Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį traukiamas Y. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. D. 2019 m. spalio 7 d. apie 14.50 val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš persirikiuodamas keitė važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi, gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 101 punkto, 104 punkto reikalavimus. Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. nurodė, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, turėjo sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šalia važiavo sunkvežimis su priekaba – šaldytuvas. Jo (nukentėjusiojo) automobilio greitis buvo mažas, šalia buvo sankryža. Staiga pamatė, kad prie jo artėja priekaba. Jis paspaudė stabdžius ir laukė. Ten nebuvo kur dingti, dešinėje buvo geležinkelio pylimas. Sunkvežimis sukdamasis pravažiavo per visą jo automobilio priekį. Jo transporto priemonei sumaitotas priekinis kairysis ratas, nubrėžtos vairuotojo pusės durelės, nuneštas veidrodėlis, sugadinta priekinė kairė pusė. Variklio dangtis berods neapgadintas. Jis perdavė transporto priemonę suremontuoti, draudimo bendrovė atlygins žalą. Dėl tikslaus žalos dydžio kol kas iš autoserviso žinių nėra. Jis tyrėjos nurodymu nuvažiavo į autoservisą ir paklausė, ar žala automobiliui sieks 750 Eur. Autoservise jam pasakė, kad bus ne mažiau kaip 1000 Eur. Po to jo sutuoktinė tyrėjai el. paštu parašė, kad žala automobiliui viršija 750 Eur. Po eismo įvykio sunkvežimio vairuotojas nesustojo, pravažiavo sankryžą, lyg stabtelėjo, bet nuvažiavo. Jis (nukentėjusysis) išsigando, net nespėjo pažiūrėti valstybinio numerio. Jis nežino, ar sunkvežimio vairuotojas galėjo nepastebėti eismo įvykio. Jis nežino, kokie apgadinimai padaryti sunkvežimiui. Po įvykio buvo pribyrėję plastmasinių varžtų apsaugų. Ar kontaktas buvo pakankamai stiprus, kad sunkvežimio vairuotojas pajustų, jis nežino, nes niekada nevairavo sunkvežimio. Sunkvežimio vairuotojas vėliau jam skambino telefonu, prašė parašyti, kad žala yra nedidelė, tik 500 Eur. Jis (nukentėjusysis) nesileido į kalbas, pasakė sunkvežimio vairuotojui kalbėtis su tyrėja. Sunkvežimio vairuotojas jam telefonu sakė, kad nematė įvykio.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Y. D., institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas, nukentėjusiojo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nustačius, jog administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokole suklysta nurodžius, jog Y. D., be kita ko, pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, nes šiame punkte numatytos eismo dalyvio pareigos, kuomet dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, administracinio nusižengimo protokole nurodytas KET punktas keistinas į 219 punktą, nustatantį bendrąsias eismo dalyvio pareigas, įvykus eismo įvykiui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad:

„9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

101. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

104. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

219. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; ir kt.“

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-11-303/2018).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Y. D. administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. įvykio metu prieš jį sustojo autobusas, jis nusprendė persirikiuoti į dešinę juostą, pažiūrėjo į veidrodėlį, kliūčių nematė, persirikiavo į dešinę juostą. Persirikiuodamas jis jokio smūgio ar kliūties nepajuto, todėl važiavo toliau. Jei jis būtų pajutęs smūgį, būtų sustojęs ir įforminęs dokumentus pagal Kelių eismo taisykles. Jokio pikto ketinimo jis neturėjo, visi dokumentai buvo tvarkingi, jis buvo blaivus ir neturėjo priežasties bėgti iš eismo įvykio vietos. Kai jis sužinojo apie įvykį, ieškojo nukentėjusiojo telefono numerio, kad atsiprašytų dėl situacijos. Jis prašo skirti minimalią bausmę, nes yra vienintelis šeimos maitintojas, šeima 4 asmenų (b. l. 8–9).

Nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo įvykio metu kliudė ir apgadino automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to neneigia, tai patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiojo parodymai teisme ir paaiškinimas (b. l. 7), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 10), įvykio vaizdo įrašas „EV20191007-145108-006870“ ir automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos (kompaktiniame diske prie bylos viršelio), Z. G. pranešimas apie automobiliui „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą (b. l. 15), UAB (duomenys neskelbtini) pateikta remonto darbų sąmata. Vaizdo įraše „EV20191007-145108-006870“ matosi, kaip automobiliai „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), artėjo prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui. Antroje eismo juostoje, kuria važiavo automobilis „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie sankryžos stovėjo ir ruošėsi sukti į kairę autobusas ir lengvasis automobilis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), staiga persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą ir kliudė ja važiavusį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino tyčios padaryti ANK 426 straipsnyje nurodytą nusižengimą, tvirtino, kad kliūties prieš persirikiuodamas nematė, eismo įvykio nepajuto, tačiau tokie jo paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir yra vertintini kritiškai kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Iš nukentėjusiojo parodymų, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 10), kompaktiniame diske esančių nuotraukų matyti, kad automobilio „Audi“ apgadinimai buvo gana žymūs ir tęsiasi visu priekiniu automobilio šonu – nudaužtas veidrodėlis, apgadintos durelės, priekinis sparnas, priekinis bamperis, padanga. Vaizdo įraše „EV20191007-145108-006870“ matosi, kad automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl susidūrimo akivaizdžiai linguoja. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos remonto darbų sąmatos matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis, tai patvirtino ir nukentėjusysis, nurodęs, kad po įvykio ant žemės mėtėsi šio automobilio varžtų plastikiniai gaubtai. Vertinant anksčiau nurodytus duomenis (nuotraukas, vaizdo įrašą, transporto priemonių apgadinimus) darytina išvada, kad smūgis nebuvo toks, jog vairuotojas negalėtų suprasti ir pajusti, kad automobiliu kliudė kitą objektą.

Be to, iš vaizdo įrašo „EV20191007-145108-006870“ ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad prieš įvykį transporto priemonės „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nedideliu greičiu artėjo prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui ir daugiau nei 10 sekundžių iki įvykio važiavo šalia viena kitos, buvo šviesu. Tokioje situacijoje teismas neturi pagrindo tikėti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nematė automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvokė atliekamo manevro pavojingumo, nenumatė galimo susidūrimo ir jo nejuto. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog Y. D. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, lėmusius V. G. priklausančio automobilio apgadinimą ir tyčia, pažeisdamas kelių eismo taisykles, pasitraukė iš šio eismo įvykio, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vietos, tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas administracine tvarka.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Y. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę – neteistas (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), nebaustas administracine tvarka (b. l. 23), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui už nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, skirtinos straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ATPK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Y. D. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2017 m. gruodžio 4 d. turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio 4 d. dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, administracine tvarka nebaustas. 2019 m. spalio 25 d. paaiškinime Y. D. nurodė, jog su šeima gyvena Lietuvoje, augina du mažamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą.

Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius faktinių aplinkybių, jog pažeidėjas piktybiškai nepaiso saugaus eismo keliuose reikalavimų, nes nuo 2017 m. gruodžio 4 d. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, atsižvelgiant į tai, jog pažeidėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris nuo 2017 m. gruodžio 4 d. su šeima laikinai gyvena ir dirba Lietuvoje, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas šiam asmeniui prilygtų ir darbo netekimui Lietuvoje, taip pat ir pajamų šeimos išlaikymui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog administracinės nuobaudos paskirtis pažeidėjui Y. D. bus įgyvendinta neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 38 straipsniais, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635–637, 646, 675, 681, 682 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 60 Eur (šešiasdešimt eurų) baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1, 2 dalimis, Y. D. paskirtas nuobaudas subendrinti, ir skirti galutinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti Y. D., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.

– nusižengimo identifikacinį kodą (19107338667), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A15.-2048-1007/2019) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą – 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, institucijai, nukentėjusiesiems.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusio Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.