- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- ATP-410-309/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-41-3-01030-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto T. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. nubaustas už tai, kad 2011 m. gegužės 31 d. 9.00 val. Šiaulių rajone, Gruzdžių miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam dviračiui ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadintas dviratis ir automobilis, sužalota dviratininkė, kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 231.4 ir 1 priedo ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. spalio 18 d. Šiaulių rajono apylinkės teismas nutarimu T. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skyrė 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 100 Lt dydžio baudą; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 20 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus paskirtąsias administracines nuobaudas, skirta galutinė administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas T. J. prašo 2011 m. spalio 18 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1263-459/2011 panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Palikus galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą ir pripažinus jį kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, prašo jam skirti ne 20 parų areštą, o piniginę baudą.
Apeliantas nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje buvo neišsamiai ištirtos visos aplinkybės, neapklausta įvykį mačiusi liudytoja, kurią nurodė policijos pareigūnams, nepaskirta techninė automobilio ekspertizė, ar įbrėžimai, esantys ant jo vairuojamo automobilio „Fiat Ducato“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado būtent nuo kontakto su dviratininke. Apeliantas pabrėžia tai, kad automobilis yra eksploatuojamas darbo reikalais kiekvieną dieną, juo yra transportuojami baldai. Ant automobilio yra ir daugiau įbrėžimų, turint omenyje, kad pakraunant ir iškraunant didelių gabaritų baldus tai yra neišvengiama. Taigi, nenustatyta, ar policijos pareigūnų užfiksuotas įbrėžimas ant automobilio dešiniojo galinio bamperio yra padarytas būtent nuo kontakto su dviračiu, ar galėjo būti padarytas ne eismo įvykio metu. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų darytose nuotraukose užfiksuotas dviračio vairo apgadinimas. O įbrėžimai, policijos pareigūnų užfiksuoti ant automobilio, yra 65 cm aukštyje. Dviračio vairas yra ne mažesniame nei 105 cm aukštyje, todėl logiškai darytina išvada, kad įbrėžimai niekaip negalėjo atsirasti nuo kontakto su dviračiu. Atkreipia dėmesį į tai, kad savo paaiškinime nurodė, jog per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip dviračiu važiuojanti senyvo amžiaus moteris nukrito į griovį. Taip pat savo paaiškinime nurodė, kad nejautė, kad būtų buvęs kontaktas su dviratininke. Kadangi matė, kaip dviratininkė krito, taip pat matė, kad nebuvo ir kontakto tarp dviračio ir automobilio. Dviratininkė tiesiog išsigando ir nespėjusi tinkamai sureaguoti į esamą situaciją pati nukrito nuo dviračio bei susižalojo. Savo paaiškinime liudytoja V. V. taip pat nepatvirtina, kad matė, jog būtų buvęs kontaktas tarp jo vairuojamo automobilio ir dviračio. Ji tik patvirtino faktą kad moteris nukrito į griovį. Administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo apklausta policijos pareigūnams jo nurodyta liudytoja A. M., gyv. Šiaulių r. sav., Gruzdžių mstl., (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo ir nuėjo padėti nukritusiai moteriškei ne todėl, kad būtų ją partrenkęs, o todėl, kad norėjo pasiteirauti, ar jai reikalinga pagalba. Įsitikinęs, kad moteris sveika, ir ji pagalbos atsisakė, būdamas tikras, kad jokio eismo įvykio nebuvo (kadangi, kaip ir minėjo, kontakto tarp jo vairuojamo automobilio ir dviračio nebuvo) jis minėtu automobiliu nuvažiavo į darbą ir policijos pareigūnų nekvietė. Todėl traktuoti, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvyko vietos, yra klaidinga. Nurodo, kad ATPK 10 straipsnyje numatyta, jog administraciniai teisės pažeidimai padaromi tik tiesiogine tyčia, t. y. jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo. Jis buvo įsitikinęs, kad moteris nuo dviračio nukrito pati, o ne nuo susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu, ir, net jei susidūrimas būtų buvęs, jis ne tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės pasišalino iš įvykio vietos, o dėl klaidingo situacijos suvokimo. Todėl, apelianto manymu, akivaizdu, jog jis šių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, bei 130 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje yra numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apygardos teismas išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad T. J. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (2 b.l.) ir prie jo esančiais įrodymais – įvykio vietos planu (5 b.l.), transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patrikrinimo protokolais (10–11; 12–13 b.l.), paaiškinimais (14; 15; 16 b.l.), specialistų išvadomis (27; 28 b. l.). Apeliantas paaiškinime nurodė, kad per kairės pusės veidrodėlį matė, kaip nukentėjusioji nugriuvo, ir buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, ir padėjo jai atsikelti, o nukentėjusioji jam paaiškino, kad jis ją nutrenkė, nukentėjusioji paaiškinime nurodė, kad ji atsitrenkė į mikroautobuso galinę dalį ir dėl to nuvažiavo nuo kelio, tai patvirtina transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole ir nuotraukose užfiksuota juoda slydimo žymė ant automobilio „Fiat Ducato“ užpakalinio bamperio dešinės pusės. Be to, teismas pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje savo kaltės dėl padarytų administracinio teisės pažeidimų neginčijo, taip pat to jis nedarė surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodė, kad dėl pažeidimų gailisi. Todėl darytina išvada, kad T. J. kaltė yra visapusiškai įrodyta.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismo nuomone, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų nustatytų reikalavimų. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo apklausta administracine tvarka nubaustojo T. J. nurodyta liudytoja A. M., tačiau tai nelaikytina įstatymų reikalavimų pažeidimu, kadangi apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias įvykio aplinkybes minėta liudytoja gali patvirtinti ar paneigti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui T. J. nuobaudą, konstatavo jog jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis ATPK 127 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, bei 130 straipsnio 1 dalimi, skirtinos sankcijose numatytos baudos ir atimtina teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas pats sau, nutarimo rezoliucinėje dalyje už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė 20 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl administracinio arešto paskyrimo keistina, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimą skiriant piniginę baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas,
nutaria:
pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarimo dalį ir T. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus, galutinę administracinę nuobaudą paskirti 3000 ( trijų tūkstančių) litų baudą su teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.