Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išteisintojo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) advokato Antano Damulio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu K. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir paskirta galutinė 58 MGL, t. y. 2 900 Eur, dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: K. D. pagal BK 284 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisme gautas išteisintojo K. D. advokato Antano Damulio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: 100 eurų įtariamojo 2020 m. vasario 24 d. apklausa pas ikiteisminio tyrimo pareigūną; 150 eurų prašymas 2020 m. kovo 2 d. dėl ikiteisminio tyrimo tyrėjos nušalinimo; 100 eurų įtariamojo 2020 m. birželio 18 d. apklausa pas ikiteisminio tyrimo pareigūną; 200 eurų dalyvavimas 2020 m. spalio 2 d. pranešime apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga; 100 eurų atstovavimas 2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje; 400 eurų susipažinimas 2021 m. sausio 6 d. su baudžiamąja byla; 300 eurų prašymo 2021 m. vasario 3 d. parengimas dėl papildomų įrodymų prijungimo; 250 eurų atstovavimas 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdyje; 350 eurų atstovimas 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdyje; 300 eurų atstovavimas 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje; 300 eurų atstovavimas 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje; 2000 eurų apeliacinio skundo parengimas; 100 eurų atstovavimas apeliacinės instancijos 2021 m. spalio 5 d. teismo posėdyje; 100 eurų atstovavimas apeliacinės instancijos 2022 m. sausio 5 d. teismo posėdyje. Išteisintojo gynėjas advokatas iš viso prašo priteisti 4750 eurų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat gynėjas advokatas teismui pateikė sąskaitų-faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų originalus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 106 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas advokato darbo apmokėjimas, nėra nurodyta, kad asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui. Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi, taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Taigi, atsižvelgdama į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, teismas, spręsdamas šioje byloje keliamą klausimą dėl proceso išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą konstatuoja, kad šioje situacijoje turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021).

Remiantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiškai dėl advokato darbo apmokėjimo turi būti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų.

Iš byloje pateiktų dokumentų (sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų) matyti, kad K. D., kuris Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu išteisintas, patyrė 4750 Eur išlaidų advokato pagalbai (už įtariamojo apklausas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną; prašymas dėl ikiteisminio tyrimo tyrėjos nušalinimo; dalyvavimas pranešime apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga; atstovavimas teismo posėdžiuose; susipažinimas su baudžiamąja byla; parengimas dėl papildomų įrodymų prijungimo; apeliacinio skundo parengimas; atstovavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose) apmokėti. Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad 1) baudžiamoji byla nebuvo itin sudėtinga; 2) jos apimtis nėra didelė, ją sudaro 3 tomai; 3) pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą, pirmojo teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2020 m. gruodžio 8 d., bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas kaltinamajam ir paprašius gynėjui laiko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (teisiamasis posėdis truko 16 minučių); 4) tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme K. D. gynė tas pats gynėjas, todėl prieš rašant apeliacinį skundą gynėjui nereikėjo iš naujo susipažinti su bylos medžiaga ir jos analizuoti; 5) apeliacinis skundas iš esmės kardinaliai nesiskyrė nuo baigiamosios kalbos, sakytos pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrąsias Konstitucijos nuostatas, turi būti tenkinamas iš dalies, išteisintajam K. D. priteisiant iš valstybės – 3500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

I. K. D. advokato Antano Damulio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

I. K. D. priteisti 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų patirtų proceso išlaidų advokato darbui iš valstybės.

Įsiteisėjus nutarčiai, gynėjui advokatui Antanui Damuliui grąžinti sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų originalus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.