Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-373-954/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
1S-373-954/2019
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00577-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
E. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-373-954/2019
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00577-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 95-162, taikyti E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Š. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laivės atėmimo bausmės pradžia 2013 m. liepos 3 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 95-162 nutarta taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 3 mėnesių 26 dienų paskirtos bausmės, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistasis E. Š. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis E. Š. skunde prašo panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo padarytą nusikaltimą, nes pastaroji aplinkybė nėra vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Be to, nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas jau buvo įvertinti priimant nuosprendį. Taip pat apeliantas pažymi, kad nepagrįsta teismo išvada dėl bausmės tikslų nepasiekimo, nes lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės.

3.2. Skunde teigiama, kad nepagrįsti teismo argumentais ir dėl Komisijos nutarimo nepagrįstumo. Apelianto įsitikinimu Komisijos nutarimas yra pagrįstas, paremtas jo asmens byloje esančiais duomenimis ir atitinka Bausminių vykdymo kodekso reikalavimus. Skundo autoriaus įsitikinimu jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, o apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

3.3. Skundo autoriaus įsitikinimu yra svarbu ir tai, jog jis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, kas rodo jo siekį taisytis. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir gautų paskatinimų skaičius. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad pagal išgales siekia atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. Š. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausminių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, apeliantas nepateikė.

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad E. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad E. Š. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju E. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 12 balų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Pažymima, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Iš 12 nusikalstamo elgesio rizikos balų 9 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą, ir 3 balus sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos apeliantas savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti. Pažymima ir tai, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 16 balų, nustatytų 2017 m. lapkričio 2 d. vertinimo metu, yra sumažėjusi iki 12 balų, tačiau pastaruoju metu ji visiškai nepakito, nors, kaip ir minėta, 3 balus sudaro kintantys taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

9. Iš tiesų E. Š. pataisos įstaigoje pastaruoju metu charakterizuojamas teigiamai. Pataisos namuose jis dirba, įgijo staliaus specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Skatintas dešimt kartų, vieną kartą baustas drausmine nuobauda. Nuo 2016 m liepos 1 d. bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, o šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. Skunde nuteistasis cituoja jam palankias teismų nutartis ir teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, neatliktos bausmės dalis negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę.

11. Vertindama visumą aptartų E. Š. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. E. Š. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, į ką ir pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas.

12. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 10 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. E. Š. bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. Š., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis E. Š. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo E. Š. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė