Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-672-1147/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-29
Bylos Nr.
1-672-1147/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43450-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nikolaj Semionov
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-672-1147/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43450-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.2.; 2.3.6.4.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 29 d.Visaginas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Nikolaj Semionov,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Bernotaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei Šipelienei,kaltinamajai A. G. ir jos gynėjui advokatui Dariui Japertui,

uždarame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. G. 2024-10-31 apie 18.00 val., Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, pro pravertas (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto duris, tyčia sudavė šiaudinės šluotos kotu į viršugalvį laiptinėje stovėjusiai mažametei A. N., tokiu būdu sukeldama mažametei nukentėjusiajai A. N. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamoji A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2024-10-31 apie 19 val. ji buvo savo bute gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ji buvo prie durų ir su maža šluota valė kilimėlį. Kai vaikai pabeldė į duris ji pašoko, atidarė durų raktą, laikydama šluotą prie durų pravėrė duris, paprašė nedaužyti durų ir jas uždarė. Atidarant duris kaire ranka atrakino spyną, o dešinėje rankoje laikė šluota, kurios pagalba pastūmė duris, kad jos atsidarytų maždaug 10 cm atstumu. Šluota laikė maždaug savo krūtinės aukštyje įstrižai už koto. Šluota buvo mergaitės kaukės aukštyje. Gali būti, jog šereliai visai nedaug ir buvo išlindę, bet ne prie kaukės. Mergaitės nemušė. Jos draugė stovėjo aukščiau prie 16 buto, kur niekas negyvena ir neatsigręžė. Uždarius duris vaikas liko stovėti už jų. Mergaitė buvo su juoda kauke ir dėvėjo rožines kelnes. Mergaitės veido nematė. Po to kaltinamoji žiūrėjo pro akutę. Ji žiūrėjo pro akutę ir matė, kaip mergaitė nuėjo prie 12 buto, nuėmė striukę ir kaukę ir laukė savo draugės. Tada jos abi išėjo. Kaltinamoji išėjo į bendrą balkoną ir pažiūrėjo, kad buvo dvi mergaitės ir jos nuėjo į kitus butus. Taip pat buvo išėjusi į laiptinę pažiūrėti kiek vaikų buvo. Manė, kad dėl jos pasisakymo galėjo būti iškviesta policija. Mergaičių ji nepažinojo. Nežino kodėl mergaitė sako, kad ją sumušė. Vieną Policijos pareigūnas Golubovas paėmė vieną kaltinamosios šluotą, kuri buvo maža ir apdraskyta. Nurodė, kad šluota, kuri yra laikoma prie bylos, yra ne jos, taip pat ne jos šluota yra nuotraukoje. Teigė, kad jos šluota yra iki 30 cm dydžio, persiūta kitos spalvos siūlėmis, o šereliai trumpesni.

Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos tiksliai neatsimena, tai buvo prieš 1-2 metus, rudenį, vakare. Buvo gautas pranešimas, kad kažkas daužo duris. Atvykus į vietą A. G. pranešė, kad vaikai daužo duris. Užėjus pas kaltinamąją ji buvo pikta ir agresyvi. Kai į įvykio vietą atvyko mergaitės tėvai, mergaitė paaiškino, kad pabeldė į duris, o moteriškė atidarius trenkė jai per galvą, mergaitė buvo išsigandusi ir pradėjo verkti. Rodė, kad jai skauda viršugalvį. Mergaitė su tėčiu buvo užėjusi į kaltinamosios butą. Vaikas sakė, kad kaltinamoji jai sudavė, o ši gynėsi, nurodydama, kad jos nemušė. Vaikas nuo barnių išsigando ir policijos pareigūnai išprašė tėvą su vaiku į koridorių. Liudytojas nurodė, kad buvo padaryta įvykio vietos apžiūra, buvo fotografuota šluota ir laiptinė. Šluotą parodė kaltinamoji ir šluota buvo paimta į policijos komisariatą. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 metais vakare per Helovino šventę buvo gautas iškvietimas, kad Zarasų daugiabutyje, esančiame Širvio g. yra sumušta mergaitė. Dirbo su D. G.. Nuvažiavus nurodytu adresu, juos pasitiko mama su mergaite. Mergaitė buvo susijaudinusi. Liudytojas tiksliai nepamena, bet atrodo, kad vaikas verkė. Liudytojas bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Nurodė, kad mergaitės vaikščiojo po butus ir prašė saldainių. Pasibeldus į vieną iš butų, duris atidarė moteris, kuri sudavė šluota per galvą. Mergaitė pasakė apie tai tėvams, o šie iškvietė policiją. Tėvai su vaikais nurodė kaltinamosios butą. Pareigūnai pakilo ir pabeldė į duris. Jas atidarė kaltinamoji. Liudytojas bandė su ją pasišnekėti, tačiau moteris buvo agresyviai nusiteikusi, agresija pasireiškė pakeltu tonu. Buvo viskuo nepatenkinta. Ji aiškino, kad šlavė savo bute prie durų, kai kažkas pasibeldė. Jai atidarius duris, ji pagąsdino vaikus ir duris uždarė. Į kaltinamosios butą buvo pakviestas tėtis su dukra. Kaltinamoji elgėsi agresyviai, pradėjo vos ne pulti vaiką, todėl liudytojas paprašė tėvo ir vaiko pabūti koridoriuje. Kaltinamoji reiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu, paskambino 112 ir prašė iškviesti kitą ekipažą. Kiek liudytojas atsimena, šluota buvo atnešta iš virtuvės, tačiau jis tiksliai neprisimena, ar ją atnešė kolega, ar pati kaltinamoji. Teigia, kad tai buvo nedidelė pinta šluota. Pabendravus su asmenimis, pareigūnai išėjo į laiptinę ir užfiksavo įvykio vietą. Kadangi tėvai nurodė, kad veš vaiką į Visagino ligoninės priėmimo skyrių, buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas. Įvykio vieta buvo užfiksuota ir surašytas tarnybinis pranešimas. Patvirtino, kad buvo šluota, kurios nuotrauka yra byloje. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėjo, kad “body” kameromis yra užfiksuotas visas bendravimas, nuo pat atvykimo iki išvykimo.

Liudytojas R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji A. N. yra jo dukra. 2024-10-31 dieną vakare nuo 17 iki 18 valandos jo žmona paskambino dukrai, kuri tuo metu buvo apsiverkusi. Paklausta kas nutiko, mergaitė pasakė, kad jai trenkė bobutė. Tėvams nuėjus link jos, mergaitė buvo visa apsiverkusi. Paklausta, ar parodytų kuriame bute tai įvyko, mergaitė patvirtino, kad parodytų. Nuėjus prie buto, liudytojas pasibeldė, duris atidarė moteris ir pradėjo rėkti. Butas buvo name Zarasuose, (duomenys neskelbtini). Ką tiksliai rėkė, liudytojas neatsimena. Kai liudytojas paklausė, kokia teisę ji turi daužyti svetimą vaiką, moteris užtrenkė jam duris prieš nosį. Tuomet liudytojas paskambino 112, nurodė įvykio aplinkybes ir iškvietė policijos ekipažą. Atvykus pareigūnams, šie irgi beldė į duris, moteris ir juos užsipuolė. Užsimojo kumščiu. Tada parodė skambutį. Pareigūnai pradėjo aiškintis aplinkybes ir pakvietė į buto vidų mamą su dukra, o vėliau po kelių minučių ir liudytoją. Jo teigimu, kaltinamoji pradėjo puldinėti vaiką. Liudytojas bandė ją užstoti. Paklausta dėl šluotos, ji iš virtuvės atsinešė šiaudinę šluotą apie 30 - 50 cm ilgio. Patvirtino, kad tai šluota, kurios nuotrauka yra byloje (t. I, b.l. 38). Išsiaiškinti nieko nepavyko ir liudytojas nuvežė mergaitę į Visagino ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytojas. Po įvykio dukra jautėsi sukrėsta, verkė ir skundėsi, kad jai skauda galvą. Po įvykio dukrai galva skaudėjo iki savaitės laiko. Kitą dieną buvo atvykusios vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, jokių pažeidimų nenustatė. Liudytojas pažymi, kad dukra pamažu pamiršta šį įvykį, tačiau vis dar vengia to namo ir jį apeina ratu. Šiais metais “Helouvino” metu prašė mamos eiti kartu, nes vis dar jaučiasi nejaukiai. Patvirtino, kad šluota buvo kaip nuotraukoje byloje (t. I., b.l. 38).

Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). A. G. buvo jo kaimynė ir pastoviai „iš oro“ kabinėjosi prie liudytojo. Įvykio aplinkybių nematė. Matė tik susirinkusius žmones.

Liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024-10-31 vaikai pasiprašė švęsti "helouvino". Po kažkiek laiko liudytoja paskambino pasiteirauti dukros kaip jai sekasi. Pastebėjo, kad balso tonas ne toks. Paprašius paaiškinti kas nutiko, vaikas apsiverkė ir pasakė, kad gavo per galvą su šluota. Liudytoja su vyru atskubėjo į įvykio vietą. Pakilo iki durų ir pasibeldė. Kaltinamajai atidarius duris pradėjo rėkti, ką tiksliai ji rėkė, liudytoja nurodyti negali, ir prieš nosį uždarė duris. Liudytojos vyras įspėjo, kad jai ši nebendraus bus kviečiama policija. Atvažiavo ekipažas. Jie pakilo iki durų su pareigūnais. Po kurio laiko liudytoją su vaiku buvo pakviesta į vidų. Kaltinamoji pradėjo juos pulti, tada pareigūnas pasiūlė palaukti koridoriuje. Po kurio laiko pareigūnas pakvietė vaiką su tėčiu. Pareigūnai nufotografavo vaiką su kaukę, kur trenkė ir šluotą. Pasak liudytojos, vaikas daug karų patvirtino, kad tai ta pati šluota. Pareigūnų siūlymų vaiką nuvežė į ligoninę, kur nukentėjusioji buvo patikrinta ir jai paskirtas stebėjimas. Teigė, kad jai 3-4 dienas skaudėjo galvą šukuojant. Įvykis vyko laiptinėje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Patvirtino, kad buvo šluota, kurios nuotrauka yra byloje (t. I, b.l. 38). Nukentėjusioji emociškai jautėsi išsigandusi, verkė visą laiką. Šiuo metu atsigauna, bet į tą laiptinę bijo eiti. Šiais metais „Helouvino“ šventės ėjo švęsti kartu. Po įvykio apžiūrėjo dukters galvą. Buvo rastas raudonas taškiukas. Nurodo, kad lapkričio 3 d. dukra jau ėjo į mokyklą. Anksčiau vaikščiodavo į tą laiptinę pas tetą. Dabar, pasak liudytojos, sesuo išsikraustė ir dabar niekas ten nebevaikšto.

Nukentėjusioji A. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad žino, jog reikės papasakoti apie Helovyną, kai kažkokia močiutė davė jai per galvą su šluota. Ši močiutė nėra jos šeimos narys, anksčiau jos nepažinojo. Viskas įvyko šiemet per Helovyną, naktį. Mėnesio ir dienos neatsimena, nežino, kiek buvo valandų. Tėvai išvažiavo į parduotuvę, gal buvo vakaras. Ji su sese ir drauge nuėjo prašyti saldainių. Draugės vardo neatsimena, nes nelabai su ja draugauja, bet ji gyvena netoli. Sesės vardas K. N.. Jos visą laiką ėjo į Širvio gatvę, kur toks kalnelis. Namo numerio neatsimena, butas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažinojo vieną tetą iš tos laiptinės, tai mamos sesė, todėl tiesiog sugalvojo ten nueiti. Ji buvo apsirengusi juodai, užsidėjusi kaulų kaukę. Draugė buvo su vilko kauke. Atrodo, ji buvo trečiame aukšte. Draugė vieną kartą pabeldė į duris, palaukė, bet nenorėjo daugiau laukti ir nuėjo. Tačiau tada teta atidarė duris. Ji pasakė: „Pokštas arba saldainis“. Draugė buvo nuėjusi į kitą aukštą. Šalia jos nieko nebuvo. Išgirdusi, kad kažkur atsidarė durys, nuėjo ten. Ten gyveno močiutė. Močiutė atidarė duris, ji rankose laikė šluotą iš tokių lazdelių (rankomis rodo kokio ilgio buvo šluota). Šluota buvo močiutės dešinėje rankoje ir močiutė davė su ja jai per galvą (rodo į kurią vietą). Močiutė nieko nesakė, sudavė vieną kartą. Jai skaudėjo (rodo viršugalvį). Kai močiutė davė su šluota, ji stovėjo laiptinėje. Močiutė buvo savo bute, o ji buvo prie durų. Tarpelis buvo (rodo rankomis apie 20-25 cm). Ji nieko nesakė ir nuėjo pas savo draugę, kuriai pasakė: „Einam į kitą laiptinę“, nes galvojo, kad tokių močiučių bus daugiau. Močiutė buvo su mėlyna suknele, kažkokiomis šlepetėmis, trumpais plaukais, baltais, beveik geltonais - blondinė. Ankščiau ji nėra mačiusi šios močiutės. Niekas nematė, kaip močiutė jai sudavė. Močiutė buvo viena, nieko daugiau nebuvo. Atėjusi pas draugę, pasakė, kad kažkokia močiutė davė jai su šluota per galvą. Vėliau ji vaikščiojo dar po kitus namus. Jautėsi blogai, jai skaudėjo galvą. Ji labai pyko ant tos močiutės, kad davė jai su šluota per galvą. Paskui jai paskambino mama ir paklausė, kaip sekėsi. Ji papasakojo, kad kažkokia močiutė davė jai per galvą su šluota. Atvažiavo mama su tėčiu ir jos mažąja sese. Ji viską papasakojo mamai. Jie nuėjo prie močiutės durų, pasibeldė ir mama paklausė: „Kodėl davėt su šluota?“. Močiutė kažką pasakė: „Ko taip smarkiai beldiesi?“. Ji negalėjo taip smarkiai belstis. Tada tėtis paskambino į policiją. Vėliau buvo Visagine pas gydytoją, jis pasižiūrėjo jai galvą, fotografavo. Nuėjo pas chirurgą, jis irgi pasižiūrėjo jai galvą. Galvą jai tiesiog skaudėjo ir nieko nebuvo. Kai grįžo namo iš Visagino, jai vis dar skaudėjo galvą, skaudėjo ir kitą dieną. Neatsimena, kiek dienų skaudėjo. Močiutė atsiprašė jos tėčio R. N., ji girdėjo, kaip ji atsiprašė, kai jis iškvietė policiją. Ji irgi atleistų, jei močiutė jos atsiprašytų. Nežino, kodėl taip atsitiko. Durys buvo užrakintos, nes, kai pabeldė į duris ir laukė, girdėjo, kaip kažkas atrakino duris. Jos jaunesnioji sesuo buvo tame pačiame name, ketvirtame aukšte, o ji buvo trečiame aukšte, bet tiksliai neprisimena. Močiutė trenkė jai su kotu, smailu galu, už kurio laikomasi, kai šluoji (1 t., b. l. 85-86).

Liudytoja K. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad žino, kad reikės papasakoti, kai jos sesei A. trenkė su šluota per galvą. Moteris trenkė su šluota sesei per galvą. Ji pati to nematė, tai jai papasakojo sesė, kai jos išėjo į lauką iš tos laiptinės. A. pasakė, kad jai trenkė per galvą, bet nepasakė, kas trenkė. Sesė buvo liūdna, kai tai jai pasakojo. Kai atėjo tėvai - verkė. Kai pasakojo jai – neverkė. Ji buvo kitame aukšte, nes dvi durys jau buvo užimtos. Ji nuėjo žemiau, draugė G. nuėjo aukščiau. Laiptinėje nebuvo žmonių, tik dvi durys. Prie vienų durų buvo G., o prie kitų buvo A.. Ji pati buvo žemiau. To įvykio nematė, bet matė G., kuri jai sakė, kad matė, kaip sesei trenkė. G. paklausė sesės, ar skauda. Sesei skaudėjo galvą (rodo viršugalvį). Jai buvo gaila sesės, ji išsigando, kad sesei labai skauda. Daugiau nieko nematė (1 t., b. l. 90).

Liudytoja G. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad kalbės apie tai, kad atsitiko, kad ką padarė, kai pabeldė į duris. Tame įvykyje jos šeimos narių nebuvo. Šventė Helovyną su savo drauge A., pavardės nežino, buvo prie namo Zarasuose, jo numerio neprisimena. Jos buvo prie jos draugės namų, užėjo į tokią laiptinę, ji pabeldė į duris. Laiptinėje durys buvo šiek tiek aukščiau, buvo 4 durys: vienos į tą (rodo) pusę, dvi - tiesiai, ir vienos į tą (rodo) pusę. Ji pabeldė į tą pusę (rodo į dešinę). Sakė draugei išeiti, o draugė pasakė šiek tiek palaukti. Draugė išgirdo garsus iš už durų, į kurias ji buvo pabeldusi. Garsas buvo toks, kad kažkas eina. Ji buvo ant laiptų toliau, arčiau durų buvo draugė. Kai ji pabeldė, tos durys atsidarė ir mušė draugei per veidą su šluota. Duris atidarė močiutė, ji jos nepažįsta. Kai atidarė duris, pamatė, kad su šluota mušė ir uždarė duris. Ta teta laikė šluotą šitoje (rodo dešinę) rankoje. Šluota kūno spalvos, iš šieno, neprisimena, kokio ilgio, vidurinio dydžio, tokią šluotą ji matė darželyje. Kai atidarė duris, šluotą jau laikė. Kai atidarė duris, draugė stovėjo prie durų, o ji stovėjo ant laiptų. Su šluota mušė per veidą čia (rodo dešinį skruostą), vieną kartą mušė, mušdama nieko nesakė. Draugė jai pasakė, kad paskambins mamai ir viską pasakys. Paskui draugė sakė, kad, kai mušė skaudėjo. Ta teta trenkė vieną kartą. Jos išėjo į lauką, o teta uždarė duris ir sėdėjo namuose. Draugė blogai jautėsi, neverkė, sakė, kad jai skaudėjo veidą. Ji pati jautėsi blogai, buvo liūdna, išsigando, kad galėtų išeiti ir ją mušti, bet neišėjo į laiptinę. Jos išėjo į lauką, draugė paskambino mamai, viską pasakė. Girdėjo, kad sakė: „Mama, man per veidą mušė su šluota“. Paskui draugė išėjo namo, o ji viena ėjo prašyti saldainių. Draugei ant veido žymių, va čia (rodo dešinį skruostą), buvo raudona, kraujo nebuvo, buvo apdraskyta, tokie du įbrėžimai buvo. Dar buvo draugės sesė K., ji stovėjo toliau nuo jų, įvykio nematė. Kai mušė, teta nieko nesakė, nerėkė. Neprisimena, kaip buvo apsirengusi draugė. Buvo su kelnėmis ir megztiniu, turėjo papuošalą tokį užsidėti ant veido ir prašyti saldainių, tokia klouno kaukė. Kai draugė beldė į duris, pamiršo užsidėti kaukę, kaukė buvo pas sesę. Ji pati buvo be kaukės. Ta močiutė sakė, kad daugiau neateiti į šitas duris. Kai išėjo, jos brolis L. pasakė, kad jie užėjo į tokią laiptinę ir su šluota mušė jos pusbrolį E., tame pačiame name kažkokia močiutė. Pagalvojo, kad pabeldė į tas pačias duris. Brolis tai jai papasakojo tą pačią dieną (1 t., b. l. 124).

2024-10-31 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užėjus į buto koridorių, kairiajame kampe stovi medinė spintelė su baltos spalvos stalviršiu, ant kurios yra padėta šiaudinė šluota. Šluotos ilgis – 0,49 cm, plotis – 0,18 cm. Šluota paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Atlikus apžiūrą, daugiau pėdsakų ar objektų, tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 33-34, 36-39).

2024-10-31 Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK RS vyriausiojo patrulio Domanto Golubovo tarnybinis pranešimas dėl A. N. kūno apžiūros patvirtina, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios A. N. kūnas. A. N. apžiūros metu, jokių sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 126, 128-131).

2024-11-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3715/2024 (01) patvirtina, kad A. N. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Nustatyta galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimo, sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais sužalojimams būdingais makromorfologiniais požymiais bei instrumentinių tyrimų duomenimis, todėl, kaip sužalojimas, nėra vertinama. Nesant objektyvių kūno sužalojimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui (1 t., b. l. 149).

2025-02-14 kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas įtariamosios A. G. skambučio BPC numeriu 112 garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įraas (ID 92318188073, skambučio pradžia_ 2024-10-31 18_46_32)“, 1:34 minutės trukmės. Garso įraše girdimas BPC ir moters, kuri kviečia policiją, balsas. Visas pokalbis surašytas stenogramoje (2 t., b. l. 1-2, 4-5).

2025-04-04 kitų objektų apžiūros protokolas, patvirtina, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (2 vnt.). Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241031-183155UTC+0200“, 24.42 minučių trukmės, darytas Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK RS vyriausiojo patrulio Domanto Golubovo kūno kamera. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241031-183151UTC+0200“, 26.19 minučių trukmės, darytas Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK RS tyrėjo J. Lizunov kūno kamera. Vaizdo įrašuose užfiksuotas Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK RS vyriausiojo patrulio Domanto Golubovo ir Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK RS tyrėjo J. Lizunov bendravimas įvykio vietoje su įtariamąją A. G., liudytojais R. N. ir A. N.. Visas jų pokalbis surašytas stenogramose Nr. 1 ir Nr. 2. (1 t., b. l. 166-167, 169-185 (stenograma Nr. 1). A. N. įvykio vietoje paaiškino, kad ėjo prašyti saldainių, pastukseno, draugė ėjo iki kito aukšto, ji matė, kad atidaro duris ir jai A. G. su šluota davė per galvą. A. N. įvykio vietoje atpažino šluotą (t. I., b.l. 182-183).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų visumos vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino atsako pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamoji A. G. įvykio metu buvo agresyvi. Ją suerzino tai, kad vaikai ėjo per laiptinę ir prašė saldainių, kas yra įprasta prieš Visų Šventųjų dieną. Aplinkybė, kad vaikai butų duris „daužė“ jokiais patikimais įrodymais nepatvirtinta. Atvykęs policijos pareigūnas ranka nestipriai pasibeldė į duris. Atidariusi duris A. G. tai taip pat pavadino durų daužymu. Tai patvirtina „body“ kamerų įrašai. Todėl kaltinamosios teiginys apie durų daužymą vertintinas kritiškai. Šiaudinė šluota neskirta tam, kad su ja atidarinėti šarvuotas duris, kurios turėjo rankeną. Todėl kaltinamosios parodymai apie tai, kad ji šluotos pagalba pastūmė ir tik pastūmė duris, vertintini kritiškai. Kitą vertus ji neneigė, kad atidarius buto duris laikė rankoje šiaudinę šluotą nukentėjusiosios veido lygyje. Kiti byloje esantys įrodymai nukentėjusiosios A. N. ir liudytojos G. D. parodymams neprieštarauja. Todėl nukentėjusiosios A. N. ir liudytojos G. D. parodymai, duoti apklausos ikiteisminio tyrimo metu tiesiogiai patvirtina, kad A. G. 2024-10-31 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, pro pravertas (duomenys neskelbtini) buto duris, tyčia sudavė šiaudinės šluotos kotu į viršugalvį laiptinėje stovėjusiai mažametei A. N.. Šluotos kotas yra kietas. Todėl nėra pagrindo netikėti, kad A. N. buvo sukeltas fizinis skausmas. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad A. G. mušdama sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, o jos kaltė įrodyta.

Bausmės skyrimo motyvai

Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje yra nesunkus nusikaltimas. Už jos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 1 nusikalstama veika. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė viena. Dėl nusikalstamos veikos padaryta žala neatlyginta. Kaltinamosios kaltės forma ir rūšis – tiesioginė tyčia, nusikalstama veikos padaryta iš pykčio, nusikalstama veika yra baigta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad kaltinamoji neteista, nebausta už administracinius nusižengimus, pensininkė, psichiatro ir priklausomybės įskaitoje registruota, turi ligų (II tomas, b.l. 108-110, 2025-06-18 ambulatorinio apsilankymo aprašymas). Neįgaliojo pažymėjime nurodyta, kad jis galioja iki pensinio amžiaus, kaltinamoji (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jis negalioja.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus kaltinamajai bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Dėl civilinio ieškinio

2025-11-03 patikslintu civiliniu ieškiniu A. N. atstovai A. N. ir advokatas Kastytis Paspirgėlis prašo priteisti A. N. naudai 1000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo dienos ir valstybės naudai išlaidas už valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas.

Civilinis ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad smūgis šluota A. N. sukėlė fizinį skausmą, nerimą, išgąstį, sutrikimą, sugadinto šventę. Apie įvykį ji prisimena iki šiol, vengė lankyti tetą toje pačioje laiptinėje, vengia uždarų patalpų.

A. G. su civiliniu ieškiniu nesutiko. Atsiliepimas į ieškinį nepateiktas. Nesutikimas su civiliniu ieškiniu grindžiamas iš esmės tuo, kad žala nebuvo padaryta, reikalavimo suma yra per didelė.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiai A. N. buvo sukeltas nežymus fizinis skausmas, kuris trūko kelias dienas. Įvykio metu A. N. buvo išsigandusi, verkė, o po įvykio vengė lankytis tame name, t.y. ji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamus prisiminimus. Turtinė žala nepadaryta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad žala padaryta mažamečiui.

Žala padariusio asmens – kaltinamosios A. G. kaltės forma ir rūšis yra tiesioginė tyčia. Apie savo turtinę padėtį kaltinamoji duomenų nepateikė.

Teismas mano, kad ieškiniu reikalaujamas 1000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padarytų pasekmių sunkumą, kaltinamosios kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl yra pagrindas jį tenkinti visiškai.

Dėl veikos (ne) pripažinimo mažareikšme

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis).

Dėl nustatyto padarytos žalos dydžio ir nusikalstamos veikos dalyko pagrindo pripažinti A. G. veiką mažareikšme nėra.

Dėl daiktinių įrodymų

Šiaudinė šluota yra nusikalstamos veikos įrankis, todėl yra pagrindas ją konfiskuoti (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Kompaktinius diskus, esančius prie bylos, tikslinga palikti saugoti byloje.

Dėl proceso išlaidų

Išlaidos už A. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 1530,94 Eur (2025-12-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kaltinamajai išlaidos sudaro 1414,27 Eur (2025-11-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma).

Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki. Todėl yra pagrindas išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Civilinės ieškovės A. N. ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. G. civilinės ieškovės A. N. naudai 1000 Eur (tūkstantis eurų) neturtinės žalos.

Išieškoti iš A. G. 2945,21 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt penki eurai 21 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti, kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų („Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 ir kitos), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiaudinę šluotą, saugomą voke prie bylos, konfiskuoti.

Kompaktinius diskus, esančius byloe, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Terminas apeliaciniam skundui paduoti suimtam nuteistajam skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.

Teisėjas Nikolaj Semionov