Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Žydrūnei Stuglytei, atsakovo atstovei Vidai Juciūtei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Agnei Karalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I.-R. (V. I.-R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjo V. I.-R. atstovė kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ir Atsakovas) 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (15/5-9-8A-247) 10K-26192, kuriuo atsisakyta panaikinti draudimą V. I.- R. atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti duomenis apie pareiškėją iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – Sąrašas).

Skunde nurodė, kad Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu atsisakydamas panaikinti draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, neįvertino surinktų duomenų visumos, o rėmėsi vien tik Valstybės saugumo departamento slapta pažyma apie pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Sprendimas nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis, sprendime nenurodytos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Priimtas sprendimas neatitina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas nepagrindė būtinumo panaikinti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Skundžiamame sprendime apskritai nėra jokių argumentų, kodėl pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tuo labiau, nėra jokių argumentų dėl galimos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, nėra pateiktas joks vertinimas laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu. Teigė, kad pareiškėjas dažnai vyksta verslo reikalais į Europos Sąjungos valstybes. Jo teisės atvykti į Europos Sąjungos valstybes nėra kokiu nors būdu apribotos. Dar daugiau, pareiškėjas turi Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo išduotą verslo kelionių kortelę.

Pažymėjo, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje užsiima teisėta veikla, yra UAB „INVISA FIDUCIARY SERVICES“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika (toliau – Bendrovė), vadovas ir akcininkas, kuriam priklauso 250 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės Bendrovės akcijų, kurių bendra nominali vertė 7 240 Eur ir kurios suteikia 50 % balsų Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Panašia veikla kaip Lietuvoje pareiškėjas užsiima ir kitose Europos Sąjungos šalyse, t. y. Latvijoje, Čekijoje. Aplinkybė, kad jis Lietuvos Respublikoje neturi šeimyninių ryšių, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.

Skunde taip pat nurodė, kad Migracijos departamento sprendimas turi būti panaikintas ir tuo pagrindu, jog atsisakymas panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstas vien tik įslaptintais Valstybės saugumo departamento raštais, su kuriais pareiškėjas nebuvo supažindintas. Tokia situacija, pareiškėjo atstovės teigimu, negalima, nes taip pažeidžiama pareiškėjo teisė į gynybą ir šie dokumentai negali būti naudojami kaip įrodymai administracinėje byloje.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2015 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-338 „Dėl draudimo R. F. piliečiui V. I.- R. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. birželio 3 d. Remiantis šiuo sprendimu pareiškėjo duomenys buvo įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išbraukti jo duomenis iš Sąrašo. Atsakovas tenkinti pareiškėjo prašymą atsisakė atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento nuomonę bei įvertinęs visas aplinkybes.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 16 ir 17 punktuose nustatyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau - Vertinimo tvarka), 49 punkte nurodyta, kad motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Sąrašo turi būti nurodytos priežastys ir motyvai, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Sąrašo, taip pat kitos aplinkybės; draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą;

Sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (Migracijos departamento 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 31-541 (00155) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje R. F. piliečiui V. I.-R.“), nustačius, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindas - pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pažymėtina, kad Migracijos departamento 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra galiojantis ir nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka (jis nėra ginčijamas ir šioje byloje).

Be to, atsiliepime atsakovas nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento raštus, kurie yra įslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgdamas į tai, priimdamas sprendimus, taip pat ir ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas rėmėsi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Tačiau galimybes sprendime įvardinti konkrečias aplinkybes, taip pat aprašyti atliktą šių aplinkybių vertinimą riboja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Pažymėjo, kad aplinkybė, kad tokio vertinimo eiga nebuvo užfiksuota ginčijamame sprendime, nepaneigia aplinkybės, kad toks vertinimas buvo atliktas. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs galimos grėsmės valstybės saugumui realumą ir tokios grėsmės galimybės akivaizdumą. Ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis (šie duomenys nurodyti Valstybės saugumo departamento raštuose). Galutinį sprendimą dėl draudimo atvykti, įvertinęs visus susijusius duomenis (tarp jų - ir pareiškėjo prašyme nurodytus motyvus) priėmė Migracijos departamentas.

Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, jog iš esmės vienintelis pareiškėjo nurodytas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - aplinkybė, kad pareiškėjas yra UAB „Invisa Fiduciary Services“ akcininkas ir vadovas. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime įvertino šią aplinkybę: sprendime pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenis pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2014 m. spalio 22 d. ir iki 2016 m. gegužės 5 d. nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas pareiškėjo teiginius, kad jam taikomas draudimas paralyžiuoja įmonės darbą, įvertino kaip neatitinkančius tikrovės. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal viešai skelbiamus duomenis įmonėje dirba 18 asmenų, įmonė neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondui, o taip pat ir mokestinės nepriemokos.

Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, kaip nustato Tvarkos 49 punktas, buvo atsižvelgta į aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Vertinimo tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka, tarp jų - esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi, o buvimas įmonės akcininku ir vadovu savaime nepagrindžia būtinybės ir nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos institucijos niekada nebuvo priėmusios sprendimų išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ar vizą. Tiek 2014 m. spalio 21 d. kreipdamasis dėl leidimo gyventi, tiek 2016 m. gegužės 5 d. vykdamas į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas pateikė Italijos išduotą Šengeno vizą. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės neturi tvirtų faktinių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl pareiškėjo elgesiui taikomi griežtesni reikalavimai. Migracijos departamento vertinimu, ginčijamas sprendimas kaip ribojanti priemonė yra pateisinama, kadangi jos taikymas būtinas siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus, o ginčijamu sprendimu nėra pažeista teisinga valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Pareiškėjui taikomos priemonės vertintinos kaip proporcingos ir būtinos siekiamam tikslui - užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas ir vertinamas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui.

Mano, kad surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, t. y. yra atsisakymas panaikinti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstas.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas jau įsigaliojus 2015 m. birželio 25 d. priimtam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 1401 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymui Nr. XII-1894 (toliau - Pakeitimo įstatymas), kurio tikslas - užtikrinti veiksmingesnę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei riziką keliančių užsieniečių migracijos kontrolę, mažinti tokių asmenų laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvoje grėsmę. Įstatymo pakeitimais (pvz., Įstatymo 4 straipsnio, 35 straipsnio 1 dalies 15 punkto pakeitimais) įstatymų leidėjas įtvirtino didesnę valstybės saugumo, visuomenės interesų apsaugą, mažesnį šių interesų pažeidimų toleravimo lygį. Migracijos departamentas, nagrinėdamas draudimo klausimą, turėjo pareigą vadovautis 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo pataisomis, kurios įtvirtino griežtesnį užsieniečių grėsmės valstybės saugumui ar visuomenei vertinimą. Valstybės saugumo departamento kaip institucijos, kompetentingos teikti išvadas dėl užsieniečių grėsmės valstybės saugumui, statusą ir pateiktų išvadų svarbą patvirtina ir Pakeitimo įstatymu pakeistos Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalys, kurios nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, privalo panaikinti (atsisakyti išduoti) leidimą gyventi, panaikinti užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas yra R. F. pilietis, kuris 2016 m. gegužės 5 d. nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/5-9)411-338, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Valstybės saugumo departamentas, gavęs Migracijos departamento 2016 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (15/5-9)l 0K-20796 ir įvertinęs turimus duomenis apie pareiškėją, 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. 19-1054 Migracijos departamentui pateikė informaciją. Atsiliepime pažymėjo, kad Migracijos departamentui informaciją apie pareiškėją teikė ir 2015 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 19-966.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą prašė tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės skundą prašė atmesti remiantis atsiliepimuose nurodytais motyvais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016-05-20 gavo R. F. piliečio V. I.-R., gim. (duomenys neskelbtini), atstovės prašymą išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, kad jis yra UAB „INVISA FIDUCIARY SERVICES“ (toliau - Bendrovė), vadovas ir akcininkas, kuriam priklauso 250 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės bendrovės akcijų. Bendrovės vadovu paskirtas nuo 2011 m. liepos 1 d. Bendrovė veikia kaip R. F. Vizų centras ir šiam centrui suteikti įgaliojimai priimti (surinkti) pareiškėjų (Lietuvos Respublikos ir užsieniečių), taip pat turizmo agentūrų už pareiškėjus pateiktus dokumentus R. F. vizai gauti bei juos techniškai apdoroti (elektroninę formą), taip pat perduoti surinktus dokumentus ir konsulinius mokesčius R. F. Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsuliniam skyriui ir R. F. Generaliniam Konsulatui Klaipėdoje. Prašyme nurodė, kad toks valstybės funkcijų dalies perdavimas ir vizų centrų steigimas įprastas ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, o valstybių teisė yra įtvirtinta Europos Sąjungos vizų kodekse, patvirtintame Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/20092. Prašyme taip pat nurodė, kad bendrovėje dirba 19 darbuotojų. Bendrovė neturi jokių įsiskolinimų valstybės institucijomis ir laiku sumoka taikomus mokesčius. Pažymėjo, kad jo dalyvavimas bendrovės veikloje yra neatsiejamas nuo bendrovės veiklos rezultatų, įskaitant bendrovės tolimesnę veiklą bei galimą plėtrą. Prašyme tikino, jog jokios neteisėtos veiklos nevykdė, nevykdo nei Lietuvoje, nei R. F., nei jokioje kitoje valstybėje.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovės 2016-05-18 prašymą panaikinti draudimą jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti duomenis apie jį iš Sąrašo, 2016-07-04 sprendimu Nr. (15/5-9-8A-247)10K-26192 tenkinti prašymą atsisakė, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento nuomonę, o taip pat į tai, kad nagrinėjant prašymą nebuvo nustatyta pareiškėjo šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui nebuvo išduotas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui (el. bylos popierinis priedas, b. l. 43).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-541 (00155), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014-10-21 prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu. Migracijos departamentas tokį sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. dėl pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (el. bylos popierinis priedas, b. l. 4-6, 14).

Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius, atsižvelgdamas į Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-541 (00155), 2015 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-9)4U-338 uždrausti R. F. piliečiui V. I. R., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018-06-03 ir įrašyti jo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą (el. bylos popierinis priedas, b. l. 16).

Kaip matyti iš nurodytų Migracijos departamento sprendimų turinio, tiek sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tiek sprendimas įrašyti jo duomenis į Sąrašą, priimti remiantis Valstybės saugumo departamento pateikta informacija, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės nacionaliniam saugumui.

Byloje esantys pranešimai, laiškų lydraščiai patvirtina, kad Migracijos departamento sprendimai pareiškėjui buvo išsiųsti elektroninio pašto, kurį jis nurodė pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, adresu (el. bylos popierinis priedas, b. l. 6), tiek ir gyvenamosios vietos, kurią taip pat nurodė pareiškėjas, adresu (el. bylos popierinis priedas, b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys, jog elektroninio pašto adresas, kurį nurodė pareiškėjas prašyme, ir kuriuo Migracijos departamentas siuntė pranešimą apie priimtą sprendimą, neatitinka, o adresas (duomenys neskelbtini), pareiškėjo prašyme buvo nurodytas kaip būsimas adresas, kuriuo pareiškėjas tik ketino gyventi, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Duomenų, kad pareiškėjas šiuo adresu gyveno nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad su Migracijos departamento 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-541 (00155) ir 2015 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (15/5-9)4U-338 turiniu pareiškėjas susipažino ne anksčiau kaip 2016-05-13, kuomet jie buvo įteikti pareiškėjo atstovui D. B., veikiančiam pagal pareiškėjo 2016-05-11 išduotą įgaliojimą (el. bylos popierinis priedas, b. l. 17, 18, 19).

Pareiškėjas Migracijos departamento 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-541 (00155) ir 2015 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (15/5-9)4U-338 neginčija, tačiau prašo panaikinti draudimą jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti duomenis apie jį iš Sąrašo, nes mano, jog jo duomenys į Sąrašą įrašyti be jokio teisėto pagrindo.

Pažymėtina, kad Migracijos departamento sprendimai turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje keliamus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas, motyvai. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas Nr. A556-15/2010).

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 133 straipsnio 3 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 4 dalis). Į sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (Taisyklių 5 punktas). Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Migracijos departamentas priima atsižvelgęs į uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančius dokumentus ir (arba) motyvuotas išvadas ar informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, kuriuos Migracijos departamentui teikia Taisyklių 9 punkte nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos.

Iš to, kas pasakyta, reiškia, kad individualūs administraciniai sprendimai, kokiu, kaip minėta, pripažintinas ir ginčijamas Migracijos departamento sprendimas, negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais. Galima grėsmė valstybės saugumui kaip pagrindas atsisakyti panaikinti užsieniečiui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti jo duomenis iš Sąrašo turi būti įrodyta. Įrodymų pakankamumo požiūriu, tokios grėsmės galimybė turi būti įrodyta tokiu tikėtinumo laipsniu, kad ji būtų akivaizdi. Taigi, sprendžiant klausimą dėl draudimo atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką panaikinimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš Sąrašo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu).

Teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o taip pat ir su Valstybės saugumo departamento 2016-08-11 raštu teismui pateiktais dokumentais, žymimais slaptumo žyma „Slaptai“, daro besąlygišką išvadą, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir duomenis apie jį įrašyti į Sąrašą priimtas išmitinai Migracijos departamento iniciatyva. Byloje duomenų apie kitų institucijų siūlymus priimti tokį sprendimą nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad valstybės institucijos ar įstaigos kartu su duomenimis apie užsienietį pateikė ir draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančius dokumentus, o Valstybės saugumo departamento pateikti dokumentai apie pareiškėją neatitinka Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo. Migracijos departamentas jokio savarankiško faktinių aplinkybių tyrimo ir jų vertinimo neatliko. Migracijos departamento sprendimo išvada, kad duomenys apie pareiškėją galėtų būti išbraukti iš sąrašo, tik gavus Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją apie tai, kad užsienietis nebekelia grėsmės valstybės saugumui, nagrinėjamu atveju yra visiškai nemotyvuota. Atsakovas iš esmės neneigia ir pripažįsta aplinkybę, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje užsiima teisėta veikla. Tai, kad pareiškėjas kurį laiką nebuvo atvykęs į Lietuvą ir tai, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra susijęs šeimyniniais ryšiais, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymo. Kitų aplinkybių Migracijos departamentas nevertino, t. y. atsakovas nevertino būtinybės uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir jo duomenis įrašyti į Sąrašą. Vien tai, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jo gyvenimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai nėra besąlyginis pagrindas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir jo duomenis įrašyti į Sąrašą.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo atstovės prašymą, priimdamas ginčijamą sprendimą nenustatė visų faktinių aplinkybių, nepateikė jų teisinio vertinimo, todėl atsakovo priimtas sprendimas negali būti laikomas motyvuotas ir atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl šių priežasčių yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr.(15/5-9-8A-247) 10K-26192, kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir Migracijos departamentą įpareigoti V. I.-R. (V. I.-R.) 2016 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Skunde taip pat prašoma priteisti iš atsakovo Migracijos departamento pareiškėjo naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atstovas už skundo padavimą teismui 2016-07-18 mokėjimo pavedimu sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (b. l. 6). Duomenų apie kitas dėl bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo patirtas išlaidas, jų apskaičiavimo ir pagrindimo, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies (1/2 reikalavimų), yra teisinis pagrindas pareiškėjo naudai priteisti 11,25 Eur (22,50 Eur :2) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. I.-R. (V. I.-R.) skundą tenkinti iš dalies.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr.(15/5-9-8A-247) 10K-26192 panaikinti.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos V. I.-R. (V. I.-R.) 2016 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Priteisti V. I.-R. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 11,25 (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.