Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-477-518/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
1A-477-518/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Linas Žukauskas, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
R. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-477-518/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16905-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.3.1.1.; 2.4.6.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. nuteista už tai, kad 2016 m. balandžio 10 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), K. V. sodyboje, gyvenamajame statybiniame vagonėlyje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su S. S. metu tyčia sudavė jam kumščiais mažiausiai šešiolika smūgių į galvą, veidą ir kairę ranką, tuo padarydama poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kairėje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, apatinės lūpos dešinėje, smakro kairėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio srityje, kairėje plaštakoje, muštines žaizdas dešiniame ir kairiame antakiuose, kraujosruvą apatinio žandikaulio dantenose kairėje, kairio žando gleivinės nubrozdinimą, bei mažiausiai du kartus dūrė peiliu S. S. į krūtinę ir kairiąją ranką, tuo padarydama jam pjautinę žaizdelę kairėje plaštakoje, kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės dešinės pusės sužalojimą su širdiplėvės pažeidimu, kiauriniu dešinio skilvelio pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į širdiplėvę ir širdies tamponada krauju, dėl ko S. S. netrukus įvykio vietoje mirė, taip R. G. nužudė S. S..

Šalies argumentai

2. Nuteistoji R. G. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. G. nusikaltimą įvykdė neturėdama tikslo nužudyti S. S., dėl pasekmių labai gailisi ir apgailestaus visą likusį gyvenimą. Taip pat nuteistoji prašymą sušvelninti bausmės trukmę motyvuoja tuo, kad laisvėje turi neįgalią tetą, kuriai reikalinga priežiūra ir pagalba buities darbuose, R. G. išėjusi į laisvę žada būti jos globėja, nevartoti alkoholio ir keisti savo gyvenimo būdą.

Atsiliepimas

3. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Auksė Lipkevičienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistosios R. G. apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, kad skirdamas R. G. bausmę apygardos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrįstai nustatė, kad byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme pagal BK 54 straipsnio 3 dalį ir 62 straipsnio 1, 2 dalis. Jokių naujų aplinkybių, leidžiančių svarstyti švelnesnės bausmės skyrimą, taip pat nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistoji R. G. neneigia savo kaltės dėl S. S. nužudymo ir neginčija nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę motyvuodama tuo, kad neturėjo tikslo nužudyti S. S., dėl to labai gailisi, žada keisti savo gyvenimo būdą, be to, jos neįgaliai tetai reikalinga priežiūra.

7. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

9. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas R. G. bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

9.1. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

9.2. Nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9.3. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. nuteista už baigtą tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimą, anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbanti, neturinti pastovios gyvenamosios vietos, bet iki sulaikymo buvo registruota darbo biržoje, padėdavo prižiūrėti sodybą, kurioje laikinai gyveno.

9.4. Nors skunde R. G. prašo atsižvelgti ir į tai, kad ji neturėjo tikslo nužudyti S. S., bet šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino pripažindamas, kad R. G. veikė netiesiogine tyčia, o nuteistosios gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo buvo pripažintas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, į kurią taip pat buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Sprendžiant dėl galimybės skirti švelnesnę bausmę, paminėtoms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Skiriant bausmę, vertinama bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde išreikštas nuteistosios pažadas keisti gyvenimo būdą rodo, kad R. G. yra linkusi atsisakyti neigiamų įpročių, tačiau kitų aplinkybių kontekste tai nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taip pat nesudaro pagrindo švelninti bausmės nuteistosios teiginiai apie laisvėje esančią neįgalią tetą, kuriai reikalinga priežiūra. Tuo labiau kad byloje nėra jokių duomenų apie R. G. palaikomus artimus ryšius su artimaisiais, priešingai, apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje R. G. pripažino su artimaisiais nebendraujanti.

9.5. Skundžiamame nuosprendyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, kodėl nuteistajai R. G. nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme pagal BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 54 straipsnio 3 dalį. Nuteistoji neatitinka BK 62 straipsnyje 2 dalyje numatytų sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui, kadangi nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nėra nustatyta nei vienos 1-6 punktuose numatytos aplinkybės, be to, nustatyta ir viena nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nors R. G. pati paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, bet pati neprisipažino nužudžiusi S. S., o kaltę dėl nužudymo bandė suversti kitam asmeniui, dėl ko nėra pagrindo R. G. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.

10. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti R. G. paskirtos nežymiai už sankcijos vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras KažysVioleta RažinskaitėLinas Žukauskas