Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-214-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1S-214-1020/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
P. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-214-1020/2019
Procesinio sprendimo kategorija:2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo P. J. (P. J.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą dėl P. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. J. 2015 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. 2017 m. vasario 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi P. J. apeliacinis skundas buvo atmestas. 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtus nuosprendžius pakeitė ir įvertinęs ilgą proceso trukmę P. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę sumažino iki 10 metų. Nagrinėjamo klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kontekste svarbu paminėti, jog kasacinis teismas nurodė ir tai, kad P. J. neigė dalį faktinių aplinkybių, todėl atmetė jo prašymą konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 16 d. Neatliktos bausmės dalis komisijos nutarimo priėmimo dieną – 5 metai, 8 mėnesiai ir 12 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija nutarė taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti minėtą komisijos nutarimą. Priimdamas tokį sprendimą teismas konstatavo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam šiuo metu negali būti taikomas, dėl: 1) nuteistojo P. J. atliktos pernelyg trumpos paskirtos bausmės dalies; 2) nevienareikšmio elgesio bausmės atlikimo metu; 3) plačių galimybių mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas be kita ko nurodė, kad šiuo metu P. J. nėra atlikęs net pusės bausmės, paskirtos už vieną pavojingiausių nusikaltimų, laiko, todėl nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pamintas visuomenės interesas, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo atliktų tokią bausmę, kuri paveiktų jį taip, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų. Teismas abejojo galimybe taikyti lygtinį paleidimą ir dėl jo nevienareikšmiško elgesio bausmės atlikimo metu. Teismas detaliai aptarė trijų nustatytų rėžimo pažeidimų pobūdį ir konstatavo, jog P. J. nesugebėjo paklusti privalomiems bausmės atlikimo rėžimo reikalavimams, todėl negalima daryti ir išvados, kad jis laikysis probacijos sąlygų. Teismas pabrėžė, kad nuteistojo elgesys, siekiant lygtinio paleidimo turi būti nepriekaištingas ir toks, kuris neleistų abejoti šio instituto taikymo galimybe. Teismas be kita ko pabrėžė, kad P. J. dar gali žymiai ir reikšmingai sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikos balą, o tam padėti gali ir jo atžvilgiu taikomas pusiaukelės namų rėžimas, kuriame jis bus intensyviai ruošiamas lygtiniam paleidimui.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis su tokiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu nesutinka ir skundu prašo jį panaikinti, bei patvirtinti komisijos nutarimą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui dar kartą vertinant nusikaltimo sunkumą jis yra baudžiamas antrą kartą. Nuteistasis kvestionuoja teismo išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar nėra pasiekti ir kodėl jis jam paskirtos bausmės negali atlikti prižiūrimas probacijos tarnybos. Jis teigia, kad jo požiūris į ankstesnį savo paties elgesį pasikeitė ir jis suprato bei įvertino netinkamus savo ankstesnio gyvenimo aspektus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, o kaip žinoma – formalių kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo bausmės, o tik galimybė atitinkant lygtinio paleidimo kriterijus greičiau resocializuotis, įsitvirtinti visuomenėje ir įrodyti, kad jo mąstymas pasikeitė. Nuteistasis akcentuoja, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, kas rodo jo siekį taisytis teigiama linkme. P. J. nurodo, kad teismo išvada, jog būdamas laisvėje jis gali nusikalsti, nėra pagrįsta – atlikdamas bausmę jis nusikaltimų nepadarė, o jokių kitų faktų, kurie tokią teismo prielaidą patvirtintų, nėra. Teismas vertina tai, kokią bausmės dalį jam dar liko atlikti, tačiau neaptariama kokia bausmės dalis yra tokia, kurią atlikus asmuo gali būti paleidžiamas į lygtinai iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. J. skundas atmestinas.

5. Aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas atidžiai įsigilino į klausimo nagrinėjimui svarbias aplinkybes ir pateikdamas detalius argumentus pagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti į laisvę nuteistąjį P. J..

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos negalima įžvelgti, nors nuteistasis ir yra padaręs nemenką pažangą.

7. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad P. J. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 26 balais (pažymėtina, jog pirmąjį kartą vertinant šią riziką, jos balas siekė 33 balus). Tačiau nepaisydamas to, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad P. J. dar gali žymiai šią riziką sumažinti, nes statiniai (nekintantys) rizikos balai sudaro tik 5 balus, ir atitinkamai kintantys – net 21 balą. Kitaip tariant, kintantys balai sudaro daugiau nei 80 % rizikos balų visumos (skundo medžiagos l. 9). Turint omenyje apylinkės teismo visiškai pagrįstai atkreiptą dėmesį į itin trumpą atliktos bausmės dalį bei kilusias abejones dėl jo nevienareikšmiškai vertintino elgesio atliekant bausmę, darytina išvada, kad nuteistasis dar gali ir turi sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis daugiau nei du kartus trumpesnė nei minimali baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą veiką numatyta bausmė, t. y. nesiekia pusės paskirtos bausmės. Be to, šiuo atveju iki 10 metų termino laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta atsižvelgiant tik į ilgą proceso trukmę (jei į tai nebūtų atsižvelgta, nuteistasis teisę į lygtinį paleidimą būtų įgijęs tik atlikęs du trečdalius bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas)). Tokie bausmės skyrimo argumentai jokiu būdu nereiškia, kad nuteistasis neturi teisės į lygtinį paleidimą, visgi jie gali būti svarbūs vertinant įstatymų leidėjo poziciją visų nagrinėjamam klausimui svarbių kitų aplinkybių kontekste.

8. Apygardos teismas sutinka ir su apylinkės teismo išvada, kad P. J. elgesys bausmės atlikimo metu negali būti įvertinamas vienareikšmiškai ir būti pagrindu kategoriškai išvadai, jog net ir probuojamas būdamas laisvėje jis laikysis teisės reikalavimų ir nenusikals. Apylinkės teismas akcentavo P. J. bausmės atlikimo metu padarytus 3 rėžimo pažeidimus – miegant ne nustatytoje vietoje, o 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsisakius dirbti tvarkinio darbą (asmens bylos t. 1, l. 65).

9. Apygardos teismas šiuos pažeidimus itin rimtai vertino pagal jų objektyvius požymius ir pastebi, kad pastarieji pagal savo pobūdį atitinka tokius pažeidimus, kurie paprastai rodo nuteistųjų subkultūros požymius.

10. Tokios išvados kontekste, teismas pastebi ir itin dviprasmišką socialinio tyrimo išvados bei sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priėmusios komisijos išvados teiginį, kad „nėra įrodymų, jog nuteistasis aktyviai reikštų bei palaikytų kriminalinę subkultūrą ar atvirai reikštų diskriminacines nuostatas“. Toks teiginys yra dviprasmiškas ir ydingas, nes iš žodžių „nėra įrodymų“, „aktyviai“, „atvirai“, paliekama galimybė komisijos poziciją suprasti ir priešingai, t. y. taip, jog komisijai visgi kilo abejonių dėl nuteistojo nuostatų galimai toleruojant subkultūrą, bet ji negalėjo daryti tvirtos išvados apie tai, nesant neabejotinų įrodymų. Be to, žodžiai „aktyviai“ ir „atvirai“ suponuoja galimybę, jog nuteistųjų subkultūra P. J. visgi toleruoja, bet tai daro neaktyviai ir neatvirai. Tokios išvados kontekste pastebėtina, jog teismas negali ir neturi tvirtinti komisijos sprendimo, kuris yra dviprasmiškas ir paliekantis abejones.

11. Vertinant nuteistojo padarytus pažeidimus paminėtina, kad nuteistasis per trumpą laiką po sprendimo apsiriboti jo atsakomybės svarstymu, 2017 m. gegužės 15 d., praėjus vos dviem savaitėms antrą kartą buvo aptiktas ne savo gyvenamojoje vietoje. 2017 m. gegužės 11d. tarnybinio tyrimo išvadoje dėl šio pažeidimo atsispindintys nuteistojo P. J. paaiškinimai ne tik neįtikinantys, bet ir rodantys, jog nuteistasis nelinkęs savikritiškai vertinti savo elgesio ir bando jį pateisinti netinkamais pataisos namų administracijos sprendimais (asmens bylos II dalies 20 l.). Teismų praktika panašaus pobūdžio bylose rodo, jog nuteistųjų gyvenimas kitose vietose nei jiems priskirta pataisos namų administracijos sprendimais, būna nulemtas įvairių priežasčių, tarp kurių ir nuteistųjų subkultūros reiškinio. Apygardos teismas vien tik iš šio pažeidimo negali daryti išvados, kad šiuo atveju nuteistasis toleravo nuteistųjų subkultūrą, tačiau akivaizdu, kad jis nepaisė ankstesnio pataisos namų administracijos sprendimo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad toks pažeidimas pakartotinai nebūtų užfiksuotas.

12. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog P. J. pataisos įstaigoje prašė bet kokio darbo, tačiau jam pasiūlius jį, jis jo atsisakė. P. J. nurodė, kad jis atsisakė dirbti tvarkinio darbą, kadangi jis artimiausiu metu bus perkeltas į pakelės namus ir ten galės dirbti „normalų darbą laisvėje“, dėl kurio jau yra padavęs dokumentus (asmens bylos t. 1, l. 68). Tokios jo pozicijos kontekste pabrėžtina, kad nuteistasis, tą pačią dieną kai pateikė prašymą jį perkelti į pusiaukelės namus, t.y. 2018 m. birželio 18d. pateikė ir prašymą, kuriame nurodė, kad jis sutinka dirbti bet kokį jam pasiūlytą darbą (asmens bylos II dalis, 61, 63 l.). Vos po kelių mėnesių 2018 m. rugpjūčio 16 d., jis kategoriškai atsisakė tvarkinio darbo ir nurodė, jog bausmę atlikinėja sektoriuje, kuriame nuteistieji yra nedirbantys (asmens bylos t. 2, b. l. 8). Akivaizdu, kad tvarkinio darbą jis įvertino kaip „nenormalų“ ir jam netinkamą, bei elgėsi aiškiai manipuliatyviai. Beje, jo manipuliatyvus elgesys buvo pastebėtas ir anksčiau (apie tai nurodyta 2017 m. balandžio 24 d. adaptaciniame vertinime Nr. 62-1870 (asmens bylos II dalis 8 l.). Kita vertus, šioje situacijoje būtina pabrėžti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio kriminogeninis veikinys yra nurodomas gyvenimo stilius ir draugai (skundo medžiagos l. 9). O iš jo palyginti neseniai pateikto atsakymo, kodėl jis nesutiko atlikti jam pasiūlyto darbo, akivaizdu, jog pastarasis neva nenorėjo išsiskirti iš kitų kalinčiųjų ir tai rodo, jog jo elgesys ir mąstymas vis dar pasižymi tam tikromis subkultūrinio pobūdžio nuostatomis. Turint omenyje tai, kad P. J. yra teistas už organizuotos grupės sudėtyje padarytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kurį beje, priešingai nei nurodyta komisijos išvadoje, kaltinamasis pripažino tik deklaratyviai (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties byloje Nr. 2K-237-222/2017 9.2 pastraipą), pažanga keičiant jo mąstymą ir atsisakant manipuliavimo savo pozicija yra būtina.

13. Minėtų argumentų kontekste aukštesnysis teismas pabrėžia, jog lygtinis paleidimas asmeniui taikomas tuo atveju, kai įvertinus daugybę aplinkybių, minimų BVK 157 straipsnyje, susiformuoja objektyvus ir tvirtas įsitikinimas, kad nuteistasis pagal savo elgesį atliekant bausmę gali gyventi laikydamasis visuomenėje nustatytų normų. Šiuo atveju teismas tokios išvados daryti negali, o iš komisijos sprendimo motyvų įžvelgia, kad ir komisija galėjo turėti tokių abejonių, nes dėl atskirų aplinkybių pasisakė itin dviprasmiškai, teigdama jog neturi įrodymų apie itin svarbias aplinkybes, nors jų įrodinėti šiuo atveju ir neprivalėjo.

14. Teismo vertinimu, nuteistojo argumentai dėl galimo nepagrįsto baudimo tikslo jo atžvilgiu akcentavimo, yra nepagrįsti. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir taip išreikšti pasitikėjimą nuteistuoju, jei teismas nebuvo įtikintas, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, kad nuteistasis būdamas paleistas į laisvę anksčiau nei buvo paskirta teismo nuosprendžiu, gebės gyventi laisvėje gerbdamas teisę ir visuomenę. Nuteistasis siekdamas šio instituto taikymo turi būti padaręs atitinkamas išvadas bei būti motyvuotas ateityje nesieti savo gyvenimo su veikimu priešingu teisei ir tai tolesnio bausmės atlikimo metu turi įrodyti savo nepriekaištingu elgesiu bei požiūrio į savo veiksmus kaita. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą - jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Šiuo metu nuteistojo atliktas bausmės laikas pusiaukelės namuose yra pernelyg trumpas siekiant įvertinti ar nuteistajam neseniai išreikštas pasitikėjimas keičiant bausmės atlikimo rėžimą jau sudarė prielaidas nuteistajam pakeisti savo požiūrį ir savikritiškai vertinti ankstesnį netinkamą savo elgesį. Turint omenyje P. J. padarytos veikos pavojingumą ir atliktą palyginti nedidelę laisvės atėmimo bausmės dalį, jis turi veikti nepriekaištingai, kad lygtinis paleidimas ne paneigtų, o padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, kuriais remiantis teismas nuosprendžiu ir paskiria konkrečios rūšies ir dydžio bausmę, galinčią juos užtikrinti. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria bent jau šiuo metu P. J. lygtinio paleidimo galimybė neįžvelgta, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. J. (P. J.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis