. Beje, tai, kad sankryžoje, stovint automobiliui, iš abiejų pusių privažiavę du dviratininkai norėjo išsiaiškinti aplinkybes būtent dėl ką tik įvykusio įvykio su D. Š., patvirtino savo skunde ir pats Ž. D.. Tai, kad apeliantas nurodė, jog sankryžoje jis pajudėjo sulaukęs žalio šviesoforo signalo, paneigta aukščiau minėtais liudytojų G. S. ir S. R. nuosekliais parodymais. Tuo tarpu paties Ž. D. parodymai, kad jis jokio kontakto su dviratininku nepajuto ir nematė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Analogiškai vertinami ir liudytojos S. B. parodymai, kuri yra Ž. D. sugyventinė, ir siekia padėti jam išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nubaudė Ž. D. už tai, kad nustatytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį ,,Renault Espace“, jis nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė šalia stovėjusį dviratį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 220 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Todėl Ž. D. apeliacinio skundo motyvai, kad bylos duomenys nepatvirtina jo kaltės, nes teismas nepagrįstai vertino liudytojų S. R. ir G. S. parodymus, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai nesiėmė reikiamų priemonių surinkti visus įrodymus, nes nebuvo paimta sankryžos vaizdo stebėjimo medžiaga. Tačiau įvertinus aukščiau byloje esančius įrodymus galima teigti, kad šis faktas nesudaro pagrindo abejoti Ž. D. kaltumu dėl jam inkriminuotų ATPK numatytų pažeidimų. Skunde nurodyta aplinkybė, jog transporto priemonės apžiūros akte aprašant automobilio techninius defektus nurodyta, kad tokių defektų nėra, tačiau konstatuota, jog automobilis apgadintas, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog eismo įvykio ir transporto priemonės apgadinimų nebuvo, kadangi automobilio keleivio pusėje esantys apgadinimai) aiškiai matomi prie apžiūros pridėtoje nuotraukoje (25 b. l.).

Įvertinus tai konstatuojama, kad skundžiamu nutarimu Ž. D. pagrįstai ir teisėtai nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl naikinti šį nutarimą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Ž. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė