Utenos apylinkės teismo nutarimas

2016-11-25 · Byla Nr. A2.9.-409-724/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-25
Bylos Nr.
A2.9.-409-724/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Avinas
Nukentėjusysis
S. K., A. V.
Kategorijos
  • 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.9.-409-724-2016 4-11-3-00247-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.10.1. (S)
VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. lapkričio 25 d.Visaginas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, sekretoriaujant Janinai Damanskienei, dalyvaujant nukentėjusiajai S. K., A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini), traukiamam administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str. jo atstovei Ž. Č., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėję bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2016 m. rugsėjo 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 11 valandą, viešoje vietoje, Visagino savivaldybės (duomenys neskelbtini), įvykdė nedidelį chuliganizmą: viešai, bendradarbių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi nepadoriai, yžuliai, agresyviai, įžeidžiamai kibo prie kolegės S. K., garsiai šaukė ant jos, taip rodydamas nepagarbą visuomenėje priimtoms bendrojo elgesio taisyklėms. Savo nepadoriu nepriimtinu visuomenei ir nesuderinamu su jos dorove elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tai yra padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 174 str.

Šalies argumentai

A. V. paaiškino, kad jokio teisės pažeidimo nepadarė. Paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. į darbą jį atvežė S. K.. Kadangi tą dieną turėjo vykti šaudymo pratybos, apsiginklavus visi turėjo važiuoti į šaudyklą. Taip įprasta, kad su kuo atvažiuoji į darbą tas ir veža į šaudyklą, tačiau išėjęs iš (duomenys neskelbtini) pamatė, kad S. K. išvažiavo su kitais, o jį paliko. Atvykus į šaudyklą jis S. pasakė, kad taip nedera elgtis, ji bent įspėti galėjo kad neveš. Po labai trumpo pokalbio nuėjo į rūkyklą parūkyti, kur netrukus atėjo S., išvadino jį „debilu, idiotu“ ir pasakė, kad namo eis pėsčias. Į ką atsakė, kad jam „pochui“ gali ir su traukiniu grįžti. Jokių necenzūrinių žodžių pokalbio su S. metu nevartojo ant jos nerėkė ir prie jos nekibo.

Tokias pat įvykio aplinkybės A. V. nurodė ir paaiškinime, duotame ikiteisminiame tyrime (b.l. 9)

Nukentėjusioji S. K. paaiškino, kad 206 m. rugpjūčio 10 d., savo automobiliu į darbą atvežė ir A. V.. Iki 11 valandos štabe vyko užsiėmimai, o po to visi, kas sau, nuvažiavo į šaudyklą, kur vyko šaudymo pratybos. Į šaudyklą atvažiavus A. V. tas pradėjo ant jos šaukti necenzūriniais žodžiais „tu bliat, kurva, ko išsipisinėji, negali pasakyti, kad važiuoji į šaudyklą“. Šokiruota tokio V. elgesio jam iš pradžių nieko nesakė. Atsipeikėjusi, po kurio laiko, nuėjo į rūkyklą kur rūkė ir V., buvo dar keli vyrai. Pasakė, kad nenorinti kad su ja taip kas kalbėtų ir pasiteiravo jo ar jis nori eiti namo pėsčias. Į ką V. jai atsakė kad „ man pochuj galiu ir su traukiniu grįžti “. Sakė V., kad taip elgiasi bepročiai, tačiau debilu ir psichu nevadino.

Tokius pat paaiškinimus nukentėjusioji davė ir ikiteisminiame tyrime (b.l. 13). Liudytojas A. J. paaiškino, kad matė kaip būnant prie šaudyklos A. V. buvo priėjęs prie S. K. ir jai kažką pasakęs atėjo į rūkyklą. Ką sakė S. K. negirdėjo, bet matėsi, kad ji stipriai susinervino. S. pasakiusi, kad jis taip su ja nekalbės nuėjo į rūkyklą ir pradėjo plūstis ant V.. Kokiais žodžiais, negirdėjo. V. nešaukė.

Tokius pat paaiškinimus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 9).

Liudytojas Ž. S. paaiškino, kad šaudykloje kilo konfliktas tarp V. ir K.. Dėl ko, nežino. Girdėjo kaip K. tyliai pasakiusi „Debilas“ nuėjo į rūkyklą ir pasakė V., kad tas namo eis pėsčias, į ką V. atsakė, kad jam „pochuj „. V. nerėkė ir nešaukė, abu bendravo pakeltu tonu.

Tokius pat paaiškinimus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 10).

Liudytojas V. M. paaiškino, kad būnant šaudykloje matė, kaip atvažiavo A. V.. A. V. su S. K. aiškinosi, kodėl ji jo neatvežė į šaudyklą. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. K. A. V. pasakė, kad jis namo eis pėsčias, o V. atsakė, kad gali važiuoti ir traukiniu. Jokio rėkimo nebuvo.

Tokius pat paaiškinimus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 11).

Liudytojas J. G. parodė, kad būnant rūkykloje atėjo S. K. ir A. V. pasakė, kad jis debilas, idiotas ir namo eis pėsčias. A. V. atsakė, kad jam pochuj gali ir traukiniu važiuoti. Jokių keiksmų, šauksmų negirdėjo.

Tokius pat paaiškinimus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 12).

Liudytoja G. U. parodė, kad būnant rūkykloje atėjo A. V., jam iš paskos S. K., kuri V. pasakė „...debile, eisi namo pėsčias„. Į ką V. atsakė, kad jam pochuj. Niekas nerėkė, nešaukė, gal šiek tiek garsiau kalbėjo nei įprasta.

Liudytoja V. K. parodė, kad atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki šaudyklos kartu su A. V., kuris išlipęs iš mašinos priėjęs prie S. K. su ja kažką aiškinosi. Važiuojant automobilyje A. buvo nepatenkintas, kad S. K., važiuodama į šaudyklą jį paliko, nes atvažiavo į darbą kartu. S. K. keiksmažodžių nesakė, bet ji girdėjo, kaip eidamas į rūkyklą A. V. keikėsi necenzūriniais žodžiais, juos sakydamas pats sau. Kas vyko toliau nežino.

Liudytojas R. M. parodė, kad būnant rūkykloje prie šaudyklos atėjo S. K. ir A. V. pasakė „debile, eisi namo pėsčias“ į ką V. atsakė „man pochuj, galiu ir traukiniu nuvažiuoti“.

ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Nedidelis chuliganizmas padaromas tik tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti.

Necenzūriniai žodžiai yra tokie žodžiai, kurie yra nepadorūs, netinkami sakyti viešai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V., rūkykloje prie šaudyklos, girdint pašaliniams asmenims vartojo necenzūrinius žodžius. Neabejotina, kad žodis „pochuj“ yra necenzūrinis, pavartotas girdint pašaliniams asmenims negali būti laikomas visuomenėje priimtu reiškiniu, todėl toks elgesys, kurį, akivaizdu, jog nukentėjusioj S. K. suvokė kaip nepadorų ir neatitinkantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir bendravimo taisyklių, gali būti vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas, atitinkantis ATPK 174 str. dispozicijos požymius.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismo ištirtų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad tarp A. V. ir S. K. įvyko konfliktas, kurio pradžios niekas iš teismo posėdyje apklaustu liudytojų negirdėjo. Taigi, negalima nei paneigti, nei tvirtinti, kad A. V. konflikto pradžioje vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiančiai kalbėjo su S. K.. Priešingai nei nurodoma protokole, verbalinį konflikta, kurį girdėjo pašaliniams asmenys, pradėjo S. K. atėjusi į rūkyklą ir tiesiogiai adresuodama A. V., išvadino jį debilu ir idiotu. Iš esmės tokie žodžiai, apibūdinantys asmenį, taip pat yra įžeidžiančio ar žmogų žeminančio pobūdžio, taigi ir pati S. K., toje pačioje vietoje kaip ir A. V., elgėsi nė kiek nemažiau nepagarbiai ir įžeidžiamai. Taigi, abi konflikto pusės elgėsi iš esmės vienodai, įvykio metu abi žemino ir žeidė viena kitą. Tarp S. K. ir A. V. įvykęs konfliktas vertintinas tik kaip asmeninis šių asmenų konfliktas – eilinis asmeninių nesutarimų tarp šių dviejų konflikto pusių aiškinimasis. Tai rodo, kad tiek A. V., tiek kitos konflikto pusės, S. K., veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į asmeninių santykių aiškinimąsi. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje apklausti liudytojai, kurie tvirtina, kad jokia rimtis sutrikdyta nebuvo, šaudymo pratybos vyko pagal nustatytą tvarką, konfliktas niekam neigiamų padarinių ar emocijų nesukėlė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl šio konflikto būtų kilę kokios nors kitos pasekmės ir būtų buvusi realiai pažeista visuomenės rimtis ar tvarka. Visi šie duomenys rodo, kad nors A. V. elgesys nebuvo nukreiptas visuomenei demonstruoti nepagarbą ar siekti pažeisti viešąją tvarką. Šiuo atveju abi konflikto pusės pasirinko neteisėtą asmeninio tarpusavio konflikto sprendimo būdą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis, konkrečiai šioje byloje S. K. parodymais.

A. V. veikoje nenustačius visų ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementų – tyčios pažeisti viešąją tvarką, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 str. 1d. 1p. 286 str. 287 str. 1 d. 2 p. ,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje A. V. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Giedrius Avinas