Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 35.1.; 44.2.4.; 99.5.; 99.7.; (S)

2007 m. liepos 2 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo atstovei R. R., atsakovui J. A. B., atsakovo J. B. ir trečiojo asmens R. B. atstovei advokatei R. S., nedalyvaujant tretiesiems asmenims R. B. ir I. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0031-175/2007 pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo ieškinį atsakovui J. A. B. ir tretiesiems asmenims R. B., I. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas pateikė žalos nustatymo aktą, kuriame matyti apskaičiuotas ieškovui padarytos žalos dydis. Ieškovas įrodė jo turto sumažėjimą, tačiau, laikotarpis už kurį apskaičiuota žala, yra neteisingas. Abonentas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo dujų tiekimo sutarties sudarymo iki dujų sistemos apvado apie skaitliuką fakto nustatymo buvo tikrintas daug kartų, tačiau pažeidimų nebuvo pastebėta. Paskutinis abonento, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimas iki pažeidimo nustatymo buvo atliktas 2005-02-10. Šio patikrinimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl žalos dydis turėtų būti skaičiuojamas už laikotarpį nuo paskutinio abonento patikrinimo iki žalos padarymo fakto nustatymo, t.y. už laikotarpį nuo 2005-02-10 iki 2005-03-16. Ieškovas teigė, kad žala atsirado dėl neteisėtų skolininko, t.y. J.A. B. veiksmų. 1990 m. gruodžio mėn. tarp ieškovo ir S. B. buvo sudaryta dujų tiekimo sutartis, o J. A. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo tik 2006-02-08 po Kauno apygardos teismo sprendimo. Namu iki mirties rūpinosi S. B., o J. A. B. buvo silpnos sveikatos, todėl namu rūpintis negalėjo. Ieškovas turėjo įrodyti, kad dujų sistemos apvadą apie skaitliuką padarė būtent J. A. B., kad jis žinojo apie tokį apvadą ir naudojosi juo, tuo padarydamas ieškovui žalą, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių tokį faktą, nėra, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad būtent J. A. B. padarė žalą savo neteisėtais veiksmais(LR CPK 178 str.). Teismui nenustačius, kad J. A. B. savo neteisėtais veiksmais padarė 30 348,31 Lt žalą, nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.).

Teismo nustatytas žalos skaičiavimo laikotarpis prieštarauja atsakovo ir trečiojo asmens R. B. parodymams, kurie nurodė, kad tokią aplankos liniją galėjo įrengti tik jų sūnus S. B., kuris, jų teigimu, rūpinosi namo priežiūra. S. B. mirė 2004-12-18, t.y. gerokai prieš paskutinį Dujų įmonės patikrinimą (2005-02-10), nuo kurio teismo nuomone turi būti pradėta skaičiuoti žala.

Dujų įmonės Žalos nustatymo komisijos nustatytos pažeidimo datos (1996 m.) teisingumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytos faktinės aplinkybės:

a) pažeidimo nustatymo metu name (duomenys neskelbtini) rasta dujų

apskaitos prietaiso apvedimo linija buvo įrengta sienoje ir paslėpta ją užtinkavus. Šį faktą

patvirtina byloje esanti Vidaus dujų sistemos schema. Tokiu būdu apvedimo linija galėjo būti

įrengta tik namo remonto metu. J. A. B. 2005-05-11 ieškinyje Kauno

apygardos teismui (civ. b. Nr. 2-809-42/2005) nurodė, kad namą jis kapitališkai rekonstravo

1996 m, tą patvirtino ir tretysis asmuo R. B.;

b) pagal byloje pateiktą 2005-04-11 pažymą apie dują skaitiklio rodmenis kontrolinių

patikrinimų metu ir deklaruotus dujų kiekius matyti, kad atsakovo deklaruojamas dujų kiekis nuo 1996 m. sumažėjo apie 25 kartus. Vadovaujantis 2002 m. vasario 5 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių XV skyriuje Neteisėtas dujų vartojimas ir AB „Lietuvos dujos" padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, nustatymo, ir išieškojimo tvarkos V skyriuje Žalos nustatymas 23.2 punktu, 2005-03-17 AB„Lietuvos dujos" Kauno filialo Žalos nustatymo komisija ir nustatė dujų vartojimo pažeidimo

datą 1996 metus. Tačiau vadovaujantis tuo, kad dėl šios žalos buvo kreiptasi į Kauno rajono

policijos komisariatą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 179 str., žala buvo

apskaičiuota nuo 2002-04-10, t.y. nuo tos datos kai buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už

neteisėtą gamtinių dujų vartojimą, kadangi bausmės dydis už šį nusikaltimą priklauso nuo

padarytos žalos dydžio.

Pagal LR CK 6.248 str. 3 d. laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2001 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001) nurodė, kad „civilinėje teisėje nesvarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus. Yra svarbus žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka Įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus. Taigi sprendžiant, ar žalos padarąs asmuo yra kaltas, būtina vertinti jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu.“ LR CK 6.246 str. 1 d. nustatyta bendroji civilinės atsakomybės prielaida - civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovas J.A. B. turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau to nedarė, dėl ko buvo padaryta ieškovui žala. Tą patvirtina šios teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir šalių pateikti rašytiniai įrodymai:

a) Kauno apygardos teismas 2006-02-08 sprendimu pripažino, kad namo esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties tikroji sandorio šalis buvo J. A. B.. Pagal LR CK 1.87 str. jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris yra niekinis. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. J. A. B. nuo 1986-10-14 gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sandorio sudarymo dienos buvo šio sandorio šalimi ir tikruoju šio gyvenamojo namo savininku, todėl atsakomybė dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo šiame name tenka būtent atsakovui;

b) 2001-08-26 pažymoje, 2004-03-03 pažymoje, 2004-03-22 pažymoje, 2004-11-19 abonentų patikrinimų sąraše, matyti, kad visų šių patikrinimų metu dalyvavo pats J. A. B., tą patvirtina ant visų šių dokumentų esantys jo parašai. Tuo laikotarpiu už kurį yra apskaičiuota žala, atsakovas gyveno šiame name, jį valdė, todėl akivaizdu, kad jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.);

d) byloje nėra įrodymų patvirtinančių, teismo nurodytas aplinkybes, kad iki mirties (2004-12-18) namu rūpinosi atsakovo sūnus S. B., kurio vardu buvo sudarytas apsimestinis namo pirkimo sandoris, o J. A. B. buvo silpnos sveikatos, todėl namu rūpintis negalėjo. Byloje pateikti dokumentai tik patvirtina, kad atsakovas sirgo 2005-03-23, 2006-07-14, t.y. jau po apvedimo linijos įrengimo ir pažeidimo nustatymo, be to atsakovo pateiktoje Epikrizėje (ligos ist. Nr. 02-28510) nurodyta, kad „ligonis iki šiol stacionare dėl širdies netirtas ir negydytas“, „kitas rimtas ligas neigia". Teismas nepagrįstai, remdamasis tik byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, kurie prieštarauja byloje jų pačių pateiktiems rašytiniams įrodymams, padarė išvadą, kad atsakovas pats negalėjo rūpintis namu. Atsakovas, naudodamasis jam priklausančiame gyvenamajame name AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo tiekiamomis gamtinėmis dujomis per dujų apskaitos prietaiso apvedimo liniją, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, ir dėl to ieškovas patyrė nuostolius (šį faktą pripažino Kauno rajono apylinkės teismas) - jam buvo padaryta turtinė žala. Šiuo atveju yra aiškus priežastinis ryšys tarp atsakovo pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo ir ieškovui atsiradusios žalos, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovas turi įrodyti, kad dujų sistemos apvadą apie skaitliuką padarė būtent J.A. B.. Atsakovo atsakomybei atsirasti pakanka byloje esančių įrodymų, kad atsakovas visą laiką pats gyveno minėtame name, naudojosi gamtinėmis dujomis, buvo tikrasis šio namo savininkas ir pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai;

e) teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas J. A. B. nieko nežinojo apie name įrengtą dujų apvedimo liniją ir naudojosi ja, yra nepagrįsta. S. B. 2004-05-01 išvyko į Angliją ir iki mirties (2004-12-18) nebuvo grįžęs. Pagal byloje esančius įrodymus (katilo 30KLO garantinis talonas) matyti, kad naujas dujinis katilas buvo pastatytas S. B. jau išvykus į Angliją, t.y. 2004-11-06. Patikrinimų metu 2004-11-19, 2005-02-10 nustatyta, kad dujų apskaitos prietaiso rodmenys, įjungus dujinius prietaisus, sukosi. Taip buvo galima padaryti tik atsukant čiaupą, uždarantį dujų apskaitos prietaiso apvedimo liniją. Tuo tarpu 2005-03-16 buvo nustatyta, kad dujų apskaitos prietaiso rodmenys nesisuka, t.y. buvo atsuktas dujų sistemos apvedimo linijos čiaupas. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. B. (kuris atsakovo teigimu rūpinosi namu ir dujų sistema) išvykus į Angliją ir jau po jo mirties, dujų apskaitos prietaiso apvedimo linija atsakovas naudojosi;

f) nuo 1996 m. gamtinės dujos buvo vartojamos neteisėtai per skaitiklio aplankos liniją, taip darant žalą Dujų įmonei, tai patvirtina ir vartotojo deklaruojamų gamtinių dujų suvartojimo staigus sumažėjimas nuo 1996 metų. Dujų įmonės Žalos nustatymo komisija vartotojui žalą apskaičiavo už trumpesnį laikotarpį, todėl Kauno rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo žalos skaičiavimo laikotarpis yra neteisingas. Kadangi dujų apskaitos prietaiso aplankos linija atsakovo name yra įrengta siekiant neteisėtai vartoti gamtines dujas, t.y. tyčia, atsakovas sąmoningai šia aplankos linija naudojosi, tai pagal LR CK 6.282 str. 3d. tokios žalos dydis negali būti sumažintas. (LR CK 6.252 str. šalių susitarimas dėl žalos dydžio apribojimo negalioja, jei žala padaryta tyčia). LR CK 6.263 str. numato pareigą atlyginti žalą asmeniui, atsakingam už žalos atsiradimą, šiuo atveju tai yra namo savininkas J. A. B..

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovė palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, nurodė, kad dujų apvedimo liniją name galima buvo aptikti ir ankstesnių apžiūrų metu. Tačiau linija buvo paslėpta sienoje, todėl patikrinimo metu nebuvo galimybės ją pamatyti. Visuose apžiūros protokoluose yra atsakovo parašas, kas rodo, kad jis dalyvaudavo. Paskutinio patikrinimo metu atsakovas sirgo ir jo nebuvo. Tuo metu ir buvo rastas nesisukantis skaitiklis bei apvedimo linija. Taigi dujomis buvo naudojamasi ne per apskaitos prietaisą. Atsakovas turėjo žinoti apie tai. Apvedimo linijoje buvo čiaupas, kuris reguliavo, ar dujos tiekiamos per skaitiklį, ar ne.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas ir jo atstovė nesutiko su apeliaciniu skundu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad apeliantas teigia, kad nuo 1995 metų iki 2005 metų kovo 16 dienos patikrinimų metu negalėjo pastebėti apvedimų linijos. Tačiau patikrinimų metu buvo atliekami įvairūs darbai: gręžiama, plombuojama. Mano, kad ieškovo atstovai negalėtų nepastebėti apvedimo linijos, jei tokia būtų. Tuo labiau, kad tuo metu, kai buvo aptikta neva apvedimo linija, buvo atėję specialistai į namus atlikti kontrolę. Buvo surašyta pažyma apie dujų vartojimą. Tačiau ji prieštarauja padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarkai, kuri numato konkrečius dokumentus, kurie tokiu atveju turi būti surašyti. Pažymoje, kuri yra vienintelis įrodymas, pažymima esant apvedimą. Atkreipia dėmesį, kada buvo pajungtas dujinis katilas. Prieš 2003 m. gegužės 1 d. sūnus nupirko atsakovui dujinį katilą, kuris buvo pajungtas tik 2004 metų lapkričio mėnesį. Iki tol jis nebuvo pajungtas. Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad visus apšiltinimo darbus atliko sūnus S. B.. Byloje yra pateikta ir sutartis dėl dujų tiekimo, kurią pasirašė taip pat S. B.. Mano, kad atsakovo pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2002-04-10 iki 2005-03-16 padaryta žala. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, jog namas kūrentas kietu kuru. 2002, 2003, 2004 metais taip buvo. Ir tai nustatyta patikrinimų metu. Yra pateikti pačių darbuotojų paaiškinimai, kas rodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad įjungus viryklę, dujų skaitiklis sukasi. Jeigu teismas ir laikytų, kad žala padaryta, tik 2006 metų vasario 8 dieną nuosavybės teisėmis namą pradėjo valdyti J. A. B.. Iki tol savininku buvo jo sūnus S. B.. Buvo čiaupas, bet jo niekas nereguliavo. Mokėjo už dujas pagal skaitliuko parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini),, 2005 03 16 d. ieškovas AB „Lietuvos dujos“ atliko patikrinimą, patikrinimo metu name dujų tiekimo vartojimo sistemoje rasta apvedimo linija prieš dujų suvartojimą apskaitantį skaitiklį (b.l. 14). 2005 03 16 d. surašyta pažyma apie dujų vartojimą (b.l. 15, 16), iš kurios matyti, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra rasta paslėpta sienoje dujų tiekimo sistemoje apvedimo linija, kuria galima įrengto čiaupo pagalba, jį atsukant ar užsukant, vartoti tiekiamas dujas per apskaitos prietaisą ar apeinant dujų apskaitos prietaisą. Iš žalos nustatymo akto matyti, kad AB „Lietuvos dujos“ nuo 2002-04-10 iki 2005-03-15 už skaičiuojamąjį laikotarpį vartotojas turi atlyginti 30 348,31 Lt žalą (b.l. 20). Kauno apygardos teismas 2006-02-08 d. sprendimu nusprendė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1986-10-14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo G. G. ir pirkėjo S. B. pripažinti iš dalies negaliojančia dėl pirkėjo S. B., pripažįstant ieškovui J. A. B. pirkėjo teises ir priteisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jo nuosavybėn (b.l. 57-59). Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2006-07-04 duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J.A. B. (b.l. 81-82). 1990 m. gruodžio mėn. tarp Kauno gamybinės gazifikacijos valdybos ir S. B., gyv. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta dujų tiekimo sutartis (b.l. 7-9).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog J. A. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo tik 2006-02-08 d. Kauno apygardos teismo sprendimo pagrindu. Namu iki mirties rūpinosi S. B., o J. A. B. buvo silpnos sveikatos, todėl namu rūpintis negalėjo. Ieškovas teismo nuomone turėjo įrodyti, kad dujų sistemos apvadą apie skaitliuką padarė būtent J. A. B., kad jis žinojo apie tokį apvadą ir naudojosi juo, tuo padarydamas ieškovui žalą, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių tokį faktą, teismo nuomone, nėra, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad būtent J. A. B. padarė žalą savo neteisėtais veiksmais ieškovui (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad šios teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos įrodymais, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir bylos įrodymų visumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų civilinėje byloje vertinimą (LR CPK 185 str.), tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo ir žalos atlyginimo klausimus (LR CK XXII skyriaus pirmasis ir trečiasis skirsnis), dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas panaikintinas, o kadangi byloje nustatytos visos svarbios bylos aplinkybės ir surinkti reikiami įrodymai, byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai atsakovui tenkintini sekančiais motyvais (LR CPK 326 str.1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas J. A. B. nagrinėjamu atveju privalo atsakyti už ieškovui padarytą žalą (skundo 2 p. a.b.c.d.e.f.papunkčiai).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime padarė neteisingą ir teisiškai nepagrįstą išvadą, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininku J. A. B. tapo tik po 2006-02-08 d. Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo. Kauno apygardos teismas 2006-02-08 d. sprendimu pripažino, kad namo esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties tikroji sandorio šalis nuo pat pirkimo pardavimo sandorio sudarymo 1986 metais buvo J. A. B. (b.l. 57-59). Kauno apygardos teismas 2006-02-08 d. sprendimu nustatė, jog S. B. minėtame name negyveno, šį namą nepertraukiamai nuo 1986 m. iki 2006 02 08 d. valdė atsakovas J. A. B., kuris užbaigė gyvenamojo namo statybą, bei jį rekonstravo (b.l. 58). Kauno apygardos teismas 2006 02 08 d. sprendime konstatavo, kad S. B. nebuvo gyvenamojo namo pirkėjas, nes tikrasis pirkėjas ir namo savininkas buvo atsakovas šioje byloje J. A. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2006 02 08 d. sprendimu nustatė prejudicinį faktą, jog J. A. B. nuo 1986-10-14 d. gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sandorio sudarymo dienos buvo šio sandorio šalimi ir tikruoju šio gyvenamojo namo savininku (LR CPK 182 str. 2 p.). Šias aplinkybes atsakovas nurodė ir Kauno apygardos teismui pateiktame ieškininiame pareiškime (b.l. 48-51). Teisėjų kolegija šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog J. A. B. yra tinkamas atsakovas byloje pagal pareikštą ieškinį, jam tenka pareiga atlyginti padarytą žalą ieškovui (LR CK 6.263 str. 1 d.).

Nors atsakovas ir neigia įrengęs ir nežinojęs apie įrengtą paslėptą dujų apskaitos prietaiso apvedimo liniją, tačiau įrodymų byloje visuma paneigia atsakovo poziciją. Byloje esantys rašytiniai įrodymai dujų tiekimo vartojimo sutartis (b.l. 7-9, priedas prie šios sutarties (b.l. 10, 11, pažyma (b.l. 12) įrodo, jog namo dujų tiekimo ir vartojimo sistemos, būdamas namo savininku, įrengimu rūpinosi atsakovas 1990-1992 metais, 2004 metais jis pakeitė dujų šildymo katilą. Jis pats nuolat gyveno minėtame name, naudojosi dujine įranga. 2005 03 16 d. pažyma (b.l. 15) ir dujų sistemos schema (b.l. 16) liudija, jog perjungiant neteisėtai įrengtoje dujų apvedimo linijoje esantį čiaupą, galima dujas vartoti arba per dujų apskaitos prietaisą arba apskaitą apeinant. Byloje nėra duomenų, paneigiančių faktą, kad atsakovas įrengė namo dujų vartojimo sistemoje įrenginį, leidžiantį vartoti dujas be apskaitos. Šiuo atveju atsakovo kaltė dėl dujų apskaitos prietaiso apvedimo sistemos įrengimo preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant byloje šioms nustatytoms aplinkybėms, yra visos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo ir jos taikymo sąlygos-atsakovo neteisėti veiksmai įsirengiant slaptą dujų apskaitos prietaiso apvedimo liniją jam priklausančiame gyvenamajame name, jo kaltė, dėl to atsiradę ieškovo nuostoliai ir priežastinis ryšys siejantis atsakovo neteisėtus veiksmu ir to pasekoje atsiradusius nuostolius (LR CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d.,2 d., 6.249 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai sprendė, jog ieškovas įrodė jo turto sumažėjimą (b.l. 152), tačiau neteisingai nustatė, kad žalos atlyginimą ieškovas turėjo skaičiuoti už laikotarpį nuo 2005 02 10 iki 2005 03 16, t.y. už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo iki pažeidimo aptikimo. Byloje nenustatyta, kad dujų apskaitos prietaiso apvedimo linija buvo įrengta po paskutinio ieškovo atlikto patikrinimo. Ta aplinkybė, kad apvedimo linija buvo paslėpta, ją aptikti prireikė daug laiko ir pastangų (keisti dujų apskaitos prietaisą, jį bandyti-b.l. 15), leidžia daryti išvadą, kad minėta apvedimo linija buvo įrengta anksčiau, namo rekonstrukcijos metu. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir 2005-04-11 pažymą apie dują skaitiklio rodmenis kontrolinių patikrinimų metu ir deklaruotus dujų kiekius iš ko matyti, kad atsakovo deklaruojamas dujų kiekis nuo 1996 m. sumažėjo apie 25 kartus (b.l.119).

Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas pagrįstai, vadovaudamasis 2002 m. vasario 5 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 43 patvirtintomis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis ir AB „Lietuvos dujos" Generalinio direktoriaus 2004 12 23 d. įsakymu Nr.1-96 patvirtintos AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, nustatymo ir išieškojimo tvarkos V skyriaus 23.2 punktu, bei 2005-03-17 AB„Lietuvos dujos" Kauno filialo Žalos nustatymo komisijos aktu (b.l. 20), nustatė, kad atsakovas be apskaitos nuo 2002 04 10 d. iki 2005 03d. pagal dujinių prietaisų name galingumą suvartojo 55147 kubinius metrus dujų (b.l. 20). To skaičiavimo pagrindu pagrįstai ieškovas iš atsakovo reikalauja atlyginti jam 30348, 31 Lt žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas (LR CK 6.263 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, nagrinėjamu atveju nei įstatymas nei šalių susitarimai dėl dujų tiekimo sąlygų nenumato ribotos atsakomybės, atsakovas mažinti priteistinų sumų neprašė, įrodymų, kad priteisus ieškovo prašomą sumą, atsirastų nepriimtinų ir sunkių atsakovui pasekmių, teismui nepateikė.

Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanų nuo priteistos 30348, 31 Lt sumos (LR CK 6.210 str. 1 d.) ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 910,45 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti (b.l. 5), 910,45 Lt žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti (b.l. 160) LR CPK 93 str. 1 d., 3 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti pilnai.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m kovo 8 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti pilnai.

Priteisti ieškovui Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ (į. k. (duomenys neskelbtini),) iš J. A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 30348, 31 Lt (trisdešimt tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus ir 31 centą) žalos atlyginimo, penkis procentus palūkanų nuo priteistos 30348, 31 Lt (trisdešimt tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių litų ir 31 cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2005 05 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1820, 90 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt litų ir 90 centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24, 65 Lt (dvidešimt keturis litus ir 65 centus) pašto išlaidų.