- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-2118-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10505-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- R. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2- 14596-329/2014 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo. Taip pat ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo R. Ž. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai S. G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo R. Ž. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 458,55 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis; ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštuoti atsakovo R. Ž. vardu įregistruotą turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą leisti gyventi nepilnamečius vaikus S. G. Ž. ir J. Ž. bei jų motiną R. Ž. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo R. Ž. nepilnametei dukrai S. G. Ž. ir nepilnamečiam sūnui J. Ž. po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-06-05) iki sprendimo priėmimo. Ieškovę paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nutartį motyvavo šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes, teismo vertinimu, ši suma yra pakankama minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, o atsakovas šiuo metu vaikams neteikia jokio išlaikymo;
2. teismas ieškovės prašymą dalyje dėl atsakovo nekilnojamojo turto arešto atmetė kaip nepagrįstą, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ne tik butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bet ieškovės vardu yra registruotos nuosavybės teisės į butą esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis yra registruotas kaip šeimos turtas, o išlaikymas turtu gali būti nukreipiamas ne tik į asmeninį, bet ir į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą. Vertindamas ieškovės nurodytas bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad negalima padaryti išvados, jog nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės - neareštavus atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimas vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.);
3. teismas ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą leisti gyventi ieškovę ir šalių nepilnamečius vaikus atsakovui priklausančiame bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atmetė, motyvuojant tuo, jog ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas trukdo (nesuteikia galimybės) ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams vasaros atostogų metu gyventi aukščiau nurodytame, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Taip pat teismas pažymėjo, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybė nėra numatyta įstatyme (CPK 145 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (toliau - apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamajam turtui, butui, esančiam (duomenys neskelbtini) panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti R. Ž. vardu įregistruotą butą esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodo, kad ieškiniu prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą už nepilnamečius vaikus Simoną G. Ž. ir J. Ž. turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nesidomi ir neprisideda prie vaikų išlaikymo ir atsižvelgiant į tai, kad jo gaunamos pajamos visiškai neaiškios, galbūt atsakovas neturi pastovių pajamų, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto Lietuvos teritorijoje, t.y. butą esantį (duomenys neskelbtini), todėl ir prašoma, jog išlaikymo įsiskolinimas būtų padengtas priteisiant nepilnamečiams vaikams S. G. Ž. ir J. Ž. nekilnojamuoju turtu. Remiantis LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p. vaikams priteistina po 1/4 dalį, minėto buto. Vaikams tenkančios turto dalies vertė yra po 24 300 Lt. Sis įsiskolinimas padengimas priteistino turto dalimi, t.y. išlaikymo įsiskolinimas po 18 000,- Lt padengtinas iš nepilnamečiams vaikams tenkančios turto dalies vertės (24 300,- Lt - 18000,-), turto vertės balansinis likutis yra po 6 300,- Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Pažymima, kad prašomas priteisti turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), gali nešti pajamas, kurios galėtų padengti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir kartu tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, kadangi butas yra strategiškai palankioje vietoje, vienoje ir pagrindinių Druskininkų gatvių, jo nuoma (tiek vertinant trumpalaikę, teik ilgalaikę) yra įmanoma ir visiškai galima. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės vardu yra registruotos nuosavybės teisės į butą esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis registruotas kaip šeimos turtas ir sprendė, jog išlaikymas gali būti nukreipiamas ne tik į asmeninį, bet ir į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą. Ieškovė prašo, kad teismas atsižvelgtų į jos tėvo P. V. valią, kurią išreiškė 1999-12-03 dovanojimo sutartyje ir butą esantį (duomenys neskelbtini), remiantis CK 3.89 str. 1 d. 2 p. pripažintų ieškovės asmenine nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir atsisakė areštuoti atsakovo vardu įregistruotą butą. teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams; areštuoti atsakovo vardu įregistruotą turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą leisti gyventi nepilnamečius vaikus S. G. Ž. ir J. Ž. bei jų motiną R. Ž. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu. Apeliantė nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė areštuoti atsakovo vardu įregistruotą turtą ir nurodo, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštuoti atsakovo vardu registruotą butą. nes ji siekia prisiteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisiant jiems tam tikrą turtą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, o pagal 2 dalies 5 punktą gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę - turto areštą neįrodė ir nepagrindė šio prašymo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė teismo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams dviem būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisiant tam tikrą turtą. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas vaikams yra 18 000 Lt, tačiau ieškovė byloje nereiškia savarankiško reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo, o kaip savarankiška išlaikymo forma prašoma priteisti išlaikymą % dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo ir šiuo metu įsiskolinimas yra 18 000 Lt, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių šį ieškovės teiginį, atsakovo pozicija byloje nėra žinoma, taip pat byloje nėra duomenų spręsti, ar išlaikymas turtu atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nepateikė objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės netaikymas, kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui, kad atsakovas turimą turtą gali perleisti ar apsunkinti jo padėtį. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas galimai neturi pastovių pajamų ir prašomas areštuoti nekilnojamas turtas yra vienintelis atsakovo turtas, todėl išlaikymas priteistinas turtu, tačiau atskirajame skunde teigia, kad prašomas areštuoti butas gali nešti atsakovui pajamas, kurios galėtų
padengti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir kartu tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Konstatuojama, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo turtu, taip pat neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas kaip šeimos turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtas gali nuosavybės teise priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtas butas asmenine nuosavybės teise priklauso R. Ž. (įgytas dovanojimo sutarties pagrindu), tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.