Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantui V. M. skirta administracinė nuobauda už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 187 straipsnio 2 dalis inter alia įtvirtina, jog policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. M. kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, pagrįstos ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog jis pareigūnams nesipriešino, jų nekeikė ir kad pareigūnai nepagrįstai, be jokio pagrindo jo atžvilgiu naudojo smurtą, paneigta visuma nuoseklių byloje esančių įrodymų. Pažymėtina, kad pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų S. K., D. T. ir A. P. tarnybiniais pranešimais bei parodymais nėra. Šių, liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Pastebėtina, kad pareigūnų nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvusio E. T. parodymai, kad sulaikant V. M. priešinosi, nes nesuprato, dėl ko yra sulaikomas (b. l. 49). Iš pareigūnų S. K. ir D. T. parodymų matyti, jog prie Geležinio Vilko g. 5 pastato jie nuvyko gavę pranešimą, jog keturi vaikinai ten vartoja alkoholinius gėrimus. Nuvažiavę į vietą, pareigūnai matė, kaip keturi asmenys geria alkoholinius gėrimus. Pareigūnams įspėjus, kad už alkoholio vartojimą viešoje vietoje jie bus nuvežti į policijos komisariatą, vienas jų, o būtent, V. M., pradėjo pareigūnus įžeidinėti, keiktis bei stumdytis ir kitaip priešintis (b. l. 48). Taigi darytina išvada, kad policijos pareigūnų reikalavimai nutraukti neteisėtus veiksmus – pasipriešinimą pareigūnams bei jų įžeidinėjimą – buvo teisėti, todėl jų nevykdęs, apeliantas padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad būtų buvusi pažeista liudytojų paklausos tvarka. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atvykę liudytojai buvo pašalinti iš teismo posėdžių salės ir apklausiami po vieną. Liudytojai S. K., D. T. ir A. P. buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šie liudytojai paaiškino visas jiems žinomas su byla susijusias aplinkybes. Kaip matyti, liudytoja A. P. nurodė, jog 2010 m. balandžio 28 d. įvykių nelabai atsimena (b. l. 48-50). Tai, kad teisėjas pagarsino tarnybinį pranešimą, po kurio ši liudytoja nurodė papildomas aplinkybes, nėra liudytojų apklausos tvarkos pažeidimas, nes to nedraudžia procesinės teisės normos. Apeliantas pastabų dėl šio protokolo nereiškė, todėl spręstina, kad jame užfiksuoti faktai yra teisingi.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl teisinio reguliavimo spraga užpildytina įstatymų analogijos pagalba, taikant teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančias Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57–61 straipsnių normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 13, 2007 m.). BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja teisėjo nušalinimo pagrindus. Tam, kad teisėjui pareikštas nušalinimas būtų patenkintas, teisėjo nušalinimas turi būti pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais. Tai, kad tas pats teisėjas nagrinėjo šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolio baudžiamąją bylą, neatitinka BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, tuo labiau, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, jog teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų ir liudytojų parodymus, tenkino apelianto prašymą apklausti E. T.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, o tai, kad priimtame nutarime, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apelianto versiją atmetė, nelaikytina teismo šališkumu.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo išnagrinėta per ATPK 282 straipsnyje numatytą 1 paros terminą. Tačiau pastebėtina, jog minėto straipsnio 3 dalis numato šio termino pratęsimo galimybę, o nuobaudų skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje pažeisti nebuvo. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato, kad ATPK 282 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas pats savaime būtų pagrindas panaikinti galutinį procesinį sprendimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-981/2004, N62-205/2010, N62-3342/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, kaip pagrįstas ir teisėtas, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. M. (V. M.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.