- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-713-544/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
- Kreditorius
- AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-713-544/2010
Teisėja Rima Šimbelytė Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 35.5; 42.9; 63.2; 122.3; 128.1; 128.17;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko ir įkeisto daikto savininko V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2010-08-05 nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus AB DnB NORD bankas prašymas areštuoti įkeistą nekilnojamą turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius prašė pradėti priverstinį 36 958,16 eurų skolos, 132 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininko ir įkeisto turto savininko V. J. iš kreditoriui 2002-09-26 hipotekos lakštu su priedais (identifikavimo kodas 04120020002333) įkeisto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad pagal 2002 m. rugpjūčio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 02/08/14-09L su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Sutartis) AB DnB NORD bankas suteikė V. J. 164,265.45 Lt kreditą, kurio valiuta 2007 m. liepos 30 d. susitarimu Nr. 02/0814-09L/2 buvo pakeista iš litų į eurus. Užtikrinant skolininko prievolių pagal Sutartį tinkamą įvykdymą, 2002 m. rugsėjo 26 d. hipotekos lakštu su priedais (identifikavimo kodas 04120020002333) buvo įkeistas V. J. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas: 0.1665 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 6644-00020330, esantis Sodžiaus g. 22, Molainių k., Panevėžio r. sav.; 157.96 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. 66/002-0089-01-6, esantis Sodžiaus g. 22, Molainių k., Panevėžio r. sav. Kadangi skolininkas laiku nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, 2010-07-07 raštu Nr. 30.58.37/4246 jam pranešė, kad, neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per numatytą terminą, bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Skolininkas nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdė, todėl bankas nutraukė Sutartį. 2010 m. liepos 28 d. skolininko skolą bankui sudaro 36,052.14 eurų negrąžinto kredito, 871.74 Lt palūkanų, 34.28 eurai delspinigių, viso - 36,958.16 eurai (b. l. 81-82).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010-08-05 nutartimi pareiškėjo AB DnB NORD bankas prašymas patenkintas: nutarta areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0.1665 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 6644-00020330, esantį Sodžiaus g. 22, Molainių k., Panevėžio r. sav.; 157.96 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 66/002-0089-01-6, esantį Sodžiaus g. 22, Molainių k., Panevėžio r. sav., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti. Išaiškinta, kad areštavus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, jis netenka teisės nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į juos arba mažinti jų vertę. Skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. J. įspėtas, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui (b. l. 58-59)
Šalies argumentai
Skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-05 nutartį: panaikinti draudimą turto vertės mažinimui ir nustatyti 48 mėnesių skolos atidavimo terminą. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad, vadovaudamasis LR CPK 182 str. 1 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios teismo pripažintos žinomomis. Tokia aplinkybe apeliantas nurodo ekonominę krizę (gaivalinę jėgą), kuri sukėlė bedarbystės bangą bei nekilnojamojo turto kainų kritimą bei šios rinkos sąstingį (b. l. 124-126).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais, nes priverstinis skolos išieškojimas vykdomas pagrįstai ir teisėtai. Įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles nustato specialią procedūrą – išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 str., CK 4.192 str.). Nagrinėdamas prašymus, hipotekos teisėjas tik patikslina Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, nustato ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių. Hipotekos teisėjui sprendžiant tokio pobūdžio bylas įstatymas nesuteikė teisės nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo. Skolininkas V. J. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal Sutartį, todėl 2010-07-27 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Šios aplinkybės yra pakankamos teismui priimti nutartį tenkinti kreditoriaus prašymą ir areštuoti įkeistą turtą bei raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Hipotekos teisėjas negali nustatyti ilgesnio nei vienas mėnuo termino, per kurį įspėtas skolininkas turi atsiskaityti su kreditoriumi, todėl skolininko reikalavimas atidėti skolos grąžinimą 48 mėnesiams yra nepagrįstas. Draudimas skolininkui ir įkeisto turto savininkui mažinti turto vertę yra įtvirtintas CK 4.171 str. 10 p., todėl hipotekos teisėjas pagrįstai tai nurodė skundžiamojoje nutartyje (b. l. 134-135).
Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 2010-08-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nuspręsdamas užtikrinant skolininko V. J. prievolės įvykdymą pagal 2002-08-14 kredito sutartį Nr. 02/08/14-09L su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kreditoriaus AB DnB NORD bankas prašymu areštuoti skolininko ir įkeisto turto savininko V. J. 2002 m. rugsėjo 26 d. hipotekos lakštu su priedais (identifikavimo kodas 04120020002333) įkeistą nekilnojamąjį turtą, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti įkeistą turtą ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Šias procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.
Sutarties 43 punkte numatyta, kad, esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti Sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Sutarties 46 punkte, be kita ko, numatyta, kad sutarties nutraukimo pagrindu yra tai, kad kredito gavėjas Sutartyje numatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų (b. l. 103). Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas V. J. kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo kreditoriui nustatyto dydžio įmokų pagal Sutartį, ko ir pats neginčija (b. l. 58-66, 91-112). Vadovaujantis minėtomis Sutarties nuostatomis, bankas 2010-07-07 raštu Nr. 30.58.37/4246, kuris tinkamai įteiktas skolininkui 2010-07-13, pranešė, kad, praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir skolininkui bei įkeisto turto savininkui neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, sekančią dieną po minėto termino pasibaigimo dienos vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka pradės priverstinį skolos išieškojimą iš Bankui įkeisto turto (b. l. 82-84). Skolininkas įsipareigojimų neįvykdė, todėl Sutartis yra laikoma nutraukta. Kadangi sutartis nutraukta joje nustatytais pagrindais ir tvarka, vien dėl to negali būti pripažįstamas pagrįstu atskirojo skundo argumentas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo 48 mėnesių terminui. Be to, toks prašymas prieštarauja CK 4.192 str. 1 d., kurioje tvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Jei skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebus, kreditorius įgys teisę pateikti pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko paskolą, palūkanas, delspinigius bei parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą (CPK 558 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo nutartyje nurodytu draudimu mažinti turto vertę, tačiau šiam atskirojo skundo motyvui pagrįsti nenurodo argumentų. Pagal CK 4.171 str. 10 dalį, įkeisto daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę, išskyrus normalų nusidėvėjimą ar vertės sumažėjimą naudojant jį būtinojo reikalingumo atveju. Todėl hipotekos teisėjas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad skolininkas neturi teisės mažinti įkeisto turto vertę. Kadangi apeliantas konkrečiai nenurodo, kaip šis draudimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, teisėjų kolegija išsamiau dėl to nepasisako.
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, mokėjimo terminais ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais iš kredito sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.