Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be nuolatinės gyvenamosios vietos (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), LR pilietis, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 19 kartų:

1) 1980-05-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LTSR BK 16 straipsnį, 90 straipsnio l dalį, laisvės atėmimu 1 metams;

2) 1984-05-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LTSR BK 111 straipsnio l dalį, laisvės atėmimu 3 metams;

3) 1989-12-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LTSR BK 148 straipsnio 3 dalį, 151 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu;

4) 2003-06-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 259 straipsnio l dalį, 75 straipsnį, 90 parų arešto, bausmę atidedant 1 metams;

5) 2004-03-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 64 straipsnio l dalį, 3dalį, 90 parų arešto;

6) 2004-04-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, 65 straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

7) 2006-05-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 77 parų arešto;

8) 2006-09-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

9) 2006-09-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto;

10) 2006-11-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų arešto;

11) 2007-05-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

12) 2008-04-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio l dalį, laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

13) 2008-09-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio l dalį, 75 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atidedant 2 metams;

14) 2008-10-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio l dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 64 straipsnio l dalį, 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

15) 2009-01-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio l dalį, 4 dalį, 65 straipsnį, 66 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių;

16) 2010-07-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio l dalį, 64 straipsnio l dalį, 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių 14 dienų;

17) 2010-09-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, 64 straipsnio l dalį, 3 dalį, 65 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams 10 dienų;

18) 2010-09-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio l dalį, 63 straipsnio 9 dalį, 3 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 11 mėn. Bausmę atliko;

19) 2012-04-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012-01-24 apie 15.00 val., atėjo į Lietuvos liaudies partijos patalpas, adresu Stulginskio g. 4/7, Vilniuje, kur, ištraukdamas iš rankinės, pagrobė Kazimirai D. P. priklausančią piniginę, 120 Lt vertės, kurioje buvo signataro pažymėjimas, 6400 eurų (o šie sudaro 22080 Lt), 9000 litų, 20 JAV dolerių (o šie sudaro 50,40 Lt), 5000 rublių (o šie sudaro 425 Lt), tokiais veiksmais padarė K. D. P. 31675,40 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2012-01-24, po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jis atėjo į Liaudies partijos ofisą pas K. D. P.. Tikslaus adreso nežino, gali būti Stulginskio 4/7, Vilniuje. Pas ją ėjo be tikslo, ką nors pavogti. Tačiau norėjo jos paprašyti pinigų, nes jinai anksčiau jam pora kartų buvo davusi po 200 Lt. Užėjo į sekretoriatą pasiteiravo K. D. P.. Jam sekretorė atsakė, kad šiuo metu ji užimta, tačiau apie jo apsilankymą jinai jai pasakys. Sekretorei išėjus iš kabineto, jis pamatė rankinę, o jos viršuje buvo padėta piniginė, kurią paėmė ir įsidėjo į kišenę. Atsakė, kad piniginė buvo medžiaginė, raudonos ar bordo spalvos. O įvykdyti vagystę jį paskatino atvirai matoma piniginė. Be to, prieš ją paimdamas, jis pagalvojo, kad tai sekretorės piniginė ir jog joje gali būti pinigų. Nematant pašaliniams, jis paėmė piniginę po ko tuoj pat išėjo iš pastato. Po to nuėjo į miesto centrą, į nuošalesnę vietą ir, atidaręs piniginę, pamatė, kad joje buvo 11 kupiūrų po 500 eurų, o kitos kupiūros po 100 eurų, 200 Lt vertės kupiūros, 20 JAV dolerių, - 2 kupiūros po 10 JAV dolerių ir viena 5000 rublių vertės kupiūra. Taip pat atsakė, jog nuo 2000 metų vartoja heroiną. Tačiau prieš šią vagystę nebuvo vartojęs narkotikų, todėl visiškai suvokė aplinką, savo veiksmus ir suprato, jog vagia. Tačiau, jeigu būtų žinojęs, kad piniginė K. D. P., tai šios būtų neėmęs. Be to, kad piniginė K. D. P., jis suprato tuomet, kai šioje piniginėje pamatė K. D. P. dokumentus. Piniginės, su joje buvusiu signataro pažymėjimu, pinigais, K. D. P. negrąžino, nes nežinojo kaip tai padaryti, be to manė, jog jau apie vagystę bus pranešta policijos pareigūnams ir šie gali būti atvykę į įvykio vietą. Taip pat atsakė, kad iš K. D. P. pavogtus pinigus išleido pusantro mėnesio gyvenimui viešbutyje, narkotikams, maistui. Tačiau dalį šių pinigų iš jo pavogė, o signataro pažymėjimą išmetė. Be to sutiko, jog pagrobtos piniginės vertė 120 Lt.

Kaltinamajam A. S. prisipažinus katu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, nukentėjusiosios atstovei, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Apklaustos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nuketėjusiosios Kazimiros D. P. paaiškinimais, kad 2012 m. sausio mėn. pabaigoje elektroniniu paštu gavo iš draudimo bendrovė Ergo Life Insurance priminimą, apie tai, kad pagal pensinio draudimo sutartį yra susidariusi 38729,64 Lt skola. 2012-01-24 ji iš namų pasiėmė grynuosius pinigus, t.y. 6400 eurų, 9000 litų 5000 Rusijos rublių, 20 JAV dolerių ir įsidėjo į piniginę, kurią įsidėjo į rankinę. Apie 14.20 val. ji atėjo į Lietuvos liaudies partijos būstinę, adresu Stulginskio g. 4/7, Vilniuje. Rankinę padėjo sekretoriate ant stalo, o pati nuėjo į savo kabinetą, kur bendravo su žurnalistais, o jiems išėjus su dar vienu asmeniu. Bendraujant su minėtu asmeniu į kabinetą atėjo partijos sekretoriato vadovė D. T., kuri paklausė ar ji (K. D. P.) gali priimti žmogų. Sekretorė pasakė, kad atėjęs vyras prisistatė Aleksandro vardu ir jis yra susitaręs telefonu. Ji (K. D. P.) pro praviras kabineto duris į sekretoriatą matė įeinantį apie 170 cm. ūgio, tamsiai apsirengusį vyrą. Ji pasakė, kad galės priimti. Išėjus lankytojui, ji nuėjo į sekretoriatą ir pasiėmė nuo stalo rankinę bei paklausė D. T., kur yra minėtas vyras, į ką pastaroji atsakė, kad išėjo parūkyti. Po kelių minučių D. T. įbėgo į jos kabinetą ir pasidomėjo ar iš rankinės nebuvo pavogta piniginė, nes vyras prisistatęs „Aleksandru“ galėjo ją pavogti. Tada ji (K. D. P.) pastebėjo, kad rankinėje nėra piniginės. Piniginę įvertino 120 Lt. Piniginėje buvo Nepriklausomybės akto signataro pažymėjimas, 6400 eurų, 9000 litų, 20 JAV dolerių, 5000 Rusijos rublių (t. 1, b.l. 21-23).

Apklaustos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojos D. T. paaiškinimais, kad 2012-01-24 apie 15.00 val. ji buvo savo darbo vietoje, Lietuvos liaudies partijos patalpose, adresu Stulginskio g. 4/7, Vilniuje. K. D. P. buvo savo kabinete, o jos rankinė buvo palikta ant sekretoriato stalo. Apie 15.00 val. į priimamąjį užėjo vyras, kuris pasakė, kad atėjo pas profesorę, prisistatė Aleksandro vardu. Ji pakilo nuo savo darbo stalo ir nuėjo į K. D. P. kabinetą pasiteirauti ar ši galės priimti žmogų. Kai grįžo, minėtas vyras pasakė, kad eina į lauką parūkyti. K. D. P. rankinė buvo pravira, tačiau ji nieko blogo nepagalvojo. Po kurio laiko K. D. P. išėjo ir pasiėmė savo rankinę. Po kurio laiko ji susivokė, kad išėjus minėtam vyrui ji pati uždarė K. D. P. rankinę ir nubėgusi paklausė jos ar niekas nepavogta. Tada K. D. P. apžiūrėjusi rankinę pasigedo savo piniginės. Papildomos apklausos metu liudytoja D. T. papildė savo parodymus, kad vyras, kuris prisistatė „Aleksandro“ vardu Lietuvos liaudies partijos būstinėje yra buvęs 2011 metų lapkričio mėn., jis tuo metu minėjo, kad yra neseniai išėjęs iš kalėjimo, Klaipėdoje susirado darbą, bet neturi pinigų ten nuvykti ir K. D. P. jam davė pinigų (t. 1, b.l. 38-39, 40).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojo D. G. paaiškinimais, kad 2012-12-01 apie 15.00 val. jis buvo darbo vietoje -prie įėjimo į pastatą adresu Stulginskio g. 4/7, Vilniuje. Tuo metu iš gatvės įėjo vyras, kuris pasakė, kad eina į „Liaudies partiją“. Tą patį vyrą jis jau buvo matęs prieš du - tris mėnesius ir tuo metu jis taip pat sakė, kad eina į „Liaudies partiją“. Maždaug po 3 minučių šis vyras išėjo. Iš kitų asmenų jis sužinojo, kad buvo pagrobta K. P. piniginė (t. 1, b.1.45).

Apklaustos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojos S. S. paaiškinimais, kad apie 10 metų ji su A. S. bendrai negyvena ir bendro ūkio neveda. 2004-07-09 jie nutraukė santuoką. 2012 metų sausio pabaigoje ar vasario pradžioje į jos namus, adresu Dūkštų g. 6-39, Vilniuje, atėjo A. S., kuris padavė į bintą įvyniotą ryšulį. Po to jis pats tą ryšulį išvyniojo ir ji pamatė, kad ten buvo, kaip jai pasirodė, keletas tūkstančių litų po 200 litų kupiūromis. A. S. pasakė, kad jis atgavo skolą ir tai yra jo pinigai. Po to jis dar kelis kartus buvo atėjęs į jos butą ir ji nežino kuriuo metu jis pasiėmė šiuos pinigus (t. 1, b.l. 52-53).

2012-04-06 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja D. T. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris buvo Lietuvos liaudies partijos būstinėje ir kuriam išėjus, 2012-01-24 K. D. P. pasigedo savo piniginės su pinigais (t. 1, b.l. 41-44).

2012-03-16 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas D. G. atpažino A. S. kaip asmenį, kurį jis matė praeinantį pro jo postą ir sakantį, kad eina į Liaudies partiją (t. 1, b.l. 46-49).

2012-04-06 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. S. patvirtino savo paaiškinimus duotus apklausos metu (t. 1, b.l. 128-137).

2012-01-24 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Lietuvos liaudies partijos būstinės, esančios adresu Stulginskio g. 4/7, Vilniuje, bei rankinės buvusios įvykio vietoje apžiūra (t. 1, b.1.5-15).

„Swedbank“ išrašu, kuriame užfiksuotas Lietuvos banko nustatytas 2012-01-24 valiutų kursas (t.1, b.l. 30).

2012-04-05 vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2012-01-24 įrašo iš patalpų, adresu Stulginskio g. 4/7, Vilniuje, apžiūra (t. 1, b.1.61-67).

AB „MIKOTELGROUP“ sąskaitos išrašu, kuris gautas LR BPK 97 straipsnyje numatyta tvarka, apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pridėtas prie medžiagos, kuriame užfiksuota, kad A. S. gyveno viešbutyje „Mikotelgroup“ esančiame adresu Pylimo g. 63, Vilniuje, ir už jam suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2012-02-02 iki 2012-03-01 grynaisiais pinigais sumokėjo 2320 Lt (t. 1, b.1.107-114).

Kompiuterine laikmena, kurioje užfiksuotas vaizdo įrašas ir kuri pridėta prie baudžiamosios bylos.

Nenustatyta, kad nukentėjusioji K. D. P., liudytojai D. T., D. G., S. S. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį A. S.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, o būtent, jog kaltinamasis A. S. 2012-01-24 apie 15.00 val., Lietuvos liaudies partijos patalpose, ištraukdamas iš rankinės piniginę, pagrobė, užvaldė K. D. P. priklausančią šią piniginę, kurioje buvo signataro pažymėjimas ir kaltinamajame akte nurodyti pinigai. Todėl neabejotinai šie paaiškinimai yra kaltinamojo A. S. kaltės įrodymai.

Nenustatyta priežasties netikėti aukščiau nurodytais rašytiniais duomenimis. Taip pat nenustatyta, jog šie rašytiniai duomenys ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Šie duomenys neprieštarauja kaltinamojo A. S. teisme duotiems paaiškinimams ir aukščiau nurodytiems ikiteisminio tyrimo metu duotiems nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimams. Be to šie rašytiniai duomenys, papildydami kaltinamojo A. S. ir minėtų nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimus, patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Todėl šie rašytiniai duomenys neabejotinai yra kaltinamojo A. S. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl svetimo turto pagrobimo yra visiškai įrodyta kaltinamojo A. S. teisme visišku savo kaltės pripažinimu bei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios K. D. P. bei liudytojų D. T., D. G., S. S. duotais pareigūnui paaiškinimais bei aukščiau nurodytais (aprašytais) rašytiniais įrodymais. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis A. S. nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pagrobė nukentėjusiajai K. D. P. priklausantį 31675,40 Lt vertės turtą.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas tam, kad konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Tačiau teismas, įvertinęs A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus bei pagal byloje esančius duomenis jo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, sprendžia, kad LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė jam netaikytina. Nors A. S. konkretaus tikslo vogti iš K. D. P. neturėjo, tačiau pamatęs patalpoje piniginę, atsitiktinai pasitaikius progai ką nors vertingo pavogti, šią nedvejodamas paėmė. Po šios piniginės užvaldymo, supratęs kas joje yra, ja ir joje buvusiais pinigais disponuodamas, jis turėjo galimybę nukentėjusiajai K. D. P. grąžinti signataro pažymėjimą, palyginus pagal vertę beveik didelį turtą (pinigus). Juo labiau, kad anksčiau K. D. P. jam buvo davusi pinigų pragyvenimui. Jis to nepadarė, priešingai buvusius piniginėje signataro pažymėjimą išmetė, o pinigus užvaldė, ir pagalvojęs, kad pavogtų iš K. D. P. pinigų užteks ilgam laikui bei narkotikams, tuoj pat apsigyveno viešbutyje. Pagal byloje esančius duomenis, A. S. teisme duotus paaiškinimus akivaizdu, jog jis pakeitė gyvenamąją vietą ir gyveno pagal jo poreikius viešbutyje, kol pasibaigė pavogti pinigai. Tik po to kai pasibaigė pavogti pinigai jis grįžo gyventi į ankstesnę gyvenamąją vietą - į „nakvynės namus“, kur policijos pareigūnai jį surado. Pagal byloje esančius duomenis tik sulaikytas policijos pareigūnų jis prisipažino ikiteisminio tyrimo tyrėjai, jog pagrobė D.K. P. turtą dėl to gailėjosi. Jis prisipažino, gailėjosi ir teismo posėdžio metu. Tačiau akivaizdu, jog A. S. prisipažino kaltu ir gailėjosi tiek tyrėjai, tiek teismui, žinodamas, jog prieš jį yra nenuginčijami įkalčiai. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų ėmęsis iniciatyvos atskleisti nusikaltimą ir būtų aktyviai padėjęs jį išaiškinti, kad būtų bandęs nors atsiprašyti nukentėjusiosios K. D. P.. A. S. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, iki nusikaltimo padarymo iš Darbo biržos įskaitos buvo išbrauktas, legaliai nedirbo, nusikaltimą padarė nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui. Jis yra recidyvistas, teisiamas 20 kartą. Šios aplinkybės rodo, jog jis dėl ankstesnių nuteisimų tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis, gerbti, laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, o priešingai linkęs nusikalsti. Be to ankstesni teismai, įvertinę A. S. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, dėl to nekartą jam taikė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Tačiau dėl to teismų A. S. taikytos ankstesnės mažesnės bausmės nepadarė jo vėlesniam elgesiui jokio pozityvaus poveikio. Taigi, visuma šių aplinkybių rodo ne jo nuoširdų gailestį, - neigiamą savo poelgių vertinimą, dėl padarytų veiksmų krimtimąsi, o jo neigiamų pažiūrų ir neturėjimą dorovinių nuostatų, dažnai priklausančių nuo galimybės pavogti svetimą turtą, pastovumą, jo asmenybės pavojingumą.

A. S. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. S. 2012-03-15 buvo laikinai sulaikytas. A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Iki šio nuosprendžio priėmimo (paskelbimo) A. S. anksčiau 19 kartų teistas už tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei bei už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis, narkotinėmis medžiagomis. Jis, įvykdė naują nusikalstamą veiką nuosavybei nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui. A. S. baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, priklausomybės ligų centre registruotas, psichiatrijos ligoninėse gydytas, atlikus specialisto konsultacija, nustatyta, kad A. S. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę yra netikslinga.

Skirdamas A. S. bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 54, 56 straipsnių nuostatomis. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, išvadas teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. S. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant virš LR 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Šiuo nuosprendžiu paskirta A. S. bausmė pagal LR BK 63 straipsnio nuostatas bendrinama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 nuosprendžiu paskirta jam vienerių metų laisvės atėmimo bausme, nes šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikaltimas padarytas iki minėto teismo 2012-04-10 nuosprendžio paskelbimo.

Nukentėjusiosios K. D. P. atstovė pagal įstatymą R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 31657, 40 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Civilinis ieškinys (jo dydis) pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo A. S. kaltė dėl žalos K. D. P. nusikalstama veika padarymo įrodyta. Be to ieškinio dydžiui kaltinamasis A. S. neprieštaravo. Todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo A. S. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo 31657,40 Lt nukentėjusiosios K. D. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

pripažinti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį už svetimo turto pagrobimą ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirti A. S. galutinę, subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki įsiteisės nuosprendis A. S. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą palikti galioti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir pradėti vykdyti nuosprendį.

A. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-06-14. Jam į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-03-15 iki 2012-06-14.

Byloje esančią kompiuterinę laikmeną palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. 31657,40 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt septynis litus 40 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios K. D. P. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.