Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

protokolą administracinio nusižengimo byloje surašiusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1985-07-23, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio(duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2017 m. balandžio 27 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini)., sulaikymo metu nevykdė teisėtų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų uniformuoto M. V. ir uniformos nedėvinčio kriminalinės policijos pareigūno D. K. reikalavimo sudėti rankas už nugaros antrankių uždėjimui, aktyviai priešinosi sulaikomas muistydamasis ir neleisdamas surakinti rankų, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudos specialios priemonės. Nevykdydamas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, E. J. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

Iš teismui pateikto E. J. prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant bei pateikto paaiškinimo matosi, kad jis 2017-04-27 apie 23 val. buvo su šeima savo bute (duomenys neskelbtini) kaime. Su žmona su ausinėmis žiūrėjo filmą planšetiniame kompiuteryje, dukros miegojo. Todėl nieko negirdėjo. Kai pabudusi dukra pasakė, kad į duris skambina, atsikėlė ir nuėjo jų atidaryti. Už durų buvo pareigūnai. Jas atidarius, du neuniformuoti ginkluoti pareigūnai įsiveržė ir nieko nesakę pargriovė ant žemės. Vienas atsisėdo ant sėdmenų, o antras ant sprando. Reikalavo paduoti rankas už nugaros. Vieną ranką padavė, nes jiems nesipriešino. Kairė ranka buvo jo kūno svoriu užspausta po pilvu. Jis negalėjo jos ištraukti, apie tai sakė abiem pareigūnams. Sakė, kad jam dėl sužaloto stuburo sunku. Tačiau pareigūnai į tai nereagavo, reikalavo jo paduoti ir kairę ranką. Kadangi jis pats to negalėjo padaryti, jie panaudojo elektrošoką, jam sukeldami dar didesnį skausmą. Po to jie ištraukė jo ranką ir uždėjo antrankius. Pareigūnai ne tik kad elgėsi netinkamai, sukeldami jam skausmą bei išgąsdindami šeimą, bet ir jį nepagrįstai apkaltino nepaklusimu ir nutarė nubausti. Jis vykdė visus nurodymus, nesipriešino, tačiau būdamas prispaustas tų pačių pareigūnų, fiziškai negalėjo ištraukti ir paduoti jiems kairės rankos. Prašo bylą nutraukti.

Liudytojas M. V. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK. 2017-04-27 buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), esančiame bute yra paieškomas asmuo, kuris pasislėpęs nuo bausmės įvykdymo. Vyko kartu su kriminalinės policijos pareigūnais, kurie buvo be uniformų. Jis pats ir dar vienas kolega buvo uniformuoti. Atvykus į įvykio vietą, kiti kolegos liko prie buto, esančio pirmajame daugiabučio namo aukšte, langų lauke, o jis su civiliais rūbais apsirengusiu D. K. nuėjo prie buto durų. Jiems atvykus, bute degė šviesa. Jiems pasibeldus ir pasakius, kad atvyko policija bei pareikalavus atidaryti duris, bute šviesa užgeso. Apie tai informavo lauke prie langų buvę kolegos. Buvo intensyviai beldžiamasi į duris ir reikalaujama atidaryti. Taip pat buvo beldžiama ir į langus. Tačiau niekas į tai nereagavo. To beldimo ir reikalavimo atidaryti negirdėti buvo neįmanoma, nes pabudo net ir kitų butų gyventojai. Jokio kontakto su buto gyventojais ir pačiu E. J. nebuvo. Nors buvo girdėti, kad viduje tikrai yra žmonės, gerai įsiklausius, girdėjosi šlamesys. Beldimas ir raginimas įsileisti užtruko apie valandą. Tada buvo nutarta iškviesti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, kad jie turima technika padėtų patekti į butą. Jiems atvykus, buvo apžiūrėtos durys ir pareigūnai pasakė, kad reikalinga į butą patekti ne per duris, o pro langą, nes taip bus padaryta mažiau turtinės žalos. Su gelbėtojų technika prisiartinus prie lango, bute užsidegė šviesa ir buvo atidarytos durys. Prie jų koridoriuje stovėjo paieškomasis. Jo buvo garsiai pareikalauta pakelti rankas ir jas laikyti taip, kad jos būtų matomos, be to, pareikalauta gultis ant žemės bei vykdyti visas komandas. Viskas vyko labai greitai. Pats paieškomasis nesigulė ir šio reikalavimo neįvykdė, todėl su D. K. jį paguldė jėga ant žemės. Buvo paguldytas veidu ant žemės. Tada jis po savimi susikišo rankas, jas laikė stangino ir nevykdė reikalavimo jas atpalaiduoti ir leisti ant jų uždėti antrankius. Pavyko ištraukti vieną ranką, tačiau antrosios jis ir toliau neleido ištraukti, ją stipriai laikė po savimi ir taip trukdė uždėti antrankius. Tada buvo įspėtas, kad ir toliau nevykdant reikalavimų ir pasirinktu būdu priešinantis, bus panaudotas elektrošoko prietaisas „Taser“. Į tai jis nereagavo ir toliau nedavė rankos. Tada buvo panaudotas prietaisas „Taser“. Nuo elektrošoko jis atpalaidavo ranką. Tik tada ją pavyko ištraukti ir ant abiejų rankų uždėti antrankius. Viskas vyko buto koridoriuje ir labai greitai. Elektrošoką naudojo jis, nes tik jis turėjo jį ir tik jis turėjo teisę jį turėti. Sulaikomam ant sprando ir sėdmenų niekas atsisėdęs ir jo prispaudęs prie žemės nebuvo. Rankos ištraukti niekas netrukdė, tik jis pats to nenorėjo ir tam trukdė. Jį sulaikinėjo tik dviese – jis ir D. K.. Jis pats buvo su uniforma, o D. K. civiliais rūbais. Jie su D. K. buvo sulaikomam asmeniui iš šonų ir kiekvienas bandė paimti jo po savimi pakištas ir stanginamas rankas, kad uždėti antrankius. Visą dėmesį buvo sutelkęs į sulaikomą asmenį, todėl kitų žmonių nematė. Nei pats sulaikomasis, nei kas kitas nesakė, kad jis yra ligonis ar traumuotas. Jis to nesakė jau ir po to, kai buvo uždėti antrankiai.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK kriminalinėje policijoje. Davė identiškus parodymus kaip ir liudytojas M. V.. Papildomai paaiškino, kad buvo gauta informacija apie paieškomo E. J. buvimo vietą. Pasitikrinus duomenų bazėse informaciją apie paieškomąjį, buvo išmesta lentelė, kad reikalingos ypatingos atsargumo priemonės sulaikant, nes asmuo linkęs priešintis. Jau po Gelbėjimo tarnybos bandymo per langą patekti į vidų, paieškomasis atidarė duris. Jam buvo duota komanda pakelti rankas ir gultis. Jis rankas laikė priekyje savęs ir traukėsi koridoriumi atbulas. Komandos atsigulti neįvykdė. Siekiant, kad jis nesugriebtų kokių nors daiktų, buvo nutarta jį jėga paguldyti ant žemės. Jį su uniformuotu kolega parvertė veidu ant žemės. Jis laikė po savimi rankas, jas stangino ir nedavė jų ištraukti, kad būtų uždėti antrankiai, nors iš jo buvo to reikalaujama. Jam rankų ištraukti niekas netrukdė, jis jų nedavė sąmoningai. Vieną ranką ištraukti pavyko, tačiau antrosios jis ir toliau nedavė. Tada buvo įspėtas dėl elektrošoko panaudojimo, bet į tai nereagavo, toliau nedavė rankos. Tik panaudojus elektrošoką, ranką, laikytą po savimi, atpalaidavo, todėl pavyko ją ištraukti ir uždėti antrankius. Apie kokią nors sulaikomojo traumą jiems nebuvo nieko žinoma. Sulaikomasis jau nuo pat pirmos minutės nepakluso jų reikalavimui, nevykdė komandos gultis, o parverstas jėga, nedavė rankų, nevykdė reikalavimų jas duoti, kad būtų uždėti antrankiai. Jam ant sėdmenų ir sprando niekas nesėdėjo. Jie su M. V. buvo jam iš šonų ir kiekvienas iš jų bandė iš po jo ištraukti po vieną ranką, kad uždėti antrankius. Į butą sulaikymo metu įėjo tik dviese – jis ir M. V., kuris buvo su uniforma. Kiti kolegos buvo tuo metu lauke ir saugojo langus, jai sulaikomas bandytų per juos pabėgti.

Liudytoja G. J. sutiko pilnai duoti parodymus ir paaiškino, kad yra traukiamo administracinėn atsakomybėn E. J. sutuoktinė. Žinoma, kad jis buvo ieškomas ir slapstėsi. Jie buvo bute. Buvo vėlyvas metas. Dvi mažametės dukros buvo užmigę. Ji su sutuoktiniu buvo atsigulę ir, dėvėdami ausines, per planšetę žiūrėjo filmą. Nieko negirdėjo. Tada atėjo pabudusi dukra ir pasakė, kad kažkas beldžiasi į duris. Jie atsikėlė, apsirengė ir kartu nuėjo į koridorių. Vyras priėjo prie durų, o ji liko atokiau. Paklausus, kas ir ko nori, buvo pasakyta, kad policija ir pareikalauta atidaryti duris. Vyras jas atidarė. Į vidų šaukdami „ant žemės“ įsiveržė trys asmenys. Du buvo neuniformuoti ir vienas su uniforma. Uniformuotas ir vienas iš neuniformuotų yra salėje. Vyras pasimetė ir nieko nespėjo padaryti. Uniformuotas policininkas nieko nedarė, o du neuniformuoti jį pagriebė ir jėga trenkė ant žemės. Vienas iš jų prispaudė vyrui sprandą, o kitas sėdėjo ant sėdmenų. Jie reikalavo duoti rankas. Vyro rankos buvo prispaustos po pilvu. Vieną ranką jis ištraukė ir pats jiems padavė, o kitos rankos, kadangi ji buvo prispausta, ištraukti savarankiškai negalėjo. Jis jiems nesipriešino. Sakė, kad negali ištraukti rankos, nes ji prispausta. Be to, po stuburo slankstelio lūžio, vyras buvo traumuotas ir negalėjo jiems priešintis. Apie tai ji jiems šaukė. Pareigūnai jį įspėjo, kad panaudos šoką ir paskui panaudojo, po to vyras ištraukė ranką ir buvo uždėti antrankiai. Vyras buvo patyręs stuburo traumą. Jis buvo paieškomas, todėl į gydytojus nesikreipė. Sužalojimą nusistatė patys ir patys gydėsi. Vyrą laikė du neuniformuoti pareigūnai, uniformuotas buvo šalia ir nieko nedarė.

Liudytoja I. R. paaiškino, kad nuo pareigūnų sukelto triukšmo pabudo. Su jais pabendravo ir vėl grįžo į butą. Kurį laiką triukšmas buvo aprimęs. Po to vėl prasidėjo. Todėl apsirengė ir ėjo žiūrėti, kas vyksta. Nuėjo į antrą laiptinę, gurioje gyvena G. J. su šeima. Įėjo į laiptinę, palipo du ar tris laiptelius ir žiūrėjo, kas darosi. Laiptinėje buvo trys pareigūnai – du be uniformų ir vienas uniformuotas. Buto durys buvo pirmo aukšto kairėje pusėje. Matė, kaip E. J. atidarė buto duris, o neuniformuoti pareigūnai įsiveržė į butą ir jį partrenkė ant žemės. Vienas sėdo ant sprando, o kitas ant sėdmenų ir reikalavo, kad jis duotų rankas. Jis sakė, kad jie jį prispaudę ir jis negali paduoti rankų, jis nesipriešina. Vieną ranką jiems padavė pats. Kitos ištraukti nepajėgė. Bet jie naudojo elektrošoką. Kuris tai darė, ji nematė. Uniformuotas pareigūnas tuo metu nieko nedarė. Jis buvo koridoriuje ir per slenkstį įėjęs nebuvo. Jis visą laiką stovėjo prie durų. Po elektrošoko jie surakino rankas ir ji daugiau nežiūrėjo, nes išėjo namo.

Liudytoja J. V. paaiškino, kad yra G. J. kaimynė. Gyvena bute, esančiame pirmame namo aukšte. Durys yra prieš G. J. buto duris. Pabudo nuo ilgai trukusio triukšmo. Jis buvo labai didelis, todėl pabudo visas namas. Tada priėjo prie durų ir pro akutę stebėjo, kas vyksta. Viską labai gerai matė. Koridoriuje buvo trys pareigūnai. Tik vienas buvo su uniforma. E. J. atidarė duris. Du neuniformuoti pareigūnai iškart įsiveržė į butą ir G. J. partrenkė ant žemės. Kur buvo uniformuotas pareigūnas, pasakyti negali. Tik paskui jį matė viduje. Partrenktą G. J. laikė prispaudę. Ant jo nesėdėjo. Laikė koja prispaudę jam gulinčiam sėdmenis, o kitas sprandą. Jis šaukė, kad skauda ir nesipriešino. Po to jam dėjo antrankius. Tada jie užsidarė duris. Per jos akutę matyti ir laiptinės durys. Matė, kad sulaikymo momentu į laiptinę buvo įėjusi I. R.. Ji pro G. J. butą lipo į antrą aukštą kaip tik sulaikymo momentu.

Motyvuojamoji dalis

Nustatytų faktinių aplinkybių ir E. J. kaltės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą patvirtinimui pateikta administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta teisės pažeidimo esmė ir E. J. paaiškinimas: neprisipažįsta dėl nusižengimo(b.l.1-2), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno M. V. ir D. K. tarnybiniai pranešimai: 2017-04-27 patruliuojant nustatytame maršrute, kartu su vyresniu tyrėju J. K. apie 22:30 val., iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą kad Kriminalinės policijos pareigūnams reikalinga pagalba sulaikant paieškomą asmenį E. J. gim. 1985-07-23, gyv. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) per buto langus matėsi šviesa, tačiau pabeldus į duris ir prisistačius policijos pareigūnais šviesa bute išsijungė. Į duris buvo belstasi apie valandą laiko ir reikalauta, kad atidarytų duris, kadangi Kriminalinės policijos pareigūnai turėjo informacijos, kad paieškomas asmuo yra namuose buvo iškviesti Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos darbuotojai. E. J. buvo dar kartą pareikalauta atidaryti duris ir įspėtas, kad bus laužiamos durys, tačiau durų niekas neatidarė. A. P. gelbėjimo tarnybos darbuotojams ir jiems besiruošiant laužti buto langą, E. J. atidarė buto duris, kur jam buvo duoti reikalavimai nesipriešinti, laikyti rankas matomoje vietoje, E. J. kartu su kriminalinės policijos pareigūnais paguldė ant žemės. Jam buvo duotas reikalavimas sudėti rankas už nugaros, tačiau jis reikalavimų nevykdė, muistėsi, stangrino rankas, todėl asmuo buvo įspėtas, kad prieš jį bus panaudotas elektro impulsinis prietaisas „Taser“, Nr. (duomenys neskelbtini). E. J. į reikalavimus nereagavo todėl prieš jį vieną kartą buvo panaudotas prietaisas „Taser“ kaip paprastas elektros šokas, į nugaros sritį. Panaudojus elektros šoką asmuo atpalaidavo rankas, tada jam buvo uždėta spec. priemonė atrankiai. E. J. pristatytas į Marijampolės AVPK budinčių dalį (b.l.4,5), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno M. V. apklausos protokolas, kur jis nurodo iš esmės tas pačias nusižengimo padarymo aplinkybes kaip ir tarnybiniame pranešime (b.l.6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus: E. J. administracine tvarka nebaustas (b.l.7), E. J. paaiškinimas: 2017-04-27 apie 23. 00 val. namuose išgirdo skambutį į duris, pažiūrėjęs pamatė, kad už durų stovi policijos pareigūnas, vos tik atidarius duris policijos pareigūnai jį parvertė ant žemės, vienas pareigūnas keliais prispaudė sėdmenis, kitas kaklą ir liepė sudėti rankas už nugaros, dešinę ranką jis padavė, kairė ranka buvo prispausta po jo kūnu, jos ištraukti dėl patirtos nugaros traumos negalėjo. Pareigūnai neklausė, jog jis neturi galimybių paduoti ranką, toliau reikalavo ir panaudojo elektrošoką, taip sukeldami dar didesnį skausmą. Ir tik vėliau, žmonai pardėjus šaukti, policijos pareigūnas nulipo nuo kaklo ir jis galėjo jam paduoti ranką (b.l.13-14).

Nors pats E. J. savo kaltę neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Jo parodymais kaip įrodymais teismas nesiremia, nes vertina juos, kaip jo siekimą išvengti atsakomybės.

Teismas kaip įrodymais vadovaujasi liudytojų M. V. ir D. K. parodymais. Jie yra nuoseklūs, logiški ir sudaro vieningą visumą. Jų nurodytos aplinkybės pilnai patvirtinamos bylos rašytiniais įrodymais. Šie liudytojai parodymus davė įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Aplinkybių, dėl kurių liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti traukiamą administracinėn atsakomybėn asmenį, teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo metu kokių nors skundų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ar įgaliojimų viršijimo gauta nebuvo, todėl nebuvo jokio motyvo ar suinteresuotumo nepagrįstai pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Vertindamas įrodymus byloje, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, jog už administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengi administracinės atsakomybės, gali kelti ir teismui teikti įvairias versijas. Jų teikimas yra įstatymo leidžiama atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju traukiamo atsakomybėn asmens pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų.

Teismas laiko nustatytu, jog E. J. pagrįstai ir teisėtai, kaip paieškomą asmenį, sulaikinėjo Marijampolės AVPK pareigūnai M. V. bei D. K.. Vienas iš jų dėvėjo uniformą, antrasis, kaip kriminalinės policijos pareigūnas jo nedėvėjo. Po valandą trukusio bandymo patekti į butą, tik atvykus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir jiems su įranga bandžius atidaryti langą, E. J. atvėrė buto duris. Šiems dviem pareigūnams patekus į butą, buvo duota komanda sulaikomam pakelti rankas, laikyti jas matomai ir gultis ant žemės. Jam nevykdant šios komandos ir traukiantis atbulam, šie du pareigūnai jį jėga paguldė ant žemės, kad užkirsti kelią galimam pasipriešinimui ir saugiai uždėti antrankius. Šiuo metu sulaikomasis rankas laikė pos savimi, stangino jas ir neleido ištraukti, kad būtų uždėti antrankiai. Jis nevykdė teisėtų šių pareigų reikalavimų nustoti priešintis ir leistis sulaikomam. Pavykus vieną ranką ištraukti jėga, antrąją ranką toliau laikė po savimi, nereagavo į įspėjimą, kad bus panaudotas elektrošoko prietaisas, toliau nevykdė reikalavimo sudėti rankas už nugaros antrankių uždėjimui. Ir tik panaudojus šį prietaisą, pavyko išlaisvinti antrąją ranką ir uždėti antrankius.

E. J. savo kaltę neigia, motyvuodamas tą tuo, jog jis nesipriešino, dėl stuburo slankstelio buvusio lūžio to daryti net negalėjo. Be to, vienam pareigūnui sėdint jam ant sprando, o kitam ant sėdmenų, jis antrosios rankos pats ištraukti negalėjo fiziškai, nes ji buvo užspausta jo kūno ir dviejų pareigūnų svorio. Šią kaltinamojo versiją patvirtino liudytoja apklausta jo sutuoktinė G. J. bei kaimynės I. R. ir J. V..

Teismas šių liudytojų parodymais kaip įrodymais nesiremia bei vertina kaip pagalbą E. J. išvengti atsakomybės.

Pirma, G. J., būdama E. J. sutuoktine, kaip jo šeimos narė, yra suinteresuota palankia bylos baigtimi E. J..

Antra, visų trijų liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, nesutampa tarpusavyje bei nesutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Visos šios liudytojos nurodo, kad E. J. sulaikinėjo trys pareigūnai – du civiliai ir vienas uniformuotas. Nurodo, kad pastarasis jokių veiksmų neatliko, elgėsi pasyviai. Liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais nustatyta, kad jį sulaikinėjo ne trys, o tik du pareigūnai – uniformuotas M. V. bei uniformos nedėvintis D. K.. Jie į butą pateko tik dviese ir abu atliko sulaikymo veiksmus, jų teisėtų reikalavimų nevykdė E. J.. Trečio asmens su jais nebuvo, nes likę pareigūnai buvo lauke ir saugojo buto langus nuo galimo sulaikomojo pabėgimo. Būtent M. V. panaudojo elektrošoko prietaisą, nes tik jis, būdamas uniformuotas, turėjo teisę jį turėti ir jį naudoti. Tą patvirtina bylos rašytinė medžiaga. Tačiau šiuos akivaizdžius faktus bando paneigti minėtos trys liudytojos.

Liudytoja I. R. teigia viską mačiusi iš laiptinės, į ją įėjusi ir būdama pakilusi per tris laiptelius į pirmąjį aukštą. Tvirtina, kad mačiusi sulaikymą ir tai, kad du neuniformuoti pareigūnai – sėdėdami vienas jam ant sprando, o antras ant sėdmenų – laikė jį prispaustą, o šis neturėjo galimybės ištraukti iš po savęs rankos. Trečias uniformuotas pareigūnas buvo pasyvus, stovėjo atokiau. Liudytoja J. V. teigia taip pat puikiai mačiusi sulaikymą nes jį stebėjusi per savo buto akutę. Nurodo buvus tris pareigūnus. Sulaikinėjo du uniformos nedėvintys. Jie parmetė E. J. ir laikė jį kojomis prispaudę prie žemės – vienas stovėdamas spaudė koja sprandą, o kitas tokiu pat būdu sėdmenis. Taip pat matė, kaip kaimynė I. R. sulaikymo metu kilo laiptais į antrą aukštą, todėl praėjo pro sulaikomojo butą ir viską matė. Toks parodymų neatitikimas nustatytoms bylos aplinkybėms bei šių liudytojų parodymų neatitikimas tarpusavyje, rodo, kad jos įvykio gerai nematė, bet bando pagrįsti traukiamo atsakomybėn asmens gynybinę versiją ir todėl grubiai klysta.

Liudytoja G. J. taip pat patvirtino per apklausą teisme, kad nėra jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad E. J. dėl traumos buvo lūžęs stuburo slankstelis. Nurodė, jog vyras nugarą buvo susimušęs, tačiau dėl to, kad slapstė nuo bausmės atlikimo pagal teismo nuosprendį, todėl negalėjo kreiptis į gydytojus. Todėl jie traumos diagnozę nusistatė patys ir gydėsi patys.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje, kuris reglamentuoja pareigūnų įgaliojimus, yra numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu, teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. E. J. 2017 m. balandžio 27 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu nevykdė teisėtų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų uniformuoto M. V. ir uniformos nedėvinčio kriminalinės policijos pareigūno D. K. reikalavimo sudėti rankas už nugaros antrankių uždėjimui, aktyviai priešinosi sulaikomas muistydamasis ir neleisdamas surakinti rankų, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudos specialios priemonės. Nevykdydamas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, E. J. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

E. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog E. J. skirtina ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, sankcijos vidurkį atitinkanti piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnyje 619 straipsnio 1 dalies 1 punkte 635 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teismas

nutaria:

E. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) dydžio baudą.

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra:17068250947. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.