Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. L., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta bausmė - 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. L. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Ž. L. išaiškinta, kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, Ž. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimą neišvykti.

Priimtas nukentėjusiosios A. C. atsisakymas nuo likusios civilinio ieškinio sumos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Ž. L. priteista A. C. 600,00 Eur (šeši šimtai eurų) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. L., kaltinamas tuo kad, 2023 m. liepos 25 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį BMW 745D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, sudarydamas kliūtį priešinga eismo kryptimi važiavusio vilkiko Scania valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Koegel valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo I. B. judėjimui ir su juo susidūrė, dėl ko po susidūrimo vilkikas Scania valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš savo juostos į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta juosta priešpriešais atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu Opel Astra valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. K. ir lengvuoju automobiliu Volvo V5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. C. ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu lengvojo automobilio Opel Astra valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. K. buvo padaryta muštinė žaizda kairio viršutinio voko srityje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, nepatikslintos kilmės žaizdos kairiame žaste ir plaštakoje, odos nubrozdinimas pilve, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, minkštųjų audinių kraujosruva kairėje kaktinėje -momeninėje - smilkininėje srityje, dauginiai šonkaulių lūžiai, daugybiniai krūtinkaulio lūžiai, kairio III delnakaulio bazės, IV delnakaulio kūno ir V delnakaulio skeveldrinis lūžiai, mažojo ir didžiojo daugiakampių lūžiai, plaučių sumušimas, širdies sumušimas, ekstraaksialinė hemoragija kairėje kaktinėje srityje, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu ir kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinio smilkinkaulio lūžis nusitęsiantis per pamatą į pleištakaulio kūną į kairio smilkinkaulio žvyninę dalį, akiduobės vidinę, išorinę sieneles, kairio skruostikaulio lūžis, kairio momenkaulio - smilkinkaulio daugybiniai lūžiai, kas komplikavosi pneumotoraksu dešinėje, hemotoroksu kairėje, anemija, trombocitopenija, pnaumonija, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, antriniais išeminiais pakitimais, dėl konstatuotų sužalojimų buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir lengvojo automobilio Volvo V5 vairuotojai A. C. buvo padaryta odos nubrozdinimai kaktos ir lūpos srityje, kairės čiurnos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai (trimaleoliarinis lūžis) dėl konstatuotų sužalojimų, kurie sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Nuteistasis Ž. L., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį – paskirti kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas sutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, tačiau nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

2.2. Apelianto nuomone, šiuo atveju formalus pagrindas taikyti BK 68 straipsnio numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise yra, tačiau vien formalaus pagrindo taikyti minėtą priemonę nepakanka, nes atsižvelgiant į byloje esamų aplinkybių visumą, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės formalus paskyrimas šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, prieštaraujanti teisingumo principui ir neįgyvendinanti tikslų, numatytų BK 67, 68 straipsniuose. Apeliantas pažymi, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas savo esme nors ir lėmęs atitinkamus padarinius kitų asmenų sveikatai, yra atsitiktinio pobūdžio, nėra konstatuoti šiurkštūs sąmoningi tyčiniai veiksmai, nulėmę eismo įvykio kilimą, padarytas nusikaltimas yra neatsargus, eismo įvykį apeliantas sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo apeliantas kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiųjų A. C. ir A. K. atsiprašė, padarytą turtinę ir neturtinę žalą jiems atlygino visiškai.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones apeliantui sukels neproporcingų neigiamų suvaržymų ir nepatogumų, kadangi jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu - direktoriumi. Darbo metu jam tenka savarankiškai vykti į skirtingus objektus, esančius įvairiose Lietuvos vietovėse. Negalėdamas vairuoti transporto priemonės, jis negalės vykdyti savo darbinių pareigų, praras pajamas, negalės tinkamai pasirūpinti turimais kreditoriniais įsipareigojimais (iš kooperatinės bendrovės ARKU kredito unijos pagal 2021 m. gruodžio 2 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas kreditas). Apeliantas taip pat pažymi, kad yra vedęs, šeimoje auga nepilnametė dukra, sutuoktinė nuo 2023 m. gruodžio mėnesio nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, ji laikinai gauna apie 800 Eur nedarbo išmoką. Be to, apeliantas turi sveikatos sutrikimų ir dėl diagnozuoto širdies susirgimo tenka dažnai vykti į gydymo įstaigas ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kituose Lietuvos miestuose. Gydymui nuolat perkami vaistai, kadangi didesnė jų dalis nėra kompensuojami.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. L. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama Ž. L. kaltė, paskirta bausmė ir jos dydis, nesutinkama tik su skundžiamu Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. L. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams paskyrimu bei prašoma paskirti kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nuosprendį, Ž. L. apeliacinį skundą ir teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, susijusius su apelianto padarytu nusikaltimu, pagrįstai jam paskyrė proporcingą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą, kuri nėra laikytina per griežta. Pagrindo pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę kita (įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą) šiuo atveju nėra.

6. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, be kita ko, gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Vertinant, ar baudžiamojoje byloje yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgta tiek į kaltininko asmenybę, tiek į ankstesnius jo padarytus pažeidimus naudojantis šia specialia teise.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

8. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad Ž. L., naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, sudarydamas kliūtį priešinga eismo kryptimi važiavusio vilkiko Scania su puspriekabe Koegel, vairuojamo I. B. judėjimui ir su juo susidūrė, dėl ko po susidūrimo vilkikas Scania išvažiavo iš savo juostos į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta juosta priešpriešais atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu Opel Astra, vairuojamu A. K. ir lengvuoju automobiliu Volvo V5, vairuojamu A. C.. Eismo įvykio metu A. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, A. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, Ž. L. daug kartų baustas administracine tvarka už administracinius pažeidimus, kurie susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 2, b. l. 6-20). Taigi, Ž. L. vairuodamas transporto priemonę nebuvo itin atidus, dėmesingas ir rūpestingas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui bei elgėsi nerūpestingai ir itin neatsargiai, dėl ko kilo sunkūs padariniai, t. y. vienam iš nukentėjusiųjų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl šių priežasčių Ž. L. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą, paskirta pagrįstai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonės rūšis parinkta pagrįstai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

9. Apeliantas skundu prašydamas pakeisti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą nurodo, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones apeliantui sukels neproporcingų neigiamų suvaržymų ir nepatogumų, kadangi jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu – direktoriumi, turi kreditorinių įsipareigojimų, yra vedęs, augina nepilnametę dukrą, sutuoktinė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, apeliantas turi sveikatos sutrikimų. Teisėjų kolegija sutinka, kad baudžiamojo poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą apelianto gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skirdamas Ž. L. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Apeliantas skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. birželio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam Ž. L., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (3 t., b. l. 21). Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė S. S., teikė antrinę teisinę pagalbą Ž. L. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 154,63 Eur.

12. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis Ž. L. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (3 t., b. l. 17). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam Ž. L. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 154,63 Eur (šimto penkiasdešimt keturių eurų 63 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš Ž. L. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.