- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-27
- Bylos Nr.
- 2K-286/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Antanas Klimavičius, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį, ši bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 9 d., apie 21 val., savo bute, esančiame Utenoje, duomenys neskelbtini, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu smogęs V. P. kumščiu į galvą, iš šio striukės kišenės ištraukė bei pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens CX-65“ su SIM kortele „Ežys“, padarydamas V. P. 243 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. kasaciniame skunde prašo peržiūrėti bylą, į posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus bei jį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti arba grąžinti baudžiamąją bylą iš naujo tirti ar nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodo, kad neneigia, jog pasisavino svetimą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau ne iš nukentėjusiojo striukės, bet nuo lovos, kai šio jau nebebuvo bute – tai patvirtino 6 liudytojai. Teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė bei rėmėsi liudytojų A. Ž. ir I. M. pirminiais parodymais. A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas kaip liudytojas, tik kaip kaltinamasis, todėl, siekdamas sau palengvinti padėtį, davė parodymus prieš kasatorių. Panaikinus jam kaltinimus, teisme jis parodymus pakeitė ir paaiškino, priežastis. I. M., nepaisant to, kad jai tada tebuvo 16 metų, buvo apklausta nedalyvaujant nei gynėjui, nei Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui, o jos parodymai buvo užrašyti neteisingai, kas paaiškėjo tik teisme. Teisme ji paaiškino, kad paties įvykio ji nematė, tik matė, kaip kasatorius, išėjus V. P., nuo lovos pasiėmė jo telefoną. Tačiau teismas ir į tai nekreipė dėmesio. Be to, anot kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta ir daugiau pažeidimų: nebuvo atliktos akistatos su liudytojais bei nukentėjusiuoju, nors kasatorius to prašė, jo atpažinimas buvo daromas iš nuotraukų, nors tai negali būti daroma, kai atpažįstamasis pats gyvas. Taip pat kasatorius tvirtina, jog konfliktą pradėjo pats V. P., kuris pirmas sudavė jam smūgius ir tai pripažino teisme, todėl veika kaip plėšimas kvalifikuota nepagrįstai, be to, pats nukentėjusysis pareiškė pretenzijas tik dėl dingusio telefono, o ne dėl sumušimo, į medicinos įstaigą ištirti buvo nuvežtas ne savo noru, o tyrėjos iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl skundo argumentų apie Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus
Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme atliktas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, jog, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, kaltininko atpažinimas buvo atliekamas iš fotonuotraukų. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pareiškimo policijai, jis A. G. iki nusikaltimo padarymo nepažinojo ir negalėjo tiksliai nurodyti, kur jis gyvena. Todėl atpažinimas buvo atliekamas iš policijoje esančio anksčiau teistų asmenų fotonuotraukų albumo. Be to, šis procesinis veiksmas buvo svarbus asmens nustatymo klausimu, o ne kaip kaltės įrodymas, nes A. G. neneigia įvykio fakto ir vagystės, tik ginčija smurto panaudojimo faktą turint tikslą pagrobti svetimą turtą. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog A. G. ikiteisminio bylos tyrimo metu reiškė prašymus atlikti akistatas su nukentėjusiuoju ir liudytojais. Visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą protokole A. G. nurodė, jog prašymų ir papildymų ikiteisminiam tyrimui neturi. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl pažeidimų apklausiant I. M. ir grindžiant nuosprendį liudytojo A. Ž. parodymais. Apklausiant liudytoją I. M. bylos ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat teismo posėdžio metu, dalyvavo Utenos rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė. Teismas pagrįstai, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, paskelbė liudytojų I. M. ir R. Š. parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu, apklausė ikiteisminio tyrimo metu jų apklausas vykdžiusį pareigūną, nes teismo posėdžio metu jos davė kitokius parodymus nei bylos ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendyje išdėstyti liudytojo A. Ž. parodymai, kuriuos jis davė nagrinėjant bylą teisme, tačiau jo parodymais, duotais ikiteisminio bylos tyrimo metu, nuosprendis nėra grindžiamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl dalinai remiasi liudytojų I. M., R. Š., A. T., E. G. bei A. Ž. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, išdėstė argumentus, kodėl remiasi nukentėjusiojo ir liudytojo A. K. parodymais, nes jų parodymai yra nuoseklūs ikiteisminio bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, o A. G. parodymai skirtingi kiekvienos apklausos metu ir prieštaringi. Nuteistasis viso bylos proceso metu dirbtinai stengėsi atriboti smurto panaudojimą ir svetimo turto pagrobimą vienu atveju teigdamas, jog naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nevogė telefono, kitu atveju priešingai nurodydamas, jog pavogė telefoną, tačiau nenaudojo smurto. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai, kaip jau buvo minėta, yra nuoseklūs ikiteisminio bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, jo parodymus patvirtina liudytojo A. K. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kratos protokolas, bylos duomenys apie tai, jog dar prieš apsilankant nukentėjusiajam pas A. G. jo bute, prie parduotuvės šis reiškė pretenzijas į nukentėjusiojo telefoną. Be to, nelabai ir praktiškai įmanoma, jog, A. G. sudavus smūgį nukentėjusiajam, šiam galėjo iš kišenės iškristi telefonas. Kaip matyti iš ištirtų byloje įrodymų, smurto panaudojimas ir svetimo turto pagrobimas vyko vienu metu, todėl kolegija laiko, jog teismai teisingai kvalifikavo A. G. veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.