Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-08-12 · Administracinė byla Nr. I-457-583/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-08-12
Bylos Nr.
I-457-583/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Alona Romanovienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-457-583/2011Proceso numeris 3-63-3-00245-2011-0 (S)Procesinio sprendimo kategorijos 24; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Alonos Romanovienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui dėl įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T.Ž. kreipėsi skundu į teismą, prašydama :

- įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje;

- iš atsakovų priteisti 500.000 litų neturtinės žalos atlyginimą;

- iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

- priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėja T.Ž. skunde nurodo, kad 2011-04-27 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) pateikė prašymą (reg. Nr. ATP-839), prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Pažymi, jog Tarnyba nesilaikydama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, neišnagrinėjo jos prašymo per 3 dienas ir antrinės teisinės pagalbos nepaskyrė. Mano, jog atsakovė neteisėtais veiksmais vilkina teismo procesą, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, taip pažeisdama jos teises ir teisėtus interesus. Pabrėžia, jog Tarnybai 2011-06-01 pateikė ir naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už paskutinius 12 mėnesių, tačiau antrinė teisinė pagalba jai nebuvo suteikta. Akcentuoja, jog savo prašyme Tarnybai buvo aiškiai nurodžiusi, jog jai būtinas pastovus advokatas visam procesui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Teigia, jog Tarnyba atsisakiusi priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pažeidė jos konstitucinės teises, taip pat padarė ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti. Nurodo, jog Tarnybos direktorius R.Valančius ir jo pavaduotoja K.Gureckienė nenusišalino juo jos prašymo nagrinėjimo, tyčia nesudarė galimybių apginti jos pažeistas teises, neteisėtais būdais suvaržė jos konstitucines teises, dėl jų neteisėtų veiksmų nebuvo priimtas sprendimas pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą ir ji patyrė neturtinę žalą. Teigia, jog buvo sugriautas pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, dėl ko pablogėjo jos sveikata, ji patyrė pažeminimą, jaučia pastovų nerimą, depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b.l.32-35) nurodė, kad 2011-04-27 Tarnyboje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-211-300/2011. Kartu su prašymu pateikti 2011-04-22 Šiaulių apygardos teismo pranešimo kopija bei 2011-04-15 Lietuvos apeliacinio teismo rašto Nr. 1T-29/2011 kopija, tačiau nepateikta metinės gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, nurodant, jog deklaracija Tarnybai buvo pateikta 2010-12-16. Teigia, jog minėtos gyventojo (šeimos) turto deklaracijos ataskaitinis laikotarpis buvo nuo 2009-12-01 iki 2010-11-30, todėl ji nebuvo tinkamas dokumentas, įrodantis pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymi, jog Tarnyba 2011-05-02 raštu Nr. (1.7)-SR-1738 informavo pareiškėją dėl jos prašymo nenagrinėjimo ir paprašė iki 2011-05-30 pateikti tinkamus dokumentus. 2011-06-01 Tarnyboje gautas pareiškėjos minėtos turto deklaracijos nuorašas už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30, kuris atitiko Gyventojo turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau pateiktų duomenų apie metines pajamas teisingumas Tarnybai sukėlė pagrįstų abejonių. Pabrėžia, jog Tarnyba, turėdama objektyvų pagrindą abejoti pareiškėjos pateiktoje deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumu, 2011-06-06 kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pateikti informaciją, ar 2011-06-01 pateiktoje deklaracijoje T.Ž. deklaruoja teisingus duomenis apie savo turtą ir pajamas. Tokią teisę jai suteikia Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalis. 2011-06-30 buvo gautas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas, jog T.Ž.s deklaracijoje už 2010-05-01 iki 2011-04-30 laikotarpį, deklaruota teisingai, todėl Tarnyba 2011-07-05 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1109-11 suteikė antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-211-300/2011 dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-08 nutarties apskundimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme pagal pareiškėjos pateiktą prašymą. Mano, jog prašymas buvo išnagrinėtas laikantis įstatyme nustatytų jo nagrinėjimo terminų. Sprendimas nebuvo priimtas iškart, kadangi Tarnyba iki sprendimo priėmimo rinko informaciją, reikalingą sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti. Prašo pareiškėjos skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą, nes Tarnyba laiku priėmė sprendimą ir pareiškėjai suteikė antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-211-300/2011. Mano, jog pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos yra akivaizdžiai nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepimu į skundą (b.l. 60-61) prašo pašalinti Lietuvos advokatūrą iš administracinės bylos trečiųjų suinteresuotų asmenų. Teigia, jog pareiškėja skunde neteisingai nurodo, jog Lietuvos advokatūra privalo užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose. Akcentuoja, jog sprendimus teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, paskirti šią pagalbą teikiantį advokatą ar jį pakeisti priima išimtinai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Lietuvos advokatūra neturi jokių įgalinimų organizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, todėl mano, jog Lietuvos advokatūra administracinėje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta nepagrįstai, nes priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos.

Dėl proceso šalių nustatymo.

2011 m. liepos 19 d. teisme gautas Lietuvos advokatūros atsiliepimas į skundą, kuriuo reiškiamas prašymas pašalinti iš šios bylos trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos advokatūrą, nes ji nevykdo pareiškėjos skunde įvardijamų funkcijų koordinuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teismas teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, nutarė Lietuvos advokatūrą pašalinti iš proceso šalių, kadangi su jos teisėmis ir pareigomis ginčas nėra susijęs, nes pareiškėjos nurodoma teisės norma, kuria vadovaujantis ji nurodo įtraukianti proceso šalimi advokatūrą, neteko galios nuo 2009 m. rugsėjo 01 d. ir Lietuvos advokatūra nebekoordinuoja advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos.

Dėl sąlygų bylos nagrinėjimui neatvykus proceso šalims ir jų atstovams.

Apie bylos nagrinėjimą visi proceso dalyviai ir jų atstovai informuoti, teismas nenustatė privalomo šalių ar jų atstovų dalyvavimo teismo posėdyje, visiems proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, todėl proceso šalių ir jų atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje pagal ABTĮ 78 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra kliūtimi bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Įvardintos aplinkybės teismo kolegijos taip pat buvo įvertintos kaip teisinės prielaidos bylos nagrinėjimą tęsti rašytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas

Pareiškėja skunde nurodo, kad teikdama 2011 m. balandžio 26 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškė nušalinimą Tarnybos direktoriui R.Valančiui ir teisės skyriaus vedėjai K.Gureckienei, todėl jie privalėjo nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo procedūros.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi inter alia objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Šiam principui realizuoti Viešojo administravimo įstatyme yra numatytas specialus instrumentas – nušalinimo institutas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, idant būtų užtikrinta viešųjų interesų viršenybė. Taip pat šiame įstatyme nustatyta, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (3 straipsnio 2 ir 4 punktai). Taigi, ir šiame įstatyme yra įtvirtintas specialus nušalinimo institutas, turintis garantuoti, jog asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laikysis jiems nustatytų, inter alia pirmiau nurodytų, pareigų.

Viešojo administravimo subjektui reiškiamas nušalinimas gali būti laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti šio subjekto nešališkumu. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, ta aplinkybė, kad pareiškėja mano, jog Tarnybos direktorius ar jį pavaduojanti teisės skyriaus vedėja negali objektyviai išspręsti jos pateikto prašymo, nėra pagrindas savaime abejoti jų nešališkumu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos įvardijamas jos tariamas persekiojimas yra susijęs su tarnybos administruojama antrine teisine pagalba, pareiškėjas netenkinantys veiksmai ar sprendimai savaime nėra neteisėti ir nesudaro pagrindo abejoti tarnybos direktoriaus ir teisės skyriaus vedėjos nešališkumu, taigi ir nėra teisinių prielaidų teigti apie pareiškėjos prašymą nagrinėjančių asmenų šališkumą, juolab nesant jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų tokias prielaidas, todėl pagrįstai įvardijami asmenys nenusišalino ir nebuvo nušalinti nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūros ir nenusišalinimo/nenušalinimo argumentus nurodė 2011 m. gegužės 2 d. rašte (b.l.43-44) .

Vertinant pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų vilkinant sprendimo priėmimą ir įpareigojimą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, pažymėtina, kad garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. (žr.: 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, advokato pakeitimo. Atlikti vertinimą ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Pareiškėja 2011 m. balandžio 27 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (b.l.11-15). Teikdama prašymą nurodė, kad metinė gyventojo turto deklaracija tarnybai yra pateikta 2010 m. gruodžio 16 d. 2011 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1738 Tarnyba informavo pareiškėją, kad jos 2011 m. gruodžio 16 d. pildyta ir Tarnybai pateikta deklaracija nėra tinkamas dokumentas, įrodantis teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nes joje pateikiami duomenys už netinkamą laikotarpį. Šiuo raštu pareiškėjai iki 2011 m. gegužės 30 d. įskaitytinai pasiūlyta pateikti deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. kovo 31 d. (b.l.44). 2011 m. birželio 1 d. pareiškėja pateikė metinę gyventojo šeimos deklaraciją (b.l.52-55). Pareiškėjai pateikus deklaraciją Tarnyba 2011 m. birželio 6 d. raštu Nr. (1.22.)-SR-2266 kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI dėl informacijos pateikimo, prašydama nustatyti ar pareiškėja 2011 m. birželio 1 d. pateiktoje deklaracijoje deklaruoja teisingus duomenis. Abejones dėl pareiškėjos teikiamos deklaracijos duomenų teisingumo Tarnyba grindė tuo, jog 2010-12-16 ir 2011-06-01 pateiktose deklaracijose sutampančiu laikotarpiu (2010 m. birželio - spalio mėn.) deklaruojami skirtingi duomenys apie gautas pajamas. 2011 m. birželio 30 d. Tarnybai pateiktas Klaipėdos apskrities VMI raštas Nr. (18.32)D2-7921, kuriuo Tarnyba informuota, kad deklaracijos duomenys užpildyti teisingai (b.l.45). Gavusi Klaipėdos apskrities VMI raštą Tarnyba 2011 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai (b.l.46-47).

VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pareiškėja 2011 m. balandžio 26 d. prašymu kreipėsi suteikti antrinę teisinę pagalbą būtent šiuo teisiniu pagrindu, t.y. nurodydama, kad jos turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. VGTPĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, kreipiantis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, piniginės socialinės paramos skyrimo arba valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti gavimo reglamentuoja Gyventojų turto deklaravimo įstatymas, kurio 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Tais atvejais, kai gyventojas, pageidaujantis gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra deklaravęs turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) trijų mėnesių, einančių prieš mėnesį, kurį pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, laikotarpiu, turimo turto ir gautų pajamų už vienerius metus (12 mėnesių) tam gyventojui deklaruoti nereikia. Pareiškėjos 2011 m. balandžio 27 d. Tarnybai pateiktame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodyta deklaracija, kuria pareiškėja grindė savo teisę į antrinę teisinę pagalbą, buvo pateikta 2010 m. gruodžio 16 d. už ataskaitinį laikotarpį 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., todėl pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas ji kreipdamasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turėjo patekti naują deklaraciją ir Tarnyba pagrįstai pareiškėjos prašymo nenagrinėjo, o 2011 m. gegužės 2 d. raštu pasiūlė pateikti naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją.

Vertinant ar Tarnyba 2011 m. birželio 1 d. gavusi metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį 2010-05-01 iki 2011-04-30 (b.l.52-55) pagrįstai 2011 m. birželio 6 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI dėl pateiktos deklaracijos duomenų teisingumo patikrinimo ir nesprendė antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimo, pažymėtina, kad VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalis numato Tarnybos teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kaip jau minėta šiame sprendime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą privalo atlikti vertinimą ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir tai yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėjos prašyme įvardintoje deklaracijoje ir 2011 m. birželio 1 d. pateiktoje deklaracijoje pateikti duomenys už analogišką laikotarpį 2010 m. birželis – 2010 m. rugsėjis (b.l.51,55) skyrėsi, Tarnyba turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į mokesčių inspekciją prašydama įstatymų nustatyta tvarka pateikti turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjos pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. 2011 m. birželio 30 d. Tarnyba gavusi atsakymą (b.l.45) 2011 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Nr. (1.31.)-TPA-1109-11, kuriuo nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Taigi tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos priėmė per 3 darbo dienas nuo VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Įvertinus šias aplinkybes konstatuojama, kad Tarnyba nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Vertinant pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą dėl įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, suderinant su pareiškėja tinkamo gynėjo paskyrimą ir kitas sąlygas, būtina pažymėti tai, kad 2011 m. liepos 5 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr.(1.31.)-TPA-1109-11 pareiškėjai suteikė antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-211-300/2011 (b.l.46-47). Priėmus šį sprendimą pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra patenkintas. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnis nustato administracinių teismų kompetenciją. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Atsižvelgdama į nurodytas ABTĮ nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, administracinės bylos ginčo dalykas atitinkamai yra konkretus administravimo subjekto teisės aktas, veiksmas, atsisakymas atlikti veiksmus bei vilkinimas atlikti veiksmus. Todėl, jei nagrinėjant bylą paaiškėja, jog prašomi atlikti veiksmai yra atlikti, t.y. išnyko ginčo objektas, o pareiškėjas neatsisako savo skundo reikalavimų, tai yra pakankamas pagrindas skundo reikalavimų netenkinimui.

Pasisakant dėl pareiškėjos skundo reikalavimo suderinti su ja tinkamo gynėjo paskyrimą pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, o taip pat teisė rinktis antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama: ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (pavyzdžiui, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009). Todėl pareiškėjos keliamas reikalavimas, kad būtų derinama skiriamo teikti antrinę teisinę pagalbą advokato kandidatūra yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, pagrįstumo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar neveikimo, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, turi nurodyti ir pagrįsti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jei būtų tam sąlygos. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama vien neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais grindžiamas ir pats reikalaujamos atlyginti žalos dydis, nepaisant pareiškėjai tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pagrindžiančius patį patirtos žalos faktą ir dydį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Pareiškėjos teiginiai apie padarytą neturtinę žalą iš esmės yra prielaidos, standartiškai kartojamos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, todėl negali būti pagrindu reiškiamų reikalavimų patenkinimui. Taigi, pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo iš vis konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą, be to kaip jau minėta sprendime teismas nenustatė Tarnybos veiksmuose neteisėtų veiksmų buvimo, todėl iš vis nėra ir sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

Dėl palūkanų priteisimo.

Pareiškėja skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteisti palūkanas, nuo teismo priteistos sumos, nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos. Pareiškėjos reikalavimas kildinamas iš valstybės įsipareigojimų vykdymo tam tikrai socialinei grupei, galinčiai pretenduoti į antrinę teisinę pagalbą. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatos reglamentuoja mokėjimą palūkanų pagal prievoles. Šiuo atveju atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, administruodamas antrinės teisinės pagalbos teikimą ir pareiškėja nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose, todėl pareiškėjos reikalavimai dėl palūkanų, priteisimo nepagrįsti. Vadovaujantis cituota Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalies nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 5 p.). Kaip jau minėta teismo sprendime, nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl kitų pareiškėjos skundo reikalavimų.

Pareiškėja tarp visų skunde reiškiamų reikalavimų reiškė ir reikalavimus prašydama teismą už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą veikti pagal įstatymus ir jos teisių pažeidimą kreiptis į prokuratūrą pranešant apie tokius pažeidimus. Šie pareiškėjos skundo rezoliucinėje dalyje nurodomi reikalavimai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas iš vis negali būti pareikšti ir nagrinėjami kaip atskiri savarankiški skundo reikalavimai, kadangi neatitinka minėto įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Teismas, net ir nesant pareiškėjos prašymo ex-officio yra įpareigotas reaguoti jei yra nustatomos aplinkybės, numatytos ABTĮ 108 ar 109 straipsnyje, todėl teismas nustatęs, kad yra teisinės prielaidos imtis atitinkamų veiksmų dėl pareigūnų ar institucijų padarytų pažeidimų, jis pats atitinkamai į tai reaguotų. Paminėtų argumentų pagrindu darytina išvada, jog minimi reikalavimai negali būti skundo dalykas, o dėl paminėtų aplinkybių vertinimo pasisakoma nagrinėjant priimtus skundo reikalavimus. Dėl teisės taikymo šiuo klausimu yra pasisakyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr.: 2004-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-915-04, 2005-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-8-2005). Pažymėtina ir tai, kad teismas šios bylos nagrinėjimo metu nenustatė teisinių prielaidų imtis atitinkamų veiksmų dėl pareigūnų ar institucijų padarytų pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėAlona Romanovienė