Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-15 · Administracinė byla Nr. I-2025-289/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
I-2025-289/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00775-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
I. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2025-289/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00775-2016-4Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2; 3.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjui I. D.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,

rašytiniame teismo procese išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. kovo 23 d. gautas pareiškėjo skundas (1 t., 2–9 b.l.), kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 149000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjo skunde keliamas ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su tuo, jog pareiškėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų, neatliktas remontas, ant sienų buvo pelėsis, tualetas kamerose neatskirtas, karantino kamerose nebuvo stalų, kėdžių, rozečių, nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti išskalbtus drabužius, rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais, netinkamai atliekamos asmens (jo daiktų) apžiūros, kirpyklose nebuvo karšto vandens, neįrengti radijo taškai kamerose, nebuvo įrengtas poilsio kambarys, nebuvo užtikrinamas užimtumas, nesuteiktas tinkamas valymo inventorius, neatliekama deratizacija ir dezinsekcija, nurodė, kad dėl netinkamų sąlygų pablogėjo regėjimas, kentė emocinę depresiją, sirgo žvyneline, dėl nekaloringo maisto sugedo dantys, buvo nesuteikiami vaistai arba išduodami rečiau, odontologo dažnai nebūdavo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime pažymima, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-03-30 pažymos „Dėl I. D.“, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas nuo 2013-11-19 iki 2015-03-19. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-01-15 ir 2015-02-09 atliko kameros Nr. 32 patikrinimą (išvados surašytos 2015-01-21 patikrinimo akte Nr. EP-14 ir 2015-02-18 patikrinimo akte Nr. EP-54). Nustatyta, kad kameroje oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis atitinka higienos normas, tačiau užfiksuotas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas, lupasi lubų ir sienų dažų danga. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-06-26 atliko periodinį patikrinimą (išvados surašytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224), nurodė, jog įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais. Tas pats užfiksuota ir 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406. Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyrius 2016-04-07 pateikė pažymą Nr. 60/09-13045, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl radijo taško įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kameros įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos, ir dirbtinė naktinė šviesa. Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto. Kamerose įrengti elektros instaliacijos kištukiniai lizdai pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą. Pareiškėjo teiginiai apie privatumo neužtikrinimą naudojantis sanitariniais mazgais yra visiškai nepagrįsti ir grindžiami tik prielaidomis. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su nuplaunamuoju vandeniu. Gyvenamosiose kamerose klozetai yra įrengti, o pareiškėjo įvardijamas tariamas trūkumas nebuvo užfiksuotas atliekamų patikrinimų metu. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto, kuriame nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas (pagal Tarptautinių žodžių žodyną – klozeto puodas išvietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija), reikalavimai netaikomi, nes tokio pobūdžio įrengimo reikalavimai taip pat susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p.). Be to, nors pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių jis niekaip nedetalizuoja. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų. susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad higienos norma HN 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Šio teisės akto 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-04-22 patikrinimo akte Nr. EP-153 užfiksuota, kad valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuoja, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) iki 2012 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-09-15 dezinfekcijos planu ir 2014-2015 m. dezinfekcijos-higienos planu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150-14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administraciją, kad jam nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge“. Vadinasi, svarbu, kad poreikis būtų aiškus, konkretus ir išreikštas kreipiantis į įstaigos administraciją. Tačiau jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos ar dezinsekcijos vykdymo pareiškėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs (Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-03-30 pažyma Nr. 61/04-833), o dėl šių dalykų pirmą kartą skundžiasi tik savo skunde teismui. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-224 matyti, kad „<Įstaigoje profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma mechaniniu būdu ir cheminiu, su priemone „Bromad“ (G-GR-P-K-S). Atliekant deratizaciją cheminiu būdu suimtieji yra iškeliami į kitas gyvenamąsias kameras. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos registracijos žurnalas yra. Dezinsekcijai apgyvendinimo kamerose naudojamas preparatas „Kiler Saraf“ ir „Hit kiler“. Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbų registracijos žurnale registracija apie įvykdytas nukenksminimo priemones yra. Kenkėjų kontrolės darbų atlikimo režiminio korpuso ir teritorijos pildomas atskiruose žurnaluose.“ Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atsakovas pateikia Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 įsakymą Nr. 1/01-88 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų fizinio aktyvumo skatinimo programos patvirtinimo“. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-03-30 pažymos Nr. 61/04-833 matyti, kad I. D. ne vieną kartą jo kalinimo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę ar dalyvauti įvairiuose sporto bei kultūriniuose renginiuose. Pareiškėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo jam buvus įstaigoje nepagrįsti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybės juose dalyvauti yra sudarytos kiekvienam kalinamajam. Pažymi, kad organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti. Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.). Iki šios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rūkymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Visgi, kaip matyti iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-10-03 patikrinimo akto Nr. EP-406, „rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančių (suimtieji pildo prašymus)“. Nuo 2010 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad pats yra rūkantis, todėl jo pretenzijos dėl laikymo su rūkančiais asmenimis negali būti vertinamos kaip pagrįstos. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, anot kurios, tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-442-1251/2013). Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerūkančiųjų teisės, o ne rūkančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerūkančiųjų teisių į sveiką aplinką užtikrinimas, o ne rūkančiųjų interesai, pareiškėjo abstraktūs ir neįrodyti argumentai dėl rūkančiųjų laikymo su nerūkančiaisiais nelaikytini neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių. Suimtųjų patalynės ir apatinių rūbų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Skalbimo organizavimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai) skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Iki 2011 m. asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji ir nuteistieji skalbėsi kamerose patys. Tam tikslui kamerose buvo iškabintos virvės skalbiniams džiovinti, išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Atsakovas pažymi, kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti), įrengimo gyvenamosiose kamerose bei dėl kalinamųjų saugumo, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai (Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas). Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas, tai yra 2012-11-20 buvo pasirašytas įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo“. Atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjas I. D. jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, t. y. nuo 2013-11-19 iki 2015-03-19, asmeninių lėšų jų įstaigoje turėjo, dažnai apsipirkinėdavo įstaigoje esančioje parduotuvėje. Atsakovas pažymi, kad apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems, todėl I. D. pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbų kameroje, yra subjektyvios, neturi jokio teisinio pagrindo, todėl turi būti atmestos. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą taip pat išvykstant iš jos. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241. Mikroklimato parametrams yra būdingas momentiškumas, todėl konkrečių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie patys rodikliai patalpoje vyrauja nuolat. Atsakovas taip pat pažymi, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, todėl išmatuota oro temperatūra neparodo tikslios jutiminės temperatūros patalpoje. 18-22° C temperatūra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2,4° žemesnė temperatūra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (išsirengęs iki apatinių rūbų asmuo būna 1-2 minutes, t. y., kol nusirengia, rūbai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus. 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 užfiksuota, kad <“Priėmimo-paskirstymo patalpoje natūralaus apšvietimo nėra. Patalpa įrengta rūsio patalpose. Ją valo ūkio būrio tvarkinys. Patalpų plastmasinių indų (į kurias kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja. Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimą atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo - paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, švarinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos. Kabinos tvarkingos, išvalytos“>. 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuota, kad <“Išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos“>. Patikrinimo akto turinys paneigia pareiškėjo dėstomas aplinkybes, esą sąlygos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo. Patikrinimo akto turinys paneigia pareiškėjo dėstomas aplinkybes, esą sąlygos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. Atsakovas pažymi, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Taip pat informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl psichologinio sukrėtimo, depresijos ar kitų dvasinių išgyvenimų konsultuoja įstaigos psichiatras. Apsilankymas pas psichiatrą fiksuojamas Asmens sveikatos istorijoje, kuri šiuo metu yra pareiškėjo laisvės atėmimo įstaigoje. Taip pat Asmens sveikatos istorijoje yra ir išrašas iš pirminės medicininės pareiškėjo apžiūros.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo I. D. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą” 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu. Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Šių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kamerose dažniausiai būdavo 6–10 asmenų.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. kovo 30 d. pažymos Nr.60/09-11797 (1 t., 45–55 b.l.) matyti, kad pareiškėjui (vienam asmeniui) kameroje Nr.49 laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. teko nuo 3,37 m² iki 5,06 m² ploto, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 4 d. iki kovo 5 d. teko 4,04 m² ploto, kameroje Nr.42 laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki lapkričio 27 d. teko nuo 3,81 m² iki 4,57 m² ploto, kameroje Nr.52 laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. sausio 20 d. teko nuo 2,06 m² iki 2,64 m², kameroje Nr.89 laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2014 m. vasario 24 d. teko nuo 2,67 m² iki 6,24 m², laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. teko nuo 2,34 m² iki 4,68 m², laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. gegužės 12 d. teko nuo 2,67 m² iki 6,24 m², laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 18 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. teko nuo 2,67 m² iki 3,12 m², laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki rugsėjo 30 d. teko nuo 3,12 m² iki 18,73 m², kameroje Nr.21 laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 1 d. teko nuo 2,34 m² iki 3,12 m², kameroje Nr.12 laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki balandžio 18 d. teko nuo 2,47 m² iki 3,46 m², kameroje Nr.54 2014 m. balandžio 19 d. teko nuo 3,60 m² iki 4,49 m², kameroje Nr.91 laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 17 d. teko nuo 2,05 m² iki 3,07 m², kameroje Nr.90 laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki gegužės 29 d. teko nuo 3,32 m² iki 4,98 m², laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. birželio 26 d. teko nuo 3,32 m² iki 4,98 m², laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. iki rugpjūčio 25 d. teko nuo 3,32 m² iki 6,65 m², laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 18 d. teko nuo 3,32 m² iki 4,98 m², laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki spalio 31 d. teko nuo 2,85 m² iki 4,98 m², kameroje Nr.98 laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki liepos 8 d. teko nuo 3,31 m² iki 9,94 m², kameroje Nr.51 laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki rugsėjo 25 d. teko nuo 2,69 m² iki 3,14 m², kameroje Nr.12 2014 m. rugsėjo 26 d. teko nuo 3,46 m² iki 4,32 m², kameroje Nr.65 2014 m. rugsėjo 27 d. teko 4,52 m², kameroje Nr.7 laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 13 d. teko nuo 3,14 m² iki 21,98 m², kameroje Nr.63 laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. sausio 13 d. teko nuo 3,02 m² iki 3,63 m², kameroje Nr.9 laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki sausio 21 d. teko 4,06 m², kameroje Nr.32 laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. kovo 3 d. teko nuo 3,49 m² iki 20,91 m², laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 6 d. iki kovo 7 d. teko nuo 4,18 m² iki 5,22 m², kameroje Nr.39 laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 8 d. iki kovo 19 d. teko nuo 3,82 m² iki 5,73 m².

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, detaliai įvertinęs kiekvieną dieną aukščiau nurodytose kamerose vienam asmeniui tekusio ploto dydį, konstatuoja, kad pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 kv.m plotas 238 dienas.

Dėl aprūpinimo baldais karantino kamerose

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad vadinamuosiuose „karantinuose“ ir „boksikuose“ nėra stalų, nėra įrengta ir rozečių, kriauklių bent rankoms nusiplauti ir vandeniui užsikaisti.

Detalias taisykles, susijusias su kalinamų asmenų buitiniu aprūpinimu, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos. Šis teisės aktas, be kita ko, nustato laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Gyvenamojoje patalpoje turi būti lova, spintelė, stalas, taburetė arba stalo ilgio suoliukas ir kiti būtini baldai bei inventorius. Pažymėtina, kad šie reikalavimai nekeliami karantino kameroms.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų, negalėjo privačiai naudotis tualetu.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Atsakovo atstovo atsiliepime nurodoma, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą. Taip pat pažymima, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto, kuriame nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas (pagal Tarptautinių žodžių žodyną – klozeto puodas išvietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija), reikalavimai netaikomi, nes tokio pobūdžio įrengimo reikalavimai taip pat susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šio pobūdžio bylose (vertinant pareiškėjų statusą) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).

Šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant higienos normos 21 punktą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad dabartinė Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų būklė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2014 m. spalio 6 d.–2015 m. spalio 27 d., turėjo būti vadovaujamasi ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju – Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.

Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 p.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).

Darytina išvada, kad atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo tinkamai užtikrinama pareiškėjo teisė naudotis tinkamai įrengtu tualetu tose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, t. y. tokiu tualetu, kuris būtų įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Dėl higienos sąlygų kamerose

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kamerose nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas ir ventiliacija, tinkama temperatūra ir santykinės drėgmės lygis, ant sienų buvo pelėsis, langų angos labai mažos; jautė kvapus dėl darbuotojų rūkymo, girdėjo triukšmą remontuojant kamerą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 p. tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktas. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Paprastai šis aspektas vertinamas kitų kalinimo sąlygų kontekste.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 21 d. patikrinimo akte Nr.EP-14 (1 t., 113 b.l.) nurodoma, kad dirbtinė apšvieta kamerose Nr.32, Nr.87, Nr.105 nustatyta 138 lx ir 189 lx – rezultatai neatitiko reglamentuojamos mažiausios gyvenamųjų patalpų dirbtinės apšvietos 200 lx – pažeidžiami HN 76:2010 VI skyriaus 22 punkto reikalavimai.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr.EP-54 (118 b.l.) nurodyta, kad per žema temperatūra nustatyta kamerose Nr.7 (16,5–16,8 ?C), Nr.52 (16,4–16,5 ?C), Nr.91 (15,3–15,4 ?C), konstatuota, kad pažeidžiami HN 76:2010 26 punkto reikalavimai. Taip pat nurodoma, kad nustatyta dirbtinė apšvieta, neatitinkanti HN 76:2010 reikalavimų kameroje Nr.52-140 lx (pažeidžiamas HN 76:2010 22 p.); tikrintose gyvenamosiose kamerose Nr. 32, Nr. 52, Nr.91 neatliktas pagrindinis patalų valymas – nevalyti sienų, lubų, langų, palangių, įrenginių paviršiai (vietomis byrantis tinkas, ant sienų ir lubų pajuodę plotai, santechnikos įrenginiai surūdiję), nepateiktas pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo registras (pažeidžiamas HN 76:2010 p.59) (1 t., 118 b.l.); gyvenamojoje kameroje Nr. 32 sienų, lubų danga nelygi, suskilusi, atšokusi, kamerose Nr. 52, Nr. 91 – grindys betoninės, kamerose Nr. 52, Nr. 91 – sienos ir lubos pajuodusios (pažeidžiamas HN 76:2010 p.62) (1 t., 118–119 b.l.).

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr.EP-406 nurodoma, kad kameroje Nr. 54 sienų, lubų danga vietomis aptrupėjusi (pažeidžiamas HN 76:2010, X sk. 62 p.), grindys cementinės, nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga (pažeidžiamas HN76:210, VI sk. 28 p.).

Konstatuotina, jog Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22, 26, 28, 59, 62 punktus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl rūkančių asmenų kamerose

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi su nerūkančiais.

Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui prašymą (2 t., 3 b.l.), kuriame nurodė, kad sutinka būti kalinamas kameroje, kurioje laikomi rūkantys asmenys.

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr.1349 pirminės gydytojų apžiūros lapo (1 t., 22 b.l.) matyti, kad prie žalingų įpročių skilties nurodoma „rūkymas“, 2014 m. lapkričio 3 d. padarytas įrašas „rūko – 10 cigarečių“.

Pažymėtina, kad neturima įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo kamerose drauge su rūkančiais asmenimis nenustatyta, taip pat pabrėžtina, kad HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte akcentuojama, kad būtent nerūkantieji negali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Dėl karšto vandens kirpyklose

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kirpykloje nebuvo karšto vandens.

HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 27 punktas numato, kad sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr.EP-406 (1 t., 145 b.l.) nurodoma, kad kirpykloje rankų higienos priemonių (skystas muilas, dezinfekcijos priemonė „Sterilium“ dozatoriuose), vienkartinių rankšluosčių, atliekų surinkimo talpykla yra. Naudojami vienkartiniai apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Paviršių dezinfekcijos priemonė yra („Bacillol AF“). Paruoši naudoti instrumentai (kirpimo mašinėlių antgaliai) laikomi atviroje, nešvarioje nuo plaukų talpykloje (pažeidžiama HN 76:2010, VII sk. punktas 37.7). Kirpykloje ir skalbykloje dirba ūkio aptarnavimo skyriaus nuteistieji, kurių sveikata patikrinta Sveikatos priežiūros tarnyboje, įgiję higienos ir pirmosios pagalbos teikimo žinių.

Darytina išvada, kad HN 76:2010 27 punkto pažeidimų nenustatyta.

Dėl galimybės skalbti ir džiovinti išskalbtus drabužius

Pareiškėjo skunde nurodoma, jog dėl galimybės skalbi ir džiovinti drabužius Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija kamerai išduodavo tik vieną dubenį, kuriame plaudavo visi rūbus, o paskui ir grindis tekdavo plauti naudojant tą patį dubenį; neteikė džiovinimo paslaugų, net kameroje nebūdavo kur džiauti rūbų, todėl buvo priverstas skalbti ir džiovinti rūbus gyvenamosiose patalpose labai blogomis sąlygomis, rūbai nedžiūdavo, o pelydavo.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Atsakovo atstovo atsiliepime nurodoma, kad skalbimo organizavimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai) skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai (Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas). Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas, tai yra 2012-11-20 buvo pasirašytas įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo“. Atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjas I. D. jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, t. y. nuo 2013-11-19 iki 2015-03-19, asmeninių lėšų Šiaulių tardymo izoliatoriuje turėjo, dažnai apsipirkinėdavo įstaigoje esančioje parduotuvėje. Atsakovas pažymi, kad apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems, todėl I. D. pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbų kameroje yra subjektyvios, neturi jokio teisinio pagrindo, todėl turi būti atmestos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, susipažinęs su atsakovo atstovo pateiktais pareiškėjo nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiais už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. kovo 17 d. (1 t., 121–124 b.l.) daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių tardymo izoliatoriuje sudarytomis sąlygomis mokamai skalbti ir džiovinti asmeninius viršutinius drabužius.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr.EP-406 (1 t., 144 b.l.) nurodoma, kad kartą per savaitę sudaroma galimybė prausti duše (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registravimo žurnalas).

Konstatuotina, kad HN 76:2010 64 punktas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas.

Dėl asmenų, daiktų apžiūros (patikros) patalpų, sąlygų, „spinduliuoto“ maisto

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad atvykstant ir išvykstant etapu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t.t.). Asmuo esant žemai oro temperatūrai yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kaip matyti iš pateikto ŠTI atsakymo, kuris pridėtas prie skundo, visi daiktai ir maistas šviečiamas „Rapiscan“ aparatu, o maistą tenka valgyti jau spinduliuotą.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (1 t., 145 b.l.) nurodoma, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos, t. y. byloje duomenų dėl pažeidimų dėl apžiūros sąlygų neturima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomame Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. vasario 24 d. rašte Nr.17/01-493 (1 t., 14 b.l.) nurodyta, kad minėtas „Rapiscan“ aparatas tikrinamas kas 3 metus; remiantis Radiacijos centro 2013-11-15 pažyma Nr.11/01-27601, informuojama, kad daiktus ar maisto produktus peršvietus rentgeno spinduliuote jų fizinės savybės ar cheminės savybės nepasikeičia, jei netampa radioaktyvūs ir nekelia pavojaus žmogaus organizmui.

Dėl radijo taškų apgyvendinimo kamerose

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje radijo taškai kamerose nebuvo įrengti, nors Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirtos inventoriaus normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139, numato aprūpinimą radijo imtuvas – po 1 patalpoje, kameroje, baudos izoliatoriuje, klube, mokykloje, bibliotekoje, ilgalaikio pasimatymo kambaryje.

Be pareiškėjo nurodytos teisės normos, numatančios, kad turi būti po vieną radijo imtuvą kameroje, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte numatyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros yra skirtos nuobaudai už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarkos pažeidimą atlikti, šios patalpos yra kamerų tipo, t. y. uždaros, teisėjų kolegija sprendė, jog susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės tokiose patalpose turi būti įrengtos.

Šiuo atveju vadovaujamasi aukščiau nurodytomis teisės normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, numatančiais, kad vidinio ryšio sistemai priskirtinas aliarminis iškvietimas turi būti įrengtas kamerose, darytina išvada, kad ir vidinio ryšio sistemai priskirtinas radijas turėjo būti įrengtas kamerose.

Dėl dezinsekcijos, deratizacijos, valymo priemonių suteikimo

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje pilna graužikų ir tarakonų; valymo inventorių tekdavo dalintis visoms kameroms ir reikėdavo paprašius laukti arba iš viso negaudavo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkte numatoma, kad „laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi“.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr.EP-54 (1 t., 119 b.l.) nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam tikslui skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) įstaigoje yra, atlikti darbai registruojami žurnaluose. Gyvenamosiose kamerose dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija atliekama laikomiems asmenims prašant pagal vidaus nustatytą tvarką. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr.EP-406 (1 t., 144 b.l.) numatyta, kad patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“, gamintojo rekomendacijos, instrukcijos yra; gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji valymo inventorius ir kalcinuota soda išduodama asmenims paprašius; tikrinimo metu išduodamas valymo inventorius buvo gero kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys).

Žemesnės instancijos teismas

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti HN 76:2010 pažeidimai dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo, valymo inventoriaus suteikimo, neturima.

Dėl užimtumo

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad nebuvo įrengtas poilsio kambarys; krepšinio aikštelė įrengta lauke, todėl į ją asmenys vedami tik šiltojo sezono metu, ir per visą buvimo laikotarpį laisvalaikio užimtumas buvo suteiktas tik kelis kartus.

Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1/01-88 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa. Susipažinus su programos turiniu matyti, kad suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje sprendžiamas šiais būdais: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta (galimybė asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (biblioteka, žiniasklaida, televizija ir kt.), Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikia biblioteka, joje periodiškai atnaujinamos knygos, yra užsakomi Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai); religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija.

Taip pat teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus į treniruoklių salę/krepšinio aikštelę išvestų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai (2015 m. sausio 7 d. Nr.61/04-33, 2015 m. vasario 10 d. Nr.61/04-284, 2015 m. kovo 3 d. Nr.61/04-420, 2014 m. lapkričio 3 d. Nr.61/04-1790, 2014 m. rugsėjo 15 d. Nr.61/04-1348, 2014 m. lapkričio 17 d. Nr.61/04-1875, 2014 m. lapkričio 25 d. Nr.61/04-1933, 2014 m. gruodžio 4 d. Nr.61/04-2091), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus į teniso salę išvestųjų suimtųjų (nuteistųjų) 2014 m. rugsėjo 18 d. sąrašas Nr.61/04-1383 (1 t., 77 b.l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus į teniso salę išvestųjų suimtųjų (nuteistųjų) 2014 m. liepos 21 d. sąrašas Nr.61/04-1100 (1 t., 86 b.l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus į treniruoklių salę išvestųjų suimtųjų (nuteistųjų) 2014 m. vasario 3 d. sąrašas Nr.61/04-153 (1 t., 89 b.l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus į treniruoklių salę išvestųjų suimtųjų (nuteistųjų) 2014 m. vasario 14 d. sąrašas Nr.61/04-227 (1 t., 91 b.l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus į teniso salę išvestųjų suimtųjų (nuteistųjų) 2014 m. balandžio 25 d. sąrašas Nr.61/04-625 (1 t., 95 b.l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus į teniso salę išvestųjų suimtųjų (nuteistųjų) 2014 m. lapkričio 4 d. sąrašas Nr.61/04-1792 (1 t., 97 b.l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus į treniruoklių salę išvestųjų suimtųjų (nuteistųjų) 2014 m. gruodžio 31 d. sąrašas Nr.61/04-2243 (1 t., 107 b.l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus Suimtųjų ir nuteistųjų atsilenkimų varžybų 2015 m. vasario 3 d. protokolas Nr.61/04-239 (1 t., l67 b.l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus Suimtųjų ir nuteistųjų štangos spaudimo gulint varžybų 2015 m. vasario 20 d. protokolas Nr.61/04-350 (1 t., 69 b.l.) iš kurių matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė užsiimti sportine veikla, juo labiau negalima konstatuoti, kad užimtumo veikla buvo organizuojama/suteikiama pareiškėjui tik kelis kartus.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad laikymo sąlygos jam sukėlė emocinę depresiją, regėjimo sutrikimus, dėl nekaloringo maisto sugedo dantys, sirgo žvyneline, buvo nesuteikiami vaistai arba suteikti vaistai buvo skiriami rečiau.

Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr.1349 (1 t., 22–42 b.l.) įrašais, darytina išvada, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu būtų buvusi diagnozuota emocinė depresija, jog jis būtų kreipęsis dėl regėjimo sutrikimų.

Iš pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl odos bėrimo, dilgėlinės, psoriazės (1 t., 34–41 b.l.).

Įvertinus turimus rašytinius įrodymus, nustatytus Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažeidimus, negalima konstatuoti, kad būtent dėl konstatuotų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažeidimų (dėl pareiškėjo laikymo sąlygų) pareiškėjas sirgo žvyneline. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjas prieš atvykdamas į Šiaulių tardymo izoliatorių jau sirgo (2013 m. lapkričio 20 d. įrašas, 1 t., 28 b.l.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr.EP-406 (1 t., 144 b.l.) nurodoma, kad maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo duodamas nekokybiškas maistas.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Teismas konstatuoja, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21, 22, 26, 28, 59, 62 punktų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 p. pažeidimas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas daro išvadą, jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose, dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21, 22, 26, 28, 59, 62 punktų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 p. pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (238 dienos), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-2373/2013 už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6600 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sąlygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iš dalies atitiko, priteista 5900 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-550-575/2015 už 245 dienas priteista 1500 Eur, LVAT 2015 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-1530-858/2015 už 562 dienas priteista 3850 Eur, LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-371-662/2015 už 186 dienas priteista 1500 Eur, LVAT 2016 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015 už 11 dienų priteista 100 Eur, LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1805-858/2015 už 432 dienas priteista 3500 Eur), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimą perpildytose kalinimo kamerose, higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21, 22, 26, 28, 59, 62 punktų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkto pažeidimus kilusiai neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteistina 2300 Eur suma.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui I. D. 2300 (du tūkstančius tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius