Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lukiškių TI-K kamerose neveikė ventiliacija, kameros buvo vėdinamos tik per langą, ant kurio įrengtos grotos, patalpose buvo drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas (natūrali šviesa beveik nepateko į patalpas, o dirbtinė šviesa buvo labai stipri), nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra (žiemą buvo šalta, vasarą – karšta), kameros neremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiais, sienos drėgnos, su nutrupėjusiais dažais, nepritaikytos valymui. Dalyje kamerų nebuvo signalizacijos mygtukų, kitose kamerose šie mygtukai buvo įrengti, tačiau buvo sugedę. Nors kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų ir kitų buitinių parazitų, Lukiškių TI-K nevykdė deratizacijos ir dezinfekcijos.

Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinis trikotažas buvo skalbiamas tik tuo atveju, jei asmuo turėjo pakankamai pinigų specialiam skalbimui skirtam maišui įgyti, nebuvo kur džiovinti išskalbtus drabužius. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, dėl dažno karšto vandens trūkumo nebuvo sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų.

Tiekiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio, nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, kol maistą atnešdavo į kamerą, jis atvėsdavo.

Visą sulaikymo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine.

Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė ne tik fizinių skausmų, bet ir psichologinių išgyvenimų, viršijančių kalinimui būdingas kančias ir sunkumus.

Lukiškių TI-K kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskiriamas ne žemesne negu 1,5 m aukščio sienele, patalpoje įrengiamas šalto vandens tiekimas. Šiuo aspektu Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K esantiems asmenims yra sudaroma galimybė 1 kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše po šiltu vandeniu, o dušo patalpos įrengtos vadovaujantis higienos normų reikalavimais. Be to, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaromos sąlygos ne mažiau kaip vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Šiam tikslui Lukiškių TI-K I, II ir III korpusuose įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai.

Lukiškių TI-K laikomi asmenys yra patys atsakingi už kamerų valymą ir tvarkos jose palaikymą, todėl jiems yra išduodamas reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšlių dėžė, kibiras), taip pat kalcinuota soda, skirta kriauklių ir unitazų valymui, bei universalus valiklis, kuris tinka ir indams plauti. Karantino kameras valo paskirtas nuteistasis iš ūkio brigados. Lukiškių TI-K yra sudaręs ir nuolat pratęsia sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ar UAB „Dezinfa“, atliekančiomis vabzdžių ir kenkėjų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei patikrinimus.

Nuteistųjų ir suimtųjų apatiniai ir viršutiniai drabužiai Lukiškių TI-K skalbiami centralizuotai. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinių drabužių skalbimo paslauga suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėje sąskaitoje yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą paslaugą, be to, asmenys, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas dalinamas samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą maisto svorį, visas maistas sveriamos, jo porcijos – tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas laikantis higienos normų reikalavimų.

Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, todėl jo teisė į privatų gyvenimą nebuvo apribota dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Hipotetinis svarstymas, kas būtų, jei pareiškėjas būtų pateikęs tokio pobūdžio prašymą, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nėra konkretūs, pareiškėjas neįrodo, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai padarė tiesioginės įtakos pareiškėjui ir sukėlė jam neigiamų padarinių, be to, jis nesikreipė su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. sausio mėn.) pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 104, Nr. 106, Nr. 111, Nr. 112, Nr. 115, Nr. 123, Nr. 153, Nr. 154, Nr. 161, Nr. 166, Nr. 171, Nr. 173, Nr. 184, Nr. 190, Nr. 286, Nr. 326 ir Nr. 327. Šių kamerų plotas svyravo nuo 7,28 kv. m iki 7,94 kv. m. Minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu. Kamerose įrengta 0,7 kv. m ploto sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m) (b. l. 99–103).

Vadovaujantis išdėstytais duomenimis, konstatuotina, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas, neatskaičiavus sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto, svyravo nuo 3,71 kv. m iki 7,94 kv. m, atskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą patalpos plotą – nuo 3,36 kv. m iki 7,24 kv. m. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suimtajam asmeniui suteikiama teisė į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiškėjo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl pasivaikščiojimų gryname ore neužtikrinimo.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netvarkingi ir nevalomi, juose nuolat buvo šiukšlių, nebuvo šiukšlių kibirėlių ir peleninių, pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo padengtos pelėsiais.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 18 punktu (2016 m. sausio 27 d. redakcija), tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Eksploatavimo taisyklių 19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Eksploatavimo taisyklių 21 punktas).

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. pranešime dėl pareiškėjo skundo (b. l. 99–103) nurodyta, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Lukiškių TI-K I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas svyruoja nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m, II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas svyruoja nuo 34,16 kv. m iki 37,40 kv. m, III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas svyruoja nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių kiemelių, kurie yra netvarkingi, nesuremontuoti, nenurodo laikotarpių, kai jie nebuvo išvalyti ir juose buvo prišiukšlinta, be to, pareiškėjas neteikė Lukiškių TI-K administracijai skundų dėl netinkamo pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo ar netinkamos jų būklės (b. l. 104). Kartu pastebėtina, kad teisės aktai nenumato pareigos įrengti šiukšlių dėžes bei pelenines pasivaikščiojimo kiemeliuose, taip pat nenumato reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suoliukų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kiemelių stogas yra iš šiferio, kuriame yra asbesto, be to, kitose statinio konstrukcijose taip pat yra asbesto, sukėlusio rimtą pavojų jo sveikatai ir kiekvieną dieną jį žalojusio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas. Be to, byloje nėra duomenų, kad šiferio lakštai Lukiškių TI-K būtų laužomi, todėl darytina išvada, kad tokiu atveju asbesto plaušeliai konstrukcijose į aplinką neišsiskiria ir nekelia pavojaus sveikatai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai kelia pavojų asmenų sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad asbestas kiekvieną dieną žalojo jo sveikatą, nepateikė duomenų, kokiu konkrečiu būdu jam buvo pakenkta, t. y. pareiškėjas nenurodė, kokių negalavimų (ligų) ir kokiais laikotarpiais jis patyrė dėl asbesto buvimo pastato konstrukcijose.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, neveikė ventiliacija, kameros buvo vėdinamos tik per langus, kuriuos dengė grotos, kamerose buvo drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) 2016 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-61 (b. l. 40–42) nustatyta, kad kameroje Nr. 111, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. sausio 20 d., santykinė oro drėgmė siekė 44 proc., dirbtinė apšvieta – 340 lx, kamera gali būti vėdinama per atidaromą langą. Šios aplinkybės atitiko Higienos normos reikalavimus, tačiau oro temperatūra kameroje siekė tik 17 °C ir neatitiko Higienos normos reikalavimų. VVSC 2016 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-177 (b. l. 45–46) nustatyta, kad išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 112, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. vasario 1 d., sudarė 20 °C ir atitiko Higienos normos reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2016 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-142(16.17.7.10.12) (b. l. 50–52) nustatyta, kad kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. rugsėjo 2 d.–2016 m. rugsėjo 4 d., oro temperatūra sudarė 18,1 °C, santykinė oro drėgmė – 43,3 proc., ir tai atitiko Higienos normos reikalavimus. Be to, NVSC 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-614(16.17.7.10.12) (b. l. 54–59) taip pat nustatyta, kad minėtoje kameroje Nr. 123 santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus. VVSC 2016 m. kovo 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-379 (b. l. 60–62) nustatyta, kad kameroje Nr. 115, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. spalio 14 d., oro temperatūra atitiko Higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 190, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., sudaryta galimybė vėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus ir tai taip pat atitiko Higienos normos reikalavimus. VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-437 (b. l. 63–68) nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, galimybė vėdinti minėtas kameras Nr. 115 ir Nr. 190 atitiko Higienos normos reikalavimus. NVSC 2016 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-802(16.17.7.10.12) (b. l. 79–86) nustatyta, kad oro temperatūra kameroje Nr. 327, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., sudarė 21,4 °C, santykinė oro drėgmė – 50 proc., dirbtinė apšvieta – 252 lx, kamera gali būti vėdinama per atidaromus langus, todėl Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Taigi, iš paminėtų patikrinimų aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, iš esmės buvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, galimybė išvėdinti patalpas, tačiau pareiškėjas 1 d. (2016 m. sausio 20 d.) buvo laikomas kameroje Nr. 111, kurioje nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamo apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės (b. l. 104), be to, skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodė kamerų, kuriose jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, ir laikotarpių, kai tai vyko, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu.

Vertinant pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo tinkamai išvėdinti kameros dėl langų angose įrengtų grotų, pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte reglamentuota, jog kamerose esančio lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vadinasi, teisės aktai numato galimybę įrengti langų angose metalines grotas ir tai nėra vertinama kaip kamerose esančių asmenų teisių pažeidimas, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmetami.

Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo neremontuotos, jų lubas ir sienas dengė pelėsiai, dažai buvo nusilupę, sienos nepritaikytos valymui. Vis dėlto, nurodydamas šiuos teiginius, pareiškėjas nenurodo, nei konkrečių nesuremontuotų, netinkamos būklės kamerų, nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 99–103) nurodyta, kad smulkūs gyvenamųjų kamerų remonto darbai yra atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Iš VVSC 2016 m. sausio 27 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-61 (b. l. 40–42), NVSC 2016 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-142(16.17.7.10.12) (b. l. 50–52), NVSC 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-614(16.17.7.10.12) (b. l. 54–59), NVSC 2016 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-802(16.17.7.10.12) (b. l. 79–86) nustatyta, kad kamerose Nr. 111, Nr. 123, Nr. 327 ant lubų, sienų ir grindų pelėsio požymių neaptikta.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Vis dėlto, pažymėtina, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, susiję su prižiūrėtojų iškvietimo sistemos nebuvimu, yra abstraktūs – pareiškėjas nenurodė kamerų, kuriose nebuvo / neveikė prižiūrėtojų iškvietimo sistema, konkrečių atvejų, kai jam dėl tokio trūkumo buvo kilę problemų, nepagrindė, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių, o Lukiškių TI-K administracija nevykdė arba netinkamai vykdė dezinfekciją bei deratizaciją.

Higienos normos 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaiga nuolat sudaro paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, atliekančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“). Be to, pastebėtina, kad byloje pateiktuose VVSC ir NVSC patikrinimo aktuose taip pat nėra užfiksuota pažeidimų, susijusių su graužikų ar vabzdžių buvimu Lukiškių TI-K kamerose, priešingai, VVSC 2016 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-61 (b. l. 40–42) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose buitinių parazitų nepastebėta, o VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 (b. l. 63–68) nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, nustačius jų buvimo pėdsakus – naikinimas. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo Lukiškių TI-K esantys netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik sienele, neužtikrinančia sanitarinio mazgo patalpoje esančių asmenų privatumo, be to, juose neįrengta atskira oro šalinimo sistema.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K dažnai nėra karšto vandens ir įstaiga neužtikrina jam galimybės kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu.

Pareiškėjas teigia, kad dušų patalpos neatitiko Higienos normos reikalavimų, buvo nešvarios, praustuvai sulaužyti. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo (b. l. 99–103) nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra įrengta 13 dušo patalpų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Patalpos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. VVSC 2016 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-177 (b. l. 45–46) nustatyta, kad patikrinimo metu dušų patalpos buvo švarios ir atitiko teisės aktų reikalavimus, NVSC 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-614(16.17.7.10.12) (b. l. 54 –59) nustatyta, kad dušų įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-437 (b. l. 63–68) nustatyta, kad dušai yra tinkamai dezinfekuojami. Tuo tarpu pareiškėjas, teigdamas, kad dušų patalpos neatitinka Higienos normų reikalavimų, nenurodo jokių konkrečių su šiais teiginiais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodo, kurios dušų patalpos ir kokiais laikotarpiais buvo nešvarios, kuriose patalpose buvo sulaužyti praustuvai; be to, pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių nesikreipė su skundais ar prašymais į įkalinimo įstaigos administraciją (b. l. 104).

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne.

Nuteistųjų ir suimtųjų buitinį aprūpinimą iki 2017 m. sausio 1 d. reglamentavo Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija), vadovaujantis kuriomis, nuteistajam vyrui turėjo būti išduodama 1 antklodė, 1 pagalvė, 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiomis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo redakcija), laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodama 1 antklodė, 1 čiužinys, 1 pagalvė, 2 patalynės komplektai, 2 rankšluosčiai.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 99–103) nurodyta, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Šią aplinkybę taip pat patvirtina NVSC 2016 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-142(16.17.7.10.12) (b. l. 50–52) ir 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-614(16.17.7.10.12) (b. l. 54–59), kuriuose nurodyta, kad minkštasis inventorius buvo švarus, nesuplyšęs, tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, bei VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-PA-437 (b. l. 63–68), kuriame nustatyta, kad minkštasis inventorius po panaudojimo yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K neužtikrindavo jam galimybės skalbti drabužius, drabužiai buvo skalbiami tik tuo atveju, jeigu asmuo turėjo sąskaitoje pinigų, reikalingų specialiam skalbimo maišui įgyti.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos suteikta patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga nuteistieji gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą paslaugą. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.

Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės nemokamai išskalbti patalynę ir apatinius drabužius, taip pat 1 kartą per mėnesį ir viršutinius drabužius, be to, pareiškėjas galėjo išskalbti viršutinius drabužius dažniau, sumokėdamas už šias paslaugas, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys, kad Lukiškių TI-K sudarydavo biurokratinių kliūčių asmenims, siekiantiems išsiskalbti drabužius, yra abstraktus ir nesiejamas su paties pareiškėjo padėtimi, t. y. pareiškėjas, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K administracija tam tikrais atvejais atsisakydavo skalbti drabužius nemokamai, motyvuodama tuo, kad asmuo anksčiau turėjo sąskaitoje lėšų, nenurodo, kad tokie veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu, bei nedetalizuoja, kas ir kada šiuos veiksmus atliko.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, maisto energinė vertė svyravo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, be to, maisto buvo tiekiama per mažai.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K pranešime (b. l. 99–103) nurodyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Taigi, visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energinę vertę, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Lukiškių TI-K gaunamas maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde nedetalizavo, kodėl, jo nuomone, Lukiškių TI-K tiekiamas maistas neatitiko teisės aktuose nustatytų standartų ir nenurodė, kuo vadovaudamasis apskaičiavo tiekiamo maisto energinę vertę, taip pat nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo pateikiama mažiau maisto, negu numatyta, šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino jam ilgalaikių pasimatymų su jo sutuoktine.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.

Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais (Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 2 dalis). Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais (Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalis).