Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-334-407/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
2-334-407/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00722-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-334-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00722-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,JOFA Production“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškėlė UAB „JOFA Production“ bankroto bylą. 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 164 355,80 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

2014 m. kovo mėn. iš Garantinio fondo bankrutuojančios įmonės darbuotojams išmokėjus lėšas, 2014 m. balandžio mėn. įmonės bankroto administratorius deklaravo 28 072 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM). Pasak bankroto administratoriaus, deklaravus 28 072 Lt GPM, VMI turi teisę kreiptis su prašymu šia suma padidinti patvirtintą finansinį reikalavimą.

VMI kreipėsi dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, nurodydama, kad BUAB „JOFA Production“ susidarė 9 859 Lt PVM permoka, kurią VMI įskaitė su bankrutuojančios įmonės 28 072 Lt GPM nepriemoka ir 40 Lt dydžio aplinkos taršos mokesčiu, todėl finansinis reikalavimas turi būti padidintas ne 28 072 Lt suma, o 18 253 Lt suma, t. y. iki 182 400,95 Lt. Pasak kreditoriaus, teisę įskaityti mokesčius jam suteikia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas bei Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnio 1 dalis.

Įmonės bankroto administratorius su VMI prašymu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad toks įskaitymas iš dalies yra neteisėtas, nes bankrutuojančios įmonės PVM permokos, susidariusios po bankroto bylos iškėlimo, negalima įskaityti. Pasak bankroto administratoriaus, VMI turėjo teisę įskaityti 3 157,78 Lt PVM permoką, susidariusią iki bankroto bylos iškėlimo, o 6 701,22 Lt PVM permokos, susidariusios atsakovui įgyjant paslaugas po bankroto bylos iškėlimo, įskaityti negalėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino patikslintą VMI 189 102,17 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

Teismas sutiko su administratoriaus teiginiais, kad galėjo būti įskaityta 3 157,78 Lt PVM permoka, kuri susidarė iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, o dalis tokios permokos – 6 701,22 Lt, susidariusios po bankroto bylos iškėlimo, įskaityta nepagrįstai. Teismas nurodė, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir įsigaliojus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms, draudžiančioms vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, pakeitimui, buvo įtvirtinta ir minėto draudimo išimtis – kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas bankroto procese nedraudžiamas, kai jis galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Tačiau, pasak teismo, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto įtvirtinta išimtimi nedraudžiamas tik priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, atsiradusių būtent iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitymas, kadangi įskaitymas mokestinės permokos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo, suteiktų vienam kreditoriui nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius tenkinant jų reikalavimus, be to, toks įskaitymas gali nepagrįstai apsunkinti ĮBĮ 36 straipsnyje numatytą administravimo išlaidų atlyginimo pirmumą, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, kreditorių interesų ir jų lygiateisiškumo. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad VMI dalį PVM permokos (6 701,22 Lt) įskaitė į atsakovo mokestinę nepriemoką nepagrįstai, todėl patvirtino patikslintą šio kreditoriaus finansinį reikalavimą ne 182 400,95 Lt dydžio, kaip jis prašė, bet 6 701,22 Lt didesnį, t. y. 189 102,17 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas VMI prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti 9 859 Lt dydžio įskaitymą pagrįstu ir atsakovo bankroto byloje patvirtinti VMI 182 400,95 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad dalis PVM permokos – 6 701,22 Lt – buvo įskaityta nepagrįstai. Bankroto bylos iškėlimas mokesčių mokėtojui neturi teisinės reikšmės sprendžiant mokesčių permokos įskaitymo nepriemokai padengti klausimą. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, toks įskaitymas yra nedraudžiamas; šia nuostata yra užtikrinamas mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą. Pasak apelianto, šiuo atveju VMI, atlikdama mokesčio permokos įskaitymą, veikė ne tik kaip kreditorius atsakovo bankroto byloje, bet ir kaip mokesčių administratorius MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. MAĮ 87 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, susijusios su mokesčių permokos įskaitymu ir grąžinimu, todėl CK nuostatos, reglamentuojančios įskaitymą, šiuo atveju netaikytinos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „JOFA Production“ bankroto administratorius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atlikus įskaitymą būtų pažeistos ĮBĮ nuostatos (ĮBĮ 14 str. 1 d.; 35 str.; 36 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilęs ginčas, ar turi teisę kreditorius (mokesčių administratorius) įskaityti bankrutuojančios įmonės mokesčio permoką, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo, su mokesčio nepriemoka, susidariusia iki bankroto bylos iškėlimo. Byloje nustatyta, kad BUAB „JOFA Production“ 6 701,22 Lt permoka susidarė po bankroto bylos iškėlimo, o kreditorius VMI šią permoką įskaitė su bankrutuojančios įmonės mokestine nepriemoka, susidariusia iki bankroto bylos iškėlimo.

Nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 punkto 3 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Vadovaudamasis šia nuostata, apeliantas teigia, kad jis turėjo teisę įskaityti mokesčio permoką, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo, su mokesčio nepriemoka, susidariusia iki bankroto bylos iškėlimo. Tokią apelianto poziciją paneigia kasacinio teismo išaiškinimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015, išaiškino, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nedraudžiamas tik priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitymas.

Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo turinys (kuriuo apeliantas remiasi ir šioje byloje) taip pat nesuteikia pagrindo aiškinti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų kaip nedraudžiančių atlikti įskaitymą bankroto procese, nepriklausomai nuo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų (prievolių) atsiradimo momento. Konstitucinis Teismas akcentavo įskaitymui reikšmingą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą momentą – iki bankroto bylos iškėlimo.

Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad įskaitymas buvo galimas, kadangi jo nedraudžia Mokesčių administravimo įstatymas. Pirmiau nurodytoje 2015 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog vien tai, jog įskaitymas atitinka mokestines normas, savaime nereiškia, kad įskaitymas galimas ir pagal ĮBĮ. Šiuo atveju mokestinė permoka atsirado po bankroto bylos iškėlimo, todėl nepriklausomai nuo to, ar įskaitymas galimas pagal mokestines normas, tokį įskaitymą draudžia ĮBĮ.

Remiantis tuo, kas pirmiau nurodyta, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas neturėjo pagrindo įskaityti mokesčio permokos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo, su mokesčio nepriemoka, susidariusia iki bankroto bylos iškėlimo, pagrįstai patvirtino apelianto VMI 189 102,17 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanguolė MartinavičienėDanutė MilašienėVigintas Višinskis