- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- e2-1547-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00610-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- K. Š.
- Ieškovas
- I. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, civilinėje byloje Nr. e2-3835-275/2017 pagal ieškovės I. D. ieškinį minėtam atsakovui dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 78 197,41 Eur skolos, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašymu teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi ex officio (liet. savo iniciatyva) ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą 2017 m. liepos 4 d. nutartyje, pašalindamas iš teismo nutarties rezoliucinės dalies tekstą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi buvo paskirtas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl tekstas, susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra neaktualus ir naikintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiuo argumentu:Pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas, kuriuo panaikinta nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatitinka procesinio sprendimo trūkumų šalinimo instituto esmės ir paskirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartyje, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl teismo procesinio sprendimo trūkumų ištaisymo instituto taikymo
CPK 276 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, o būtent tai, kad iš šios nutarties rezoliucinės dalies pašalino tekstą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, motyvuodamas tuo, jog 2017 m. liepos 4 d. nutartimi buvo spręstas klausimas dėl pasirengimo bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl tekstas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neaktualus.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto K. Š. argumentu, kad skundžiama nutartimi buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties esmė. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų esmę, sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, teismas, atsižvelgęs į tai, jog abi šalis atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, sprendė klausimą dėl būdo, kuriuo bus pasirengiama bylą nagrinėti teisme, pasirinkimo. Visgi, teismas suklydo rezoliucinėje nutarties dalyje nurodydamas, jog šia nutartimi tenkintinas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad nutartyje nurodyti teismo motyvai dėl pasirinkimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šio klausimo nebuvo išsprendęs ir rašymo apsirikimų ištaisymo institutu buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties esmė.Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teisme gautas 2017 m. balandžio 4 d., o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, minėtas prašymas tenkintas. 2017 m. balandžio 10 d. Turto arešto aktų registre įregistruotas atsakovo K. Š. turto areštas. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, palyginus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. liepos 4 d. nutarčių rezoliucines dalis akivaizdu, jog šios dalys yra identiškos, o tekstas iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties rezoliucinės dalies per klaidą buvo perkeltas į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinę dalį. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir taikydamas teismo procesinio sprendimo (nutarties) trūkumų ištaisymo institutą, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.