Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-13 · Civilinė byla Nr. 2S-498-198/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-02Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
2S-498-198/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02840-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
UAB „Eismo valdymo sistemos“
Atsakovas
UAB „UPA“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S–498 –198-2013

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02840-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Eismo valdymo sistemos“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Eismo valdymo sistemos“ dėl skolos priteisimo atsakovei UAB „UPA“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Eismo valdymo sistemos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „UPA“ 3448,50 Lt skolą, 124,20 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė areštuoti atsakovo turtą pareikšto ieškinio ribose. Nurodė, kad atsakovas yra nesąžiningas, geruoju skolos negrąžina, todėl tikėtina, kad gali perleisti turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo UAB „Eismo valdymo sistemos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „UPA“ atmetė. Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuotas, todėl vien tik tokio prašymo pateikimas nėra pagrindas jų taikymui. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kodėl galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų pasunkėti ar tapti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo nemokumą, galimą atsakovo turtinės padėties pablogėjimą, bandymus paslėpti, parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti turimą turtą. Teismas motyvavo, kad ieškinio suma nėra didelė, o faktas, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bet neįrodo, kad atsakovas gali bandyti paslėpti turtą, į kurį gali būti nukreiptas priteistų sumų išieškojimas. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra yra sudėtinga ir brangi, prašymo tenkinimas žymiai padidintų bylinėjimosi išlaidas, o įstatymas įpareigoja teismą ir šalis laikytis ekonomiškumo principo (CPK 7 str.). Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Teismas informavo ieškovą, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovui pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Eismo valdymo sistemos“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-26 nutartį ir priimti naują nutartį – nepranešus atsakovui, ieškovo naudai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumoje areštuoti atsakovo nekilnojamą turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teise priklausančias atsakovui ar esančias atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodo, kad teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu netenkino dėl kelių priežasčių, kurios tebuvo išdėstytos formaliai ir deklaratyviai:

1. Yra visos sąlygos daryti prielaidą, kad sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus visiškai neįmanomas. Atsakovas UAB „UPA“, be jokios pateisinamos priežasties bei visiškai ignoruodamas ieškovą, neatsiskaito ir neleistinai naudojasi ieškovui priklausančiomis lėšomis jau beveik dešimt mėnesių. Net ir tokiu atveju, jei atsakovo finansinė padėtis ir būtų gera, teismų praktika šioje vietoje yra palanki ieškovui.

Šalies argumentai

2. Ieškovo prašymas atitinka proceso ekonomiškumo principo reikalavimus. Nesant uždėto arešto, niekas negalėtų sutrukdyti nesąžiningiems atsakovo veiksmams, nes jų atlikimas priklauso tik nuo jo paties ir kitos sandorio šalies valios. Atsakovo elgesys yra nesąžiningas, ir tai yra didelė tikimybė kad tokie veiksmai bus arba netgi jau buvo atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

LR CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Pagal LR CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Nustatant, kuri šalis turi įrodyti vienokias ar kitokias aplinkybes, kai nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, turėtų būti vadovaujamasi bendrosiomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis.

Ieškovas UAB „Eismo valdymo sistemos“ atskirajame skunde pažymėjo, kad atsakovas UAB „UPA“ yra nesąžiningas, į ieškovo raginimus sumokėti skolą už suteiktas paslaugas nereaguoja jau beveik dešimt mėnesių. Byloje nėra duomenų apie atsakovo nemokumą, galimą atsakovo turtinės padėties pablogėjimą, bandymus paslėpti, parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti turimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė ir nenurodė jokios informacijos apie savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai teikiamais duomenimis apie draudėjus, nustatė, kad 2013-06-13 duomenimis UAB „UPA“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinimų neturi. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, konstatuotina, jog UAB „UPA“ turtinė padėtis yra gera, nes bendrovė atsiskaito su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nustatė, kad ieškovas UAB „Eismo valdymo sistemos“ neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, taip pat nepateikė įrodymų, jog gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantas rėmėsi hipotetiniais teiginiais, kurie nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus tai, jog ginčo šalys yra juridiniai asmenys, ieškinio suma – 3448,50 Lt nelaikytina didele.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė tinkamai, todėl ginčijamos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė