- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- I-3135-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01715-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. (D. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–17), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas gyvenamosios patalpos plotas. Kameros buvo užstatytos baldais, jose buvo įrengtas sanitarinis mazgas, praustuvė, kurie užėmė didžiąją dalį ploto, todėl pareiškėjas negalėjo laisvai judėti kameroje, privalėjo nuolat gulėti arba sėdėti. Patalpų ploto trūkumas nebuvo kompensuojamas suteikiant judėjimo laisvę – Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, trūko kultūros, sporto ir kitų renginių, nebuvo sudaryta galimybė tinkamai sportuoti.
Lukiškių TI-K kamerose neveikė ventiliacija, kameros buvo vėdinamos tik per langą, ant kurio įrengtos grotos, patalpose buvo drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas (natūrali šviesa beveik nepateko į patalpas, o dirbtinė šviesa buvo labai stipri), nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra (žiemą buvo šalta, vasarą – karšta), kameros neremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiais, sienos drėgnos, su nutrupėjusiais dažais, nepritaikytos valymui. Dalyje kamerų nebuvo signalizacijos mygtukų, kitose kamerose šie mygtukai buvo įrengti, tačiau buvo sugedę. Nors kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų ir kitų buitinių parazitų, Lukiškių TI-K nevykdė deratizacijos ir dezinfekcijos.
Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinis trikotažas buvo skalbiamas tik tuo atveju, jei asmuo turėjo pakankamai pinigų specialiam skalbimui skirtam maišui įgyti, nebuvo kur džiovinti išskalbtus drabužius. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, dėl dažno karšto vandens trūkumo nebuvo sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jam buvo suteikta galimybė tik 1 val. per parą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kadangi juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukas buvo sulaužytas, sienos padengtos pelėsiais, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, todėl juose buvo prišiukšlinta. Be to, kimelių stogas padarytas iš šiferio, asbesto taip pat yra pastato sienose, kanalizacijoje.
Tiekiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio, nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, kol maistą atnešdavo į kamerą, jis atvėsdavo.
Visą sulaikymo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine.
Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė ne tik fizinių skausmų, bet ir psichologinių išgyvenimų, viršijančių kalinimui būdingas kančias ir sunkumus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą (b. l. 22–33) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose yra lovos, taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per vėdinimui pritaikytus langus, todėl reguliariai jas vėdinantiems asmenims neiškyla problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurios yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.
Lukiškių TI-K kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskiriamas ne žemesne negu 1,5 m aukščio sienele, patalpoje įrengiamas šalto vandens tiekimas. Šiuo aspektu Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K esantiems asmenims yra sudaroma galimybė 1 kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše po šiltu vandeniu, o dušo patalpos įrengtos vadovaujantis higienos normų reikalavimais. Be to, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaromos sąlygos ne mažiau kaip vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Šiam tikslui Lukiškių TI-K I, II ir III korpusuose įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai.
Lukiškių TI-K laikomi asmenys yra patys atsakingi už kamerų valymą ir tvarkos jose palaikymą, todėl jiems yra išduodamas reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšlių dėžė, kibiras), taip pat kalcinuota soda, skirta kriauklių ir unitazų valymui, bei universalus valiklis, kuris tinka ir indams plauti. Karantino kameras valo paskirtas nuteistasis iš ūkio brigados. Lukiškių TI-K yra sudaręs ir nuolat pratęsia sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ar UAB „Dezinfa“, atliekančiomis vabzdžių ir kenkėjų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei patikrinimus.
Nuteistųjų ir suimtųjų apatiniai ir viršutiniai drabužiai Lukiškių TI-K skalbiami centralizuotai. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinių drabužių skalbimo paslauga suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėje sąskaitoje yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą paslaugą, be to, asmenys, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.
Suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas dalinamas samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą maisto svorį, visas maistas sveriamos, jo porcijos – tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas laikantis higienos normų reikalavimų.
Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, todėl jo teisė į privatų gyvenimą nebuvo apribota dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Hipotetinis svarstymas, kas būtų, jei pareiškėjas būtų pateikęs tokio pobūdžio prašymą, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui.
Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nėra konkretūs, pareiškėjas neįrodo, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai padarė tiesioginės įtakos pareiškėjui ir sukėlė jam neigiamų padarinių, be to, jis nesikreipė su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam suimtam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kameros yra perpildytos, todėl tokiose patalpose esančiam asmeniui yra apribota galimybė laisvai judėti.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. sausio mėn., vertina tik atsakovės atstovo pateiktus duomenis dėl pareiškėjo gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. sausio mėn.) pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 104, Nr. 106, Nr. 111, Nr. 112, Nr. 115, Nr. 123, Nr. 153, Nr. 154, Nr. 161, Nr. 166, Nr. 171, Nr. 173, Nr. 184, Nr. 190, Nr. 286, Nr. 326 ir Nr. 327. Šių kamerų plotas svyravo nuo 7,28 kv. m iki 7,94 kv. m. Minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu. Kamerose įrengta 0,7 kv. m ploto sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m) (b. l. 99–103).
Vadovaujantis išdėstytais duomenimis, konstatuotina, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas, neatskaičiavus sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto, svyravo nuo 3,71 kv. m iki 7,94 kv. m, atskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą patalpos plotą – nuo 3,36 kv. m iki 7,24 kv. m. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir kiemelių įrengimo
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suimtajam asmeniui suteikiama teisė į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiškėjo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl pasivaikščiojimų gryname ore neužtikrinimo.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netvarkingi ir nevalomi, juose nuolat buvo šiukšlių, nebuvo šiukšlių kibirėlių ir peleninių, pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo padengtos pelėsiais.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 18 punktu (2016 m. sausio 27 d. redakcija), tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Eksploatavimo taisyklių 19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Eksploatavimo taisyklių 21 punktas).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. pranešime dėl pareiškėjo skundo (b. l. 99–103) nurodyta, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Lukiškių TI-K I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas svyruoja nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m, II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas svyruoja nuo 34,16 kv. m iki 37,40 kv. m, III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas svyruoja nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių kiemelių, kurie yra netvarkingi, nesuremontuoti, nenurodo laikotarpių, kai jie nebuvo išvalyti ir juose buvo prišiukšlinta, be to, pareiškėjas neteikė Lukiškių TI-K administracijai skundų dėl netinkamo pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo ar netinkamos jų būklės (b. l. 104). Kartu pastebėtina, kad teisės aktai nenumato pareigos įrengti šiukšlių dėžes bei pelenines pasivaikščiojimo kiemeliuose, taip pat nenumato reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suoliukų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kiemelių stogas yra iš šiferio, kuriame yra asbesto, be to, kitose statinio konstrukcijose taip pat yra asbesto, sukėlusio rimtą pavojų jo sveikatai ir kiekvieną dieną jį žalojusio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas. Be to, byloje nėra duomenų, kad šiferio lakštai Lukiškių TI-K būtų laužomi, todėl darytina išvada, kad tokiu atveju asbesto plaušeliai konstrukcijose į aplinką neišsiskiria ir nekelia pavojaus sveikatai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai kelia pavojų asmenų sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad asbestas kiekvieną dieną žalojo jo sveikatą, nepateikė duomenų, kokiu konkrečiu būdu jam buvo pakenkta, t. y. pareiškėjas nenurodė, kokių negalavimų (ligų) ir kokiais laikotarpiais jis patyrė dėl asbesto buvimo pastato konstrukcijose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, suteikdama pareiškėjui galimybę 1 valandą per parą pasivaikščioti gryname ore, nepažeidė teisės aktų nuostatų, byloje nėra nustatyta, kad pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.
Dėl kamerų atitikimo Higienos normos reikalavimams
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, neveikė ventiliacija, kameros buvo vėdinamos tik per langus, kuriuos dengė grotos, kamerose buvo drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) 2016 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-61 (b. l. 40–42) nustatyta, kad kameroje Nr. 111, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. sausio 20 d., santykinė oro drėgmė siekė 44 proc., dirbtinė apšvieta – 340 lx, kamera gali būti vėdinama per atidaromą langą. Šios aplinkybės atitiko Higienos normos reikalavimus, tačiau oro temperatūra kameroje siekė tik 17 °C ir neatitiko Higienos normos reikalavimų. VVSC 2016 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-177 (b. l. 45–46) nustatyta, kad išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 112, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. vasario 1 d., sudarė 20 °C ir atitiko Higienos normos reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2016 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-142(16.17.7.10.12) (b. l. 50–52) nustatyta, kad kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. rugsėjo 2 d.–2016 m. rugsėjo 4 d., oro temperatūra sudarė 18,1 °C, santykinė oro drėgmė – 43,3 proc., ir tai atitiko Higienos normos reikalavimus. Be to, NVSC 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-614(16.17.7.10.12) (b. l. 54–59) taip pat nustatyta, kad minėtoje kameroje Nr. 123 santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus. VVSC 2016 m. kovo 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-379 (b. l. 60–62) nustatyta, kad kameroje Nr. 115, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. spalio 14 d., oro temperatūra atitiko Higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 190, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., sudaryta galimybė vėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus ir tai taip pat atitiko Higienos normos reikalavimus. VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-437 (b. l. 63–68) nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, galimybė vėdinti minėtas kameras Nr. 115 ir Nr. 190 atitiko Higienos normos reikalavimus. NVSC 2016 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-802(16.17.7.10.12) (b. l. 79–86) nustatyta, kad oro temperatūra kameroje Nr. 327, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., sudarė 21,4 °C, santykinė oro drėgmė – 50 proc., dirbtinė apšvieta – 252 lx, kamera gali būti vėdinama per atidaromus langus, todėl Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Taigi, iš paminėtų patikrinimų aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, iš esmės buvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, galimybė išvėdinti patalpas, tačiau pareiškėjas 1 d. (2016 m. sausio 20 d.) buvo laikomas kameroje Nr. 111, kurioje nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamo apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės (b. l. 104), be to, skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodė kamerų, kuriose jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, ir laikotarpių, kai tai vyko, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu.
Vertinant pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo tinkamai išvėdinti kameros dėl langų angose įrengtų grotų, pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte reglamentuota, jog kamerose esančio lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vadinasi, teisės aktai numato galimybę įrengti langų angose metalines grotas ir tai nėra vertinama kaip kamerose esančių asmenų teisių pažeidimas, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo neremontuotos, jų lubas ir sienas dengė pelėsiai, dažai buvo nusilupę, sienos nepritaikytos valymui. Vis dėlto, nurodydamas šiuos teiginius, pareiškėjas nenurodo, nei konkrečių nesuremontuotų, netinkamos būklės kamerų, nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 99–103) nurodyta, kad smulkūs gyvenamųjų kamerų remonto darbai yra atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Iš VVSC 2016 m. sausio 27 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-61 (b. l. 40–42), NVSC 2016 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-142(16.17.7.10.12) (b. l. 50–52), NVSC 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-614(16.17.7.10.12) (b. l. 54–59), NVSC 2016 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-802(16.17.7.10.12) (b. l. 79–86) nustatyta, kad kamerose Nr. 111, Nr. 123, Nr. 327 ant lubų, sienų ir grindų pelėsio požymių neaptikta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Higienos normų reikalavimų, kadangi buvo netvarkingos ir neremontuotos, atmestini, kaip neįrodyti.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Vis dėlto, pažymėtina, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, susiję su prižiūrėtojų iškvietimo sistemos nebuvimu, yra abstraktūs – pareiškėjas nenurodė kamerų, kuriose nebuvo / neveikė prižiūrėtojų iškvietimo sistema, konkrečių atvejų, kai jam dėl tokio trūkumo buvo kilę problemų, nepagrindė, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių, o Lukiškių TI-K administracija nevykdė arba netinkamai vykdė dezinfekciją bei deratizaciją.
Higienos normos 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaiga nuolat sudaro paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, atliekančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“). Be to, pastebėtina, kad byloje pateiktuose VVSC ir NVSC patikrinimo aktuose taip pat nėra užfiksuota pažeidimų, susijusių su graužikų ar vabzdžių buvimu Lukiškių TI-K kamerose, priešingai, VVSC 2016 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-61 (b. l. 40–42) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose buitinių parazitų nepastebėta, o VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 (b. l. 63–68) nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, nustačius jų buvimo pėdsakus – naikinimas. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas 1 d. (2016 m. sausio 20 d.) buvo laikomas kameroje Nr. 111, kurioje nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra. Kiti pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K kamerų neatitikimo Higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo Lukiškių TI-K esantys netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik sienele, neužtikrinančia sanitarinio mazgo patalpoje esančių asmenų privatumo, be to, juose neįrengta atskira oro šalinimo sistema.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 99–103) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Dalyje Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumą, kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Iš minėto pranešimo matyti, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis, byloje taip pat nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu minėtose kamerose buvo įrengtos užuolaidos. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas dalį laiko praleido kamerose kartu su kitu asmeniu, be to, buvo stebimas pareigūnų. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo sulaikymo sąlygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad dalį laiko pareiškėjas praleido kamerose vienas, todėl šiais laikotarpiais pareiškėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.
Tuo tarpu vertinant pareiškėjo teiginius dėl atskiros oro šalinimo sistemos nebuvimo Lukiškių TI-K kamerose, pažymėtina, kad toks reikalavimas nėra nustatytas nei Eksploatavimo taisyklėse, nei Higienos normoje, nei kituose teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė šiuo atveju pažeidė pareiškėjo teises.
Dėl galimybės pasinaudoti dušu ir dušų patalpų įrengimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K dažnai nėra karšto vandens ir įstaiga neužtikrina jam galimybės kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu.
Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, o iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo (b. l. 99–103) matyti, kad į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo. VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-437 (b. l. 63–68) nustatyta, kad Lukiškių TI-K į dušų patalpas yra tiekiamas karštas vanduo, nusiprausti po dušu galima ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, be to, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginys, kad šilto vandens dažnai nebuvo, yra abstraktus, t. y. pareiškėjas nenurodo, kada, kokiomis aplinkybėmis tai vyko, todėl nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės atstovo išdėstytomis aplinkybėmis.
Pareiškėjas teigia, kad dušų patalpos neatitiko Higienos normos reikalavimų, buvo nešvarios, praustuvai sulaužyti. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo (b. l. 99–103) nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra įrengta 13 dušo patalpų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Patalpos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. VVSC 2016 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-177 (b. l. 45–46) nustatyta, kad patikrinimo metu dušų patalpos buvo švarios ir atitiko teisės aktų reikalavimus, NVSC 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-614(16.17.7.10.12) (b. l. 54 –59) nustatyta, kad dušų įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-437 (b. l. 63–68) nustatyta, kad dušai yra tinkamai dezinfekuojami. Tuo tarpu pareiškėjas, teigdamas, kad dušų patalpos neatitinka Higienos normų reikalavimų, nenurodo jokių konkrečių su šiais teiginiais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodo, kurios dušų patalpos ir kokiais laikotarpiais buvo nešvarios, kuriose patalpose buvo sulaužyti praustuvai; be to, pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių nesikreipė su skundais ar prašymais į įkalinimo įstaigos administraciją (b. l. 104).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad atsakovė tinkamai užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu.
Dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, patalyne, rūbų skalbimo tvarkos
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne.
Nuteistųjų ir suimtųjų buitinį aprūpinimą iki 2017 m. sausio 1 d. reglamentavo Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija), vadovaujantis kuriomis, nuteistajam vyrui turėjo būti išduodama 1 antklodė, 1 pagalvė, 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiomis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo redakcija), laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodama 1 antklodė, 1 čiužinys, 1 pagalvė, 2 patalynės komplektai, 2 rankšluosčiai.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b l. 99–103) nurodyta, kad visi atvykę suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavų patalynės komplekto ir rankšluosčių, yra aprūpinami patalynės komplektu ir rankšluosčiu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, nesikreipė dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją (b. l. 104), todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K, aprūpindama pareiškėją patalyne, nepažeidė teisės aktų nuostatų.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose lovų čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Vadovaujantis Higienos normos 41 punktu, čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 99–103) nurodyta, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Šią aplinkybę taip pat patvirtina NVSC 2016 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-142(16.17.7.10.12) (b. l. 50–52) ir 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-614(16.17.7.10.12) (b. l. 54–59), kuriuose nurodyta, kad minkštasis inventorius buvo švarus, nesuplyšęs, tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, bei VVSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-PA-437 (b. l. 63–68), kuriame nustatyta, kad minkštasis inventorius po panaudojimo yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K neužtikrindavo jam galimybės skalbti drabužius, drabužiai buvo skalbiami tik tuo atveju, jeigu asmuo turėjo sąskaitoje pinigų, reikalingų specialiam skalbimo maišui įgyti.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos suteikta patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga nuteistieji gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą paslaugą. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.
Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės nemokamai išskalbti patalynę ir apatinius drabužius, taip pat 1 kartą per mėnesį ir viršutinius drabužius, be to, pareiškėjas galėjo išskalbti viršutinius drabužius dažniau, sumokėdamas už šias paslaugas, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys, kad Lukiškių TI-K sudarydavo biurokratinių kliūčių asmenims, siekiantiems išsiskalbti drabužius, yra abstraktus ir nesiejamas su paties pareiškėjo padėtimi, t. y. pareiškėjas, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K administracija tam tikrais atvejais atsisakydavo skalbti drabužius nemokamai, motyvuodama tuo, kad asmuo anksčiau turėjo sąskaitoje lėšų, nenurodo, kad tokie veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu, bei nedetalizuoja, kas ir kada šiuos veiksmus atliko.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo išduodama pakankami tualetinio popieriaus – 2 savaitėms buvo skiriama tik pusė rulonėlio. Kaip minėta, Nuteistųjų ir suimtųjų buitinį aprūpinimą iki 2017 m. sausio 1 d. reglamentavo Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija), kuriose buvo nurodyta, kad 1 vyrui skiriamas 1 rulonėlis tualetinio popieriaus per mėnesį. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiomis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo redakcija), laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodami 3 ritinėliai tualetinio popieriaus per mėnesį. Lukiškių TI-K pranešime (b. l. 99–103) nurodyta, kad įstaigoje laikomi asmenys buvo aprūpinami tualetiniu popieriumi šiose normose nustatyta tvarka, todėl Lukiškių TI-K, aprūpindama suimtuosius tualetiniu popieriumi, nepažeidė Normos reikalavimų.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, maisto energinė vertė svyravo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, be to, maisto buvo tiekiama per mažai.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K pranešime (b. l. 99–103) nurodyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Taigi, visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energinę vertę, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Lukiškių TI-K gaunamas maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde nedetalizavo, kodėl, jo nuomone, Lukiškių TI-K tiekiamas maistas neatitiko teisės aktuose nustatytų standartų ir nenurodė, kuo vadovaudamasis apskaičiavo tiekiamo maisto energinę vertę, taip pat nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo pateikiama mažiau maisto, negu numatyta, šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.
Kartu atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintos tinkamos valgymo sąlygos, maistas buvo tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų – maistą dalinantis asmuo jį dalino be pirštinių, kompotui skirtą indą panardindavo į kompotui skirtą termosą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė nei tikslių ar apytikslių laikotarpių, kada maistas pareiškėjui buvo tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų, nei asmenų, padariusių tokius pažeidimus, be to, pareiškėjas dėl šių aplinkybių nesikreipė į įstaigos administraciją (b. l. 104), todėl šie argumentai laikytini neįrodytais.
Dėl ilgalaikių pasimatymų
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino jam ilgalaikių pasimatymų su jo sutuoktine.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais (Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 2 dalis). Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais (Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalis).
Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau nedetalizavo, kada jis kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine suteikimo, kada ir kokiais motyvais remiantis pasimatymai jam nebuvo suteikti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K, rašęs dėl to skundus ar pan. (b. l. 104). Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad visą ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. sausio 20 d., kai pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K, iki 2016 m. gruodžio 7 d., kai ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas išvyko iš įstaigos) pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, be to, 2016 m. sausio 20 d. jis buvo laikomas kameroje Nr. 111, kurioje nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, teismas neturi pagrindo laikyti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 15 000 Eur suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, kurioje už 5 mėn. kalinimą neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, kurioje už 3 mėn. kalinimą tokiomis sąlygomis priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti), daro išvadą, kad už analogiško turinio pažeidimą vidutiniškai yra priteisiamą po 2,66 Eur už dieną, todėl įvertinęs tai, kad pareiškėjui teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrinta 299 d., teismas konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 796 Eur suma (299 d. x 2,66 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. (D. G.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 796 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.