- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-31
- Bylos Nr.
- e2-14688-285/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07424-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Ž. B.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Janina Narkevičiūtė
dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei L. M., atsakovo Ž. B. atstovui advokato padėjėjui K. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Ž. B. dėl žalos gamtai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Ž. B., gim. 1975 m. rugpjūčio 12 d., 3 177,00 Eur žalos želdiniams atlyginimą valstybei.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. Kauno rajono administracijos aplinkos skyriaus vyr. specialistai G. J., M. Č., viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistai B. B. ir Samylų seniūnijos seniūnas S. B. nustatė, kad sodo bendrijos pirmininko Ž. B. nurodymu, be savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams savavališkai iškirto saugotinus medžius: 6 vnt. beržų, kurių skersmuo 48 cm, 49 cm, 43 cm, 55 cm, 37 cm, 49 cm, 2 vnt. eglių, kurių skersmuo 20 cm, 18 cm, 2 vnt. pušų, kurių skersmuo 37 cm, 23 cm. Šie medžiai yra saugotini pagal 2008 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 206 patvirtintų kriterijų želdinių priskyrimo saugotiniems sąrašo 3.8. p. kuriame nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Tuo savo veiksmais pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. ir Kauno rajono želdynų ir želdynų apsaugos taisyklių, patvirtintų 2011 m. lapkričio 24 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-326 22.1. p., bei padarė žalą aplinkai. Už šį pažeidimą Ž. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Administraciniu nusižengimu atsakovas Ž. B. padarė žalą aplinkai, kuri apskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) 22 p., kur nurodyta, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „D. Ž. atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui.
Pretenzija Nr. 84 dėl žalos atlyginimo Ž. B. buvo išsiųsta registruotu paštu 2017 m. gruodžio 28 d. Atsakovas gera valia žalos aplinkai neatlygino.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti ir priteistas lėšas pervesti į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sąskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, ieškovo pateiktas žalos įvertinimas pinigine išraiška, pagal specialią metodiką negali būti vertinamas kaip įrodymas, neginčijamai ir neabejotinai patvirtinantis žalos padarymą gamtai, be to, kiti pateikti rašytiniai dokumentai, nepatvirtina ir neįrodo esminės aplinkybės, turinčios svarbą nustatant patirtą žalą, kad atsakovo faktiškai atlikti veiksmai turėjo įtakos galutinei gamtos būklei. Ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kokia konkrečiai buvo padaryta žala aplinkai dėl atsakovo atliktų veiksmų, t. y. koks neigiamas poveikis buvo padarytas gamtai ar kokį pavojų sukėlė žmonių sveikatai. Šiuo atveju, kaip matyti iš viso ieškinio turinio ir pateiktų priedų prie ieškinio visumos, ieškovas, išskyrus žalos skaičiuotę, kuri apskaičiuota aplinkos ministro įsakymu patvirtinta metodika, administracinio teisės pažeidimo protokolą bei foto nuotraukos, kurioje užfiksuotas tik pažeidimo padarymo faktas, nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindusių žalos padarymo faktą. Tuo pačiu, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos atsiradimą, ieškovas neįrodė ir pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neįrodė atsakovo veiksmais padarytos žalos aplinkai.
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas teismo posėdyje prašė ieškinį mažinti, nurodė, kad atsakovo veiksmai nebuvo tyčiniai ir buvo sąlygoti dėl nežinojimo teisės aktų. Nesutinka su žalos dydžiu, nes atsakovas atsodino medžius savo noru atlygino žalą iš dalies natūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 21d.atsakovui Ž. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. SAVAD-52ANP-130263283-17 dėl to, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovo (sodų bendrijos „G. pirmininko Ž. B.) nurodymu, be seniūno išduoto leidimo savavališkai iškirsti saugoti medžiai, viso 6 vnt. beržų, kurių skersmuo 48 cm, 49 cm, 43 cm, 55 cm, 37 cm, 49 cm, 2 vnt., eglių, kurių skersmuo 20 cm, 18 cm, 2 vnt. pušų, kurių skersmuo 37 cm, 23 cm, esantis (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „G.“. Protokole nurodyta, jog atsakovas Ž. B. šiais veiksmais pažeidė Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011m. lapkričio 24d. sprendimu Nr. TS-326,22.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą , numatytą LR Administracinių nusižengimo kodekso 281straispsnio 1dalyje. 2017m.lapkričio 22d. Kauno rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. SAVAD-52ANN-130443646-17 ir priėmė nutarimą nubausti Ž. B. už pažeidimą, numatytą LR Administracinių nusižengimo kodekso 281straispsnio 1dalyje 60,00 Eur bauda. Minėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais: 2017 m. gruodžio 15 d. žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius skaičiavimu, 2017 m. gruodžio 28 d. Pretenzija Nr. 84, foto nuotraukomis, 2017 m. gruodžio 14 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus elektroniniu pranešimu apie želdinių būklę, 2017 m. gruodžio 28 d. pašto lydraščiu.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos gamtai atlyginimo ir jos dydžio nustatymo.
Žala yra kito asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) – Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.149 straipsnio 1 dalis. Tiesioginiai nuostoliai sudaro 3 177,00 Eur. Be tiesioginių nuostolių į nuostolius įskaičiuojama protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punktas.
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 177,00 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimo valstybei.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
2017 m. lapkričio 22 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos nutarimu administracinio nusižengimo bylą Nr. SAVAD-52ANN-130443646-17 buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Ž. B. nustatyta tvarka neginčijo, su juo sutiko ir sumokėjo paskirtą baudą. Tai sąlygoja civilinės atsakomybės atsiradimą. Šešių beržų, dviejų eglių ir dviejų pušų iškirtimas atsirado atsakovo neteisėtų veiksmų pasėkoje. Padarytos žalos įvertinimo skaičiuotė pagrįsta remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, želdinių atkuriamosios vertės įkainiais patvirtintais Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343, kur sudaro 3 177,00 Eur žalą. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvieno kelmo skersmens centimetrui. Padarytos žalos įvertinimo skaičiuotės atsakovas neginčijo.
Pažymėtina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir jį įgyvendinančios Metodikos nuostatas konstatuotina tai, kad šiais teisės aktais reglamentuojamą žalą aplinkai padariusio subjekto pareiga atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo ir taip siekti sumažinti padarytą žalą arba išvengti didesnės žalos aplinkai. Priteisiant iš atsakovo padarytą gamtai žalą, atsižvelgiama, į tai, kad atsakovas neturėjo tyčios iškirsti medžius, siekdamas sumažinti žalą gamtai, atsodino medžius, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Prašomos priteisti žalos dydis mažinamas 50 procentų ir iš atsakovo priteisiama 1 588,50 Eur (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiamas ieškovui iš atsakovo 1 588,50 Eur žalos gamtai atlyginimas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovo valstybei priteistinas už patenkintą ieškinio mokėtinas žyminis mokestis – 36,00 Eur (1 588,50 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 93 straipsnis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 588,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct.) padarytos žalos gamtai atlyginimą, įpareigojant priteistas lėšas pervesti į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, atsiskaitomoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor Bank“ bankas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36,00 Eur (trisdešimt šešių eurų 0 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.