- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- I-3841-189/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01913-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- UAB „Vagonera“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Povilas Gruodis
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vagonera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo teisinių paslaugų biuras“ atstovui advokato padėjėjui Povilui Gruodžiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vagonera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Inspekcija) 2012-06-14 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-3168 (b. l. 6) pareiškėjos atžvilgiu priėmė sprendimą neatidėti ir neišdėstyti mokestinės nepriemokos.
Šalies argumentai
UAB „Vagonera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo teisinių paslaugų biuras“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė), nesutikdama su priimtu sprendimu su skundu (b. l. 1-4), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Inspekcijos 2012-06-14 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-3168 (b. l. 6).
Nesutikimo su priimtu sprendimu argumentus grindžia tuo, kad Bendrovė parengusi verslo planą, pagal kurį mokestinė nepriemoka į biudžetą dalimis turėjo būti sumokėta iki 2015-05-21, kreipėsi į Inspekciją pateikdama visus reikiamus dokumentus Bendrovės būklei įvertinti dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo priimti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad tam, kad būtų priimtas sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos terminą ar jį išdėstyti, mokesčių mokėtojas turi įrodyti, kad mokesčių nepriemokos sumokėjimas iš karto lemtų kritinę bendrovės būklę bei tai, kad privalu įrodyti, kad mokesčių mokėtojas ateityje turės galimybę atsiskaityti su biudžetu ir sumokėti nepriemoką teigė, jog pareiškėjos Inspekcijai pateikti dokumentai pilnai pagrindė nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo aplinkybes. Pažymėjo, jog sumokant visą mokestinę nepriemoką (1740163 Lt) iš karto, Bendrovės padėtis taptų kritiškai apsunkinta, Bendrovė negalėtų išmokėti darbuotojams atlyginimų, sustotų veikla ir Bendrovė būtų priversta bankrutuoti, o tai, kaip teigia pareiškėja, atitinka pirmą MAĮ 88 str. 3 d. numatytą aplinkybę. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovė Inspekcijai pateikė visus įrodymus, jog sugebės ateityje laiku sumokėti mokestinę nepriemoką, t. y. buvo pateiktas verslo planas, partnerių pasiūlymai, ekonominė analizė. Tuo tarpu Inspekcija verslo plano neginčijo, t. y. pripažino, kad Bendrovės galimybės laiku sumokėti mokestinę nepriemoką yra realios, o tai atitiko antrąją MAĮ 88 str. 3 d. numatytą aplinkybę.
Pažymėjo, kad Bendrovė atitiko visus būtinus kriterijus tam, kad būtų sudaryta mokestinės paskolos sutartis Bendrovės prašomai sumai, todėl Inspekcija nepagrįstai priėmė sprendimą neatidėti ir neišdėstyti mokestinės nepriemokos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 13) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad Inspekcijoje buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas dėl deklaruoto 1740163 Lt PVM ir nuo jų priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo termino atidėjimo iki 2013-06-21 ir išdėstymo iki 2015-05-21.
Pažymėjo, kad neigiamas sprendimas pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai, nes pareiškėjos pateiktas verslo planas ir ekonominis verslo planas yra išimtinai siejamas su vykstančiais teismo procesais, t. y. konkrečiai su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2-214-619/2012, kuri šiuo metu yra perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. Pažymėjo, kad pareiškėjos verslo plane nurodytas preliminarus pagrindinių veiklos priemonių grąžinimas yra nekonkretus, o pateikta neįsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis garantijų nesuteikia, todėl tai negali būti laikoma pakankamu argumentu įsipareigojimams užtikrinti.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus 2012-06-14 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1368, kuriuo buvo atsisakymo atidėti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2013-06-21, išdėstant mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2015-05-21, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratoriui įstatymų leidėjo yra suteikta diskrecijos teisė išdėstyti/atsisakyti išdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą, todėl nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar šią jam suteiktą kompetenciją mokesčių administratorius įgyvendino tinkamai.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja su 2012-05-15 prašymu „Dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo“ (b. l. 14-17), kreipėsi į mokesčių administratorių prašydama suteikti Bendrovei galimybę atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2013-06-21, išdėstant mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2015-05-21, t. y. leidžiant visą mokestinės nepriemokos sumą išsimokėti per dvejus metus ir tokiu būdu, sudarant mokestinės paskolos sutartį, leisti išsaugoti ir toliau tęsti veiklą.
VMI Nepriemokų administravimo departamentas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą priėmė 2012-06-14 išvadą „Dėl UAB „Vagonera“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ Nr. (23.23-08)-326-25861 (toliau – Išvada, b. l. 37-39), kuria, atsižvelgiant į realią (faktinę) Bendrovės veiklos eigą, siūlė Inspekcijai, neatidėti 1748279,68 Lt PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų.
Inspekcija ginčo sprendimu nusprendė neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Ginčo santykius nagrinėjamoje byloje reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintos „Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).
Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, „mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis“. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Analogiškos nuostatos numatytos ir Taisyklių 6 p., jog sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas Centrinio mokesčių administratoriaus.
Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį.
Skunde teismui pareiškėja teigė, jog būtent mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas suteiktų Bendrovei galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti šią mokestinę nepriemoką vėliau, priešingu atveju, anot pareiškėjo, atsižvelgiant į Bendrovės įsiskolinimų dydį, finansinius rodiklius, sumokėti susidariusį įsiskolinimą būtų neįmanoma (nebūtų galimybės išsaugoti įmonę, verslą, pajamas pareiškėjui bei darbo vietas, t. y. pareiškėjo finansinė būklė taptų kritine).
Šiuo klausimu pažymėtina, jog iš pateiktų Bendrovės finansinę atskaitomybę pagrindžiančių įrodymų laikotarpiu iki prašymo dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo pateikimo (2009-05-15), nustatyta, kad pareiškėjos Bendrovės įstatinis kapitalas visais nagrinėjamais metais buvo minimalus, t. y. 10000 Lt. Nuosavas kapitalas visais metais buvo neigiamas ir sudarė: 2010 m. – 1647414 Lt (b. l. 42), 2011 m. – 1573679 Lt (b. l. 22), 2012 m. – 1528321 Lt. Bendrovės veikla 2010 m. buvo nuostolinga, nuostolis sudarė 1665603 Lt (b. l. 43), 2011 metais nuostolis sudarė 73735 Lt (b. l. 41), 2012 metais nuostolis sudarė 45358 Lt (b. l. 41). Bendrovės pajamos 2010 metais sudarė 3811499 Lt (b. l. 43), 2011 metais sudarė 4351978 (b. l. 41), 2012 metais sudarė 314797 Lt (b. l. 41). Neigiamą Bendrovės kapitalą įtakojo finansinė skola AB „DNB lizingas“. Skola tiekėjams 2012-05-15 sudaro 675577 Lt. Taip pat VĮ Registro duomenimis Bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturį, taip pat neturi ir Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių. Taigi surinkti Bendrovės finansinę būklę pagrindžiantys dokumentai įrodo, jog Bendrovės padėtis yra kritinė, o tai reiškia, kad, kaip skunde, bei teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos atstovas, Bendrovė neturi jokios realios galimybės į biudžetą sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką. Tai, jog pareiškėja neturėjo ir neturi realių galimybių sumokėti nepriemoką patvirtina aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-10-04 nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-5764-467/2012, UAB „Vagonera“ yra iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta byloje pareiškėją atstovaujanti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (b. l. 77-78).
Tačiau, kaip numatyta jau paminėtose teisės normose (MAĮ 88 str. 2 d., Taisyklių 6 p.), vien tik aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra tas absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nes, kita privaloma sąlyga yra ta, jog mokesčių mokėtojas taip pat privalo pateikti įrodymus, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.
Pareiškėja pagrįsdama antrąją būtinąją sąlygą dėl įrodymų apie realią galimybę atsiskaityti, skundo argumentais bei atstovas teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybę, jog Bendrovė ateityje sugebės laiku sumokėti mokestinę nepriemoką, t. y. ateityje turėtų galimybes vėl atkurti veiklą bei padengti įsiskolinimus, o tai padaryti galėtų susigrąžinusi pagrindines verslo priemones – geležinkelio vagonus, kurie būtent ir garantuotų pareiškėjos pelningą ateities veiklą. Šiuo aspektu pabrėžė, jog tokias galimybes patvirtina vykstantis teisminis procesas civilinėje byloje Nr. 2-214-619/2012, kurio metu pareiškėja būtent ir siekia įrodyti kad AB „DNB lizingas“ atliktas vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas yra neteisėtas. Taip pat pareiškėja mokesčių administratoriui yra pateikusi verslo planą, partnerių pasiūlymus, ekonominę analizę, t. y. dokumentus garantuojančius pelningą ateities veiklą (b. l. 24-34).
Pareiškėja realaus pateikto verslo plano išpildymą sieja su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-214-619/2012 pagal ieškovo UAB „Vagonera“ ieškinį atsakovui UAB DNB Lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartis, tretieji suinteresuoti asmenys byloje – T. B., L. B., UAB „Logipolija“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolijos polimerai“, UAB „LLG transportas“.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2012-03-06 sprendimu pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. AB „DNB lizingas“ atliktas vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu. Minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes civilinė byla su apeliaciniu skundu išsiųsta į Lietuvos Apeliacinį teismą. Apeliacine tvarka civilinė byla šiuo metu nėra išnagrinėta.
Pažymėtina, jog nors pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, jog civilinė byla Vilniaus apygardos teisme yra išspręsta pareiškėjos naudai, ginčo aspektu gali turėti teigiamą reikšmę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratoriui nagrinėjant šį ginčą bei ginčą nagrinėjant teisme, civilinės bylos teisminis procesas dar nėra užbaigtas, sutiktina su atsakovės išvadomis, jog ši faktinė aplinkybė (nors teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs), kol kas negarantuoja pareiškėjos argumentų dėl perspektyvos susigrąžinti pagrindines veiklos priemones (traukinių vagonus), su kuriais pareiškėja būtent ir sieja savo finansinių galimybių stiprų pagerėjimą ateityje. Taigi nepateikus kitų įrodymų, neįsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-214-619/2012, nepatvirtina antrosios būtinosios MAĮ 88 str. 3 d. nustatytos sąlygos dėl įrodymų apie realią galimybę atsiskaityti pateikimo.
Taigi kaip jau minėta, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik išpildžius MAĮ 88 str. 2 d. nustatytas sąlygas t. y. pateikiant įrodymus, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus bei tuo pačiu įrodymus, jog mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti įmonės finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Svarbu pažymėti, kad šias aplinkybes vis tik privalo įrodyti mokesčių mokėtojas.
Apibendrinus darytina išvada, jog mokesčių administratorius įvertinęs ir ištyręs dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Todėl sutiktina su atsakovės ginčo aplinkybių vertinimu, padarytomis išvadomis bei tuo pagrindu priimtu sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Vagonera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo teisinių paslaugų biuras“, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.