- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-117-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01304-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Gytis Večerskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. G., E. C.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-26-1-01304-2009-9) Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.1.2.2.;2.1.7.4.;2.3.6.4.1.;2.4.7.
2013 m. vasario 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam G. G., išteisintajam V. P., gynėjams advokatams Singridai Samoškienei, Georgijui Zavtrakovui, Alfonsui Šarkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kazlausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti E. C. ir G. G. tačiau dėl jų skundų nėra gauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. buvo kaltinamas padaręs LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tai yra tuo, kad jis 2009 m. spalio 26 d. laikotarpyje nuo 4 val. iki 9 val. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. C. ir G. G. turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrais veiksmais, perkirpę tinklinę tvorą įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio „Ford Mondeo“, raudonos spalvos, 1993 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. S., kairės pusės galinių durelių stiklą 30 Lt vertės, įsibrovė į automobilį, iš kurio pagrobė svetimą, G. S. priklausantį turtą – magnetolą, neturinčią materialinės vertės.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. C. ir G. G., bendrais veiksmais, išdaužė automobilio „BMW 730“, mėlynos spalvos, 1990 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio B. P. dešinės pusės galinių durelių stiklą 40 litų vertės, įsibrovė į automobilį, bei iš automobilio pagrobė svetimą B. P. priklausantį turtą - garso stiprintuvą 200 Lt vertės, garso kolonėlę 100 Lt padarydamas nukentėjusiajam bendrą 300 Lt žalą.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. C. ir G. G., bendrais veiksmais, atidarius automobilio „VW Golf“, pilkos spalvos, 1986 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. B., variklio dangtį, pagrobė svetimą J. B. priklausantį turtą – akumuliatorių „Varta“ 150 litų vertės.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. C. ir G. G., bendrais veiksmais, nuo automobilio „Mercedes Benz S140“, juodos spalvos, 1994 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio T. P., pagrobė - „MB“ ženklą, 75 Lt vertės, du šoninius veidrodėlius bendros 600Lt vertės, du vnt. priekinių posūkių žibintus 200Lt vertės, taip pat išdaužė automobilio galinio lango stiklą 900 Lt vertės, dešinės pusės galinių durelių lango stiklą 300 Lt vertės, įsibrovė į automobilį, sulaužant prietaisų skydelio panelės plastmasę 1000 Lt vertės pasikėsino pagrobti vairo oro pagalvę 300Lt vertės, tačiau jos nepagrobė nes nepavyko jos išimti, bei pagrobė akumuliatorių „.Varta“ 100 Lt vertės, padarydamas T. P. bendrą 3175 litų žalą.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. C. ir G. G., bendrais veiksmais, įsibrovė į automobilio „Honda Civic“, juodos spalvos, 1991 m. laidos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausančio D. B. saloną, iš jo pagrobė svetimą Ą. Ž. priklausantį turtą -magnetolą „X Zound“ 100Lt vertės, dvi garso kolonėles bendros 60 Lt vertės, priekines stabdžių kaladėles bendros 30Lt vertės, sankabos diskatorių 172 Lt vertės, dėžutės paskirstytoją 35 Lt vertės, saliambloką 57 Lt vertės, padarydamas D. Ž. 454 Lt žalą.
Tokiu būdu šiais savo veiksmais pagrobė svetimą turtą bendros 4149 litų vertės.
Teismas skundžiamame nuosprendyje darė išvadą, jog kaltinimas V. P. įvykdžius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, pagrįstas tik prielaidoms, byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltumą, todėl V. P. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Viktoras Kazlauskas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-17 nuosprendžio dalį, kuria V. P. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., subendrinti su 2012-05-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti galutinę bausmę 6 metus laisvės atėmimo. Į bausmė laiką visiškai įskaityti pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendį atliktos bausmės dalį. A. G. iš E. C., G. G. ir V. P. solidariai priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) turtinei žalai atlyginti. B. P. iš E. C., G. G. ir V. P. solidariai priteisti 200 Lt (du šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.
Skunde teigiama, jog išteisinamasis nuosprendis V. P. atžvilgiu turi būti panaikintas, nes teismo išvados šioje dalyje neatitinka bylos aplinkybių (BPK 329 str. 2 p.). Teismo išvada, jog byloje nėra tiesioginių ir netiesioginių V. P. kaltumą patvirtinančių duomenų, neteisinga. Prokuroro teigimu, byloje pakanka duomenų V. P. veikoje nustatyti visus požymius, kurie reikalingi baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 178 str. 2 d. kilti. V. P. teisme duoti parodymai, jog jis nieko nežinojo apie vagystę, tik sutiko su pasiūlymu nuvažiuoti atsivežti E. C. daiktus, vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Pagrindą abejoti šia versija suteikia byloje surinkti įrodymai, o būtent G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes ir nurodė visų trijų kaltinamųjų konkrečius veiksmus vagystės metu. Nurodė, jog G. G. stebėjo aplinką, E. C. prakirpo skylę tvoroje, po to E. C. ir V. P. įlindę pro skylę ir peršokę per vamzdžius nuėjo prie automobilių, po poros valandų abu atsinešė po maišą automobilių detalių, kurias pavogė. Daiktus teritorijoje paslėpti nusprendė visi, o ryte visi trys atvyko taksi automobiliu šių daiktų pasiimti. Prokuroras pažymi, jog G. G. teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino pilnai bei nurodė tas pačiais aplinkybes, duotas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nurodė, kad su jais vagystės metu V. P. nebuvo. Kaltinamųjų E. C. ir G. G. teisme nurodyta versija, kad su jais V. P. nebuvo, vertintina kritiškai, kaip noras padėti V. P. išvengti atsakomybės. Kaltinamojo V. P. duoti parodymai, kad jis nedalyvavo vagiant detales iš automobilių, apelianto teigimu, paneigti specialisto išvada Nr. 140-1-(00005)ISI-43, kurioje konstatuota, jog odorologinio tyrimo metu nustatyta, kad kvapo pėdsakuose, kurie buvo paimti 2009-10-26, adresu (duomenys neskelbtini), nuo įvairių įrankių, rastų polietileniniame maišelyje, medžiaginės kepurės, yra V. P. kvapas. Šie daiktai buvo paimti 2009-10-26 įvykio vietos apžiūros metu, iš policijos sulaikyto taksi automobilio „VW Golf“ v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo pasišalino visi trys kaltinamieji. Tuo pačiu paneigti ir kitų kaltinamųjų E. C. ir G. G. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad vagystėje V. P. nedalyvavo. Nes, jei į taksi automobilį maišus krovė G. G. ir E. C., ant šių daiktų V. P. kvapas atsirasti negalėjo. V. P. kvapas galėjo atsirasti grobiant detales ir kraunant jas į maišus, todėl tai tik įrodo, kad V. P. dalyvavo padarant vagystę bendrininkų grupėje su G. G. ir E. C., tuo pačiu tai patvirtina ir kaltinamojo G. G. duotus pirminius parodymus, kad vagystėje kartu dalyvavo ir V. P.. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad 2009-10-26 įvykio vietos apžiūros metu, iš policijos sulaikyto taksi automobilio „VW Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) paimtų detalių kiekis nebuvo toks didelis, kad jų negalėtų sukrauti du žmonės. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kadangi nepagrindė jų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad V. P. padarė kaltinime nurodytą veiką, todėl jis turi būti pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. Skiriant bausmę V. P. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą V. P. teigia, jog teismas teisingai įvertino visus įrodymus, todėl prašo skundo netenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis V. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kazlausko apeliacinis skundas atmetamas.
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis. Nepažeidžiant minėtų teisės normų išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir todėl padarė teisingas išvadas dėl to, jog byloje neįrodyta, kad V. P. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tačiau tokių įrodymų, jų visumos šioje byloje nėra, o abejonės išnaudojus visas galimybes (papildomai apklausus nuteistąjį G. G.) liko nepašalintos.
Ištyrus įrodymus teisme nustatyti šie V. P. kaltinantys duomenys – tai G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei odorologinio tyrimo rezultatai, tai yra 2010-04-14 specialisto išvada Nr. 140-1-(00005)ISI-43. Tačiau nei vieni iš šių duomenų nei vertinat juos atskirai, nei visumoje negali būti vertinami kaip patvirtinantys, jog V. P. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jis yra kaltas.
Pažymėtina, jog įrodymais laikomi tik tie duomenys, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu G. G. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog vagystėje dalyvavo ir V. P., todėl šie duomenys pagrįstai nelaikyti V. P. kaltės įrodymais.
Teisme duodamas parodymus G. G. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kurias nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė kitas kaltinamasis E. C., kad vagystę įvykdė naktį E. C. ir G. G., kad jie abu pateko į saugomą teritoriją ir abu apvogė automobilius, o vėliau rytą V. P. tik palaikė kompaniją E. C. nuvykti pasiimti pavogtų daiktų, tačiau, kad tai vogti daiktai, V. P. nežinojo. Tai atitiko ir išteisintojo poziciją, kurios jis nuosekliai laikėsi ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokie G. G. parodymai teisme atitinka ir odorologinio tyrimo išvadą, kurioje pateikiama kategoriška išvada, jog nuo įvairių įrankių, rastų polietileniniame maišelyje bei medžiaginės kepurės, kurie buvo paimti iš taksi automobilio, sulaikyto (duomenys neskelbtini), rastas G. G. kvapas. Ši išvada pateikiama kaip kategoriška, o tai patvirtina G. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad jis iš tiesų vogė detales nuo automobilių, kas prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jog jis tik stebėjo aplinką, o rytą padėjo sukrauti daiktus į taksi automobilį. Be to, šie duomenys taip pat leidžia tikėti G. G. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais bei E. C. ir išteisintojo parodymais, jog V. P. vagystėje nedalyvavo, tik ryte buvo atvykęs pasiimti daiktų nežinodamas, kad jie vogti.
Teismų praktikoje asmens kaltės grįsti vien tik odorolignio tyrimo išvada negalima. Odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina kiti byloje išnagrinėti įrodymai. Šiuo atveju odorologinio tyrimo išvada, jos kaip įrodymo patikimumas vertinamas kartu su kaltinamųjų parodymais, taip kartu įvertinant bei patikrinant pačių kaltinamųjų duotų parodymų patikimumą.
Kadangi šiuo atveju dalyje dėl G. G. dalyvavimo veikoje specialisto išvada patvirtinama paties G. G. parodymais, nuosekliais E. C. parodymais, darytina išvada, jog ji šioje dalyje pagrįstai laikyta įrodymu. O šios aplinkybės suteikia pagrindo tikėti G. G. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Be to, G. G. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad jis ne stovėjo už tvoros ir stebėjo aplinką, tačiau realiai vogė automobilių detales, patvirtina ir 2010-03-17 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1245)-IS1-2030, kurioje konstatuota, jog ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo automobilio radiatoriaus apdailos grotelių tvirtinimosi vietos, padaryto 2009-09-14 automobilio „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su G. G. genotipu. Tai tik dar kartą patvirtina G. G. būtent teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų patikimumą. Be to, teismas logišku laiko G. G. paaiškinimą, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė apie tris asmenis (nes du pabėgo, o jis buvo sulaikytas), kaltindamas ir V. P., taip siekdamas sušvelninti savo padėtį, (nurodė, jog jis tik stebėjo aplinką).
Be vieno iš kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos teisme jis paneigė ir nepatvirtino, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas V. P. kaltinantis įrodymas – anksčiau nurodyta odorologinio tyrimo išvada. Šioje išvadoje dėl V. P. kvapo nurodyta, jog tikėtina, kad kvapo pėdsakuose, kurie buvo paimti 2009-10-26 adresu (duomenys neskelbtini), nuo įvairių įrankių, rastų polietileniniame maišelyje, medžiaginės kepurės, yra V. P. kvapas. Tai vienintelis teisme ištirtas V. P. kaltinantis įrodymas, tačiau vien juo V. P. kaltė negali būti pagrįsta. Visų pirma, odorologinio tyrimo išvada dėl V. P. kvapo pateikiama tik tikėtina, antra, ant tų pačių daiktų, tame tarpe ir kepurės, rastas G. G. kvapas. Dėl G. G. kvapo pateikiama kategoriška išvada. Tai tik dar labiau sustiprina pagrindą abejoti šios tyrimo išvados patikimumu. Trečia, šioje dalyje šios išvados nepatvirtina jokie įrodymai. V. P. savo kaltę nuosekliai neigė. E. C. taip pat nuosekliai nurodė, jog vagystėje dalyvavo tik jis ir G. G.. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir G. G., kuris paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Esant šiom aplinkybėms, odorologinio tyrimo išvada negali būti vertinama kaip patikimas ir pakankamas V. P. kaltės įrodymas, nes jokie kiti įrodymai šios išvados nepatvirtina.
Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad pavogtiems daiktams paimti nebuvo būtina vykti visiems trims asmenims, nepatvirtina minėto tyrimo išvados ir V. P. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, o skundo argumentas, jog V. P. kvapas galėjo atsirasti grobiant detales ir kraunant jas į maišus, tik apelianto prielaida.
Taigi, šioje byloje išnaudojus visas įmanomas galimybes – atlikus įvairius tyrimus (odorologinį, DNR), apklaus informacijos galinčius suteikti liudytojus, atlikus kitus procesinius veiksmus, byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog V. P. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl jis išteisintas pagrįstai. Teismo išvados dėl to pagrįstos išsamia, visapusiška surinktų duomenų analize, kurie įvertini nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų, todėl nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Esant šioms aplinkybėms, prokuroro skundas atmetamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kazlausko apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą.