Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Egidijui Pankauskui, kaltinamajam K. S. ir jo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, be pastovios gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikoje teistas 2023-06-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsniu, - laisvės apribojimu 2 mėnesiams, 2023-09-18 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), Šilutės m., (duomenys neskelbtini), K. S. pagrobė A. G. elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi 1S“, pastatytą prie UAB Medicinos centro „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro (toliau – ir medicinos centras „(duomenys neskelbtini)“) laukujų durų, taip padarė nukentėjusiajai A. G. 300 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad K. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) jis pagrobė svetimą turtą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs vagystę, jo parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) turtas nedidelės vertės yra, kai jo vertė viršija 3 minimalius gyvenimo lygius (toliau – ir MGL), bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, kai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, dėl ko taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

Teismas nekeisdamas kaltinimo esmės tikslina kaltinimą, kad (duomenys neskelbtini) vagystė padaryta: 1) apie (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos prie UAB Medicinos centro „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro laukujų durų, įrašas, o ne apie (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta kaltinamajame akte; 2) prie UAB Medicinos centro „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro, o ne prie psichikos sveikatos centro „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

K. S. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nepripažįsta ir šalina kaltinamajame akte nurodytą sunkinančią aplinkybę, kad K. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad K. S., kuris yra teistas ir turi neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, todėl esant minėtam teisiniam reguliavimui, jis nelaikytinas recidyvistu.

K. S., būdamas daugybę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir kitus administracinius nusižengimus (1 t., 125-167 b. l.), turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., 168-184 b. l.; 2 t., 100-117 b. l.), nuo (duomenys neskelbtini) besiverčiantis individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (1 t., 123 b. l.; 2 t., 89 b. l.), padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, priskiriamą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kas rodo, kad jis, kaip nusikalsti linkusi asmenybė, tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadaręs toliau sąmoningai elgiasi nusikalstamai, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, pagrobto turto vertę, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog nukentėjęs asmuo byloje nereiškia civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad K. S. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 178 straipsnio 5 dalyje, arešto bausmę, kurios dydis nesiektų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto arešto, skiriamo už baudžiamąjį nusižengimą, maksimumo.

K. S. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažino esąs kaltu, dėl ko baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 53-56 b. l.) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus keistina į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

BK 72 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas tirto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Kadangi K. S. pagrobtą elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi 1S“ įkeitė lombarde už 90 Eur, tai yra mažesne kaina, negu jo tikroji vertė, tokiu būdu gaudamas už jį materialios naudos, o daiktas – elektrinis paspirtukas „Xiaomi Mi 1S“ rastas ir grąžintas Ž. T., nukentėjusiosios A. G. sugyventiniui, kuris dėl gražinto daikto nereiškia byloje civilinio ieškinio, todėl šie pinigai – 90 Eur konfiskuojami valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos 2025-01-17 pažyma Nr. APD-2025-00680, kuria prašoma iš kaltinamojo K. S. priteisti valstybei 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Tomo Leščinsko suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam K. S. nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme (2 t., 133-135 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo K. S., suimto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-20 nutartimi, o to paties teismo tų pačių rūmų 2024-12-09 nutartimi suėmimo termino pratęsto iki 2025-03-17, ir laikomo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismo 2024-12-20 nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatorės sprendimu minėtam kaltinamajam buvo parinktas advokatas Tomas Leščinskas, kuris gynė kaltinamąjį nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme (2 t., 118, 128, 150 b. l.).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo K. S. realią turtinę padėtį, o, be to, jis, įsiteisėjus nuosprendžiui, privalės atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamojo turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, K. S. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš kaltinamojo K. S. 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu pagal 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti areštą trisdešimt devynioms paroms areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – areštą dvidešimt šešioms paroms.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus pakeisti į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Taikant BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis konfiskuoti iš K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 (devyniasdešimties) Eur vertės turtą valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš kaltinamojo K. S. 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.