Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi D. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016-12-09 apie 02.43 val., Sodų g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę „Renault Logan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,88 promilių girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, taip pat vairavo automobilį, neprisisegęs saugos diržo, kai saugos diržai įrengti, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į dešinę nerodė atitinkamos krypties posūkio signalo, nepateikė automobilio registracijos liudijimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, 16 p., numatantį, jog motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, 82.2 p., numatantį, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, 165 p., numatantį, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, 196 p., numatantį, jog važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Šiais savo veiksmais D. K. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d. (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK (toliau – ANK) 432 str. 1 d.

D. K. neatvyko į teismo posėdį, nors jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tyrimo metu jo asmens tapatybę nustatė policijos pareigūnai. Byloje nėra duomenų apie D. K. neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Pakartotinai kviečiamas į teismo posėdį D. K. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas vertina, kad D. K. vengia atvykti į teismą bei nagrinėja bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

D. K. pripažino padaręs administracinius teisės pažeidimus. Be D. K. prisipažinimo jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-12-09 apie 02.35 val., Sodų g., Vilniuje, pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Renault Logan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į dešinę į Pylimo gatvę iš anksto neparodė posūkio signalo, į sankryžą įvažiavo ir iš jos išvažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, vairuotojas vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržu. Sustabdžius minėtą automobilį Pylimo g. 61, ir paprašius pateikti dokumentus, vairuotojas paaiškino, kad dokumentų neturi. Kadangi iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas jis buvo patikrintas alkotesteriu. Patikros alkotesteriu duomenimis, D. K. nustatytas 1,88 promilių girtumas.

Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ir ATPK pakeitusiame Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti taikoma tik asmenims, kuriems nustatytas girtumo laipsnis neviršija 1,5 promilių (ANK 424 str. 4 d.), o už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumo laipsnis, nuo 2017 sausio 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnio nuostatomis, už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta BK, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka, todėl D. K. veikos kvalifikacija paliekama pagal ATPK 129 str.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 432 str. 1 d. nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. naudojimosi saugos diržais pažeidimą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 28 iki 57 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 str. 1 d. administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 134 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, D. K. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 134 str. 1 d., perkvalifikuotinas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 str. 1 d.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 417 str. 4 d. nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 28 iki 86 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 8 straipsnyje nurodyta, kad jeigu iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 4 d. administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta ATPK 124¹ str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, padarytas pažeidimas, neperkvalifikuojamas ir skiriama administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta nuobauda.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 417 str. 1 d. nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą, t. y. kelių ženklų reikalavimų nesilaikymą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 28 iki 86 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 1 d. administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta ATPK 124¹ str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, padarytas pažeidimas, neperkvalifikuojamas ir skiriama administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta nuobauda.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 417 str. 8 d. nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d. numatytą pažeidimą, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, už kurį buvo numatyta galimybė skirti įspėjimą arba baudą nuo 5 iki 11 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d. administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta ATPK 124¹ str. 8 d. Atsižvelgiant į tai, padarytas pažeidimas, neperkvalifikuojamas ir skiriama administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta nuobauda.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų teisės nusižengimų pobūdį, į D. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į D. K. asmenybę, todėl D. K. skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 572 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 2 p., 636 str., 646 str., -

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. ir skirti 1158 eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 432 str. 1 d. ir skirti jam 30 eurų.

D. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d., ir skirti jam 28 eurų dydžio baudą.

D. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., ir skirti jam 28 eurų dydžio baudą.

D. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., ir skirti jam 5 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. K. paskirti 1158 eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16063866285 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.