Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria netenkintas A. J. skundas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015 m. rugsėjo 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-37957720-15 už tai, kad jis 2015-09-12 23.30 val. Tiltų g. Klaipėdos m., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus, t. y. įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną, kai taksometras nebuvo įjungtas ir neteikė jokių paslaugų. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė KET 8 p. ir padarė ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu A. J. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. 72 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą A. J. apskundė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad A. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

A. J. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 1 priedo 303 p. ATPK 124¹ str. 2 d. inter alia numato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. KET 8 p. nurodo, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 303 p. nurodyto ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo zonoje draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. KET 3.1 p. numato, jog aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. J. 2015-09-12 23.30 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo zoną Tiltų g., Klaipėdos m. To, kad važiavo kelio ženklo Nr. 303 galiojimo zonoje, neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau jis nurodo, kad turėjo teisę važiuoti toje vietoje ir pažeidimo nepadarė. Iš A. J. paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole, matyti, jog jis nurodė, kad važiavo paimti klientą su draugu, kuris žinojo adresą. Vairavimo metu dirbo (b. l. 5). Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo darbo metu, jo automobilis laikytinas aptarnaujančiu transportu, 23 valandą važiavo paimti keleivio (b. l. 27). Tai, kad A. J. 2015-09-12 dirbo, matyti ir iš jo pateikto darbo grafiko (b. l. 17) ir taksometro kasos operacijų duomenų (b. l. 24). Liudytojas G. P., duodamas parodymus apylinkės teisme parodė, kad paklausus A. J., jis nežinojo keleivio vardo, nepasakė adreso, todėl buvo nubaustas už tai, kad vežė keleivį neįjungus taksometro (b. l. 27). Tai, kad A. J. 2015-09-12 23.30 val., vairuodamas automobilį dirbo ir vežė keleivį, nustatyta ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vyr. kontrolierės surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. VIKKTAN-39849488-15, kuriame nurodyta, jog A. J. patikrinimo metu Titų g., ties 11 namu vežė keleivį su neįjungtu taksometru ir tuo pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 33 p. ir 39 p. (b. l. 38).

Iš byloje esančio Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nutarimo ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog už minėtą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ protokole užfiksuotą pažeidimą A. J. buvo nubaustas 100 Eur bauda pagal ATPK 142³ str. 1 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015-11-02 nutarimu, kuriame konstatuota, jog keleivis taksi automobiliu vežamas buvo, t. y. buvo teikiama taksi paslauga. Tuo tarpu Klaipėdos AVPK pareigūno surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 30P-37957720-15 nurodyta, jog A. J. 2015-09-12 23.30 val. pažeidė ženklo reikalavimus, t. y. įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną, kai taksometras nebuvo įjungtas ir neteikė jokių paslaugų. Taigi šiuo atveju susiklostė situacija, jog dvi institucijos nustatė kardinaliai skirtingas aplinkybes – policijos protokole užfiksuota, jog taksi paslaugos nebuvo teikiamos, o keleivinio transporto kontrolierė nurodė, jog paslaugos buvo teikiamos, tačiau pažeidžiant vežimo taisykles, už ką A. J. buvo nubaustas Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015-11-02 nutarimu.

Kaip jau minėta, KET 1 priedo 303 p. nurodyto ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo zonoje nedraudžiamas aptarnaujančiojo transporto eismas, o pagal KET 3.1 p., prie aptarnaujančio transporto priskiriami ir lengvieji automobiliai taksi, atvežantys į tą zoną keleivius arba atvykstantys jų paimti. Analizuojant šį KET pateiktą draudžiamojo ženklo negaliojimo atskiriems subjektams reglamentavimą matyti, jog taksi automobilis laikomas aptarnaujančiu transportu tuomet, kai jis į draudžiamą zoną atveža keleivius arba atvyksta jų paimti, ir toks priskyrimas nesiejamas su kitais požymiais (ženklo-plafono apšvietimo ar taksometro įjungimu ir pan.). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti patį keleivio vežimo ar važiavimo jį pasiimti ženklo galiojimo zonoje taksi automobiliu faktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje esančiais įrodymais (administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. paaiškinimais, jo ir liudytojo G. P. parodymais pirmos instancijos teismo posėdyje, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ administracinio teisės pažeidimo protokolu ir Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015-11-02 nutarimu Nr-13) nustatyta, jog A. J. 2015-09-12 23.30 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo zoną Tiltų g. Klaipėdos m., veždamas taksi keleivį.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad 2015-09-12 23.30 val. Tiltų gatvėje A. J. įvažiavo į kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo zoną, neveždamas į šią zoną keleivio, t. y. neatlikdamas aptarnaujančio transporto funkcijų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad A. J. minėtu laiku vežė keleivį, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog A. J. keleivį, už kurio vežimą jam surašytas protokolas dėl taksi veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimo, vežė ne į kelio ženklo galiojimo zoną, t. y. nenustatyta jog A. J. būtų važiavęs, kirsdamas Tiltų gatvę tranzitu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad A. J. yra kaltas dėl Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 1 priedo 303 p. reikalavimų pažeidimo ir atitinkamai ATPK 1241 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, A. J. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti, ir A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.