- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- eI2-1240-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00956-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratė Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 22S111140, kuriuo atsisakyta jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2022 metų sausio mėnesį Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu. Nurodo, kad Bendrovėje ketina dirbti pardavimų vadybininku. Išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašė kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Turi prestižinio (duomenys neskelbtini) universiteto išduotą Verslo administravimo magistro laipsnį bei (duomenys neskelbtini) universiteto išduotą bakalauro laipsnį. Pareiškėjas kalba penkiomis kalbomis – anglų, prancūzų, italų, hebrajų ir persų. Anksčiau (duomenys neskelbtini) dirbo pardavimų vadybininku bendrovėse ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyba, įvertinusi jo kvalifikaciją, 2022 metų sausio 25 d. priėmė sprendimą dėl darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kuriuo pripažino, kad jo planuojamas darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.
Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad jis planuoja dirbti Bendrovėje, patvirtina tarp Bendrovės ir jo sudaryta darbo sutartis, kurioje numatyta pareiškėjui mokėti 2 400 eurų atlyginimą. Be to, šalys susitarė, kad, atlikus didelės vertės pardavimus, pareiškėjas, kaip papildomą atlygį, gaus dalį Bendrovės akcijų. Konkrečią pareiškėjui tenkančią akcijų dalį šalys susitarė numatyti jam atvykus į Lietuvą, pradėjus dirbti ir įvertinus atliktų pardavimų apimtį.
Pareiškėjo tvirtinimu, negalėdamas atvykti į Lietuvą ir dirbti pagal darbo sutartį, su Bendrove sudarė susitarimą dėl komisinio mokesčio už surastą klientą – (duomenys neskelbtini). Bendrovė, atlikusi daugiau nei 200 000 eurų vertės pardavimų (duomenys neskelbtini), jam pervedė 9 150 eurų. Pavedimo tikrumą, anot pareiškėjo, patvirtina Bendrovės susirašinėjimas su ,,Šiaulių banku“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, teigia, kad Bendrovė vykdo realią veiklą ir jo gyvenimas Lietuvoje yra susijęs su darbu Bendrovėje.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas objektyviais faktais, yra šališkas. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkto reikalavimus.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte bei 44¹ straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas tam, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – ketinimą dirbti Bendrovėje, kai iš tikrųjų užsienietis yra suinteresuotas tik leidimo laikinai gyventi ir jo suteikiamų teisių gavimu, o ne darbu Bendrovėje. Atsakovo teigimu, darbas Bendrovėje nėra tikrasis pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad Šveicarijos ambasada, esanti Irano Islamo Respublikoje, 2020 m. spalio 1 d. ir pakartotinai 2021m. rugsėjo 26 d. atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizas, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje 2022 m. vasario 10 d., atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, įvertinusi visas aplinkybes, padarė išvadą, kad egzistuoja didelė pareiškėjo nelegalios migracijos tikimybė ir, kad užsienietis siekia formaliai įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, taip gaudamas leidimą laikinai gyventi ir galėdamas imigruoti į Šengeno erdvę kitais, nei deklaruojama, tikslais.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas įvertino Bendrovės ir pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, kurių pagrindu nustatė, kad didžiąją deklaruojamų darbų bei užduočių dalį pareiškėjas galėjo sėkmingai atlikti nuotoliniu būdu pagal bendradarbiavimo sutartį, taip parodant ir įrodant, kad pareiškėjo ketinimai gyventi, o svarbiausia – dirbti Lietuvos Respublikoje, yra tikri.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Bendrovės direktoriaus deklaratyvūs teiginiai nepagrindė realių Bendrovės ketinimų didinti personalo sudėtį, juo labiau, kad Bendrovėje nuo 2022 m. sausio 20 d. yra įdarbintas tik Bendrovės direktorius ir per daugiau nei pusmetį nebuvo priimtas nei vienas naujas darbuotojas. Pabrėžia, kad nei vienas iš Bendrovės direktoriaus deklaratyvių teiginių nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais ir įrodymais. Deklaratyvūs teiginiai dėl pareiškėjo būtinybės gyventi Lietuvos Respublikoje nėra įtikinamas įrodymas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra iš tikrųjų būtinas vykdant Bendrovės ekonominę veiklą.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Vokietijos ambasada, esanti Irano Islamo Respublikoje, 2022 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą uždaryti pareiškėjo 2022 m. balandžio 20 d. pateiktą paraišką dėl Šengeno vizos išdavimo, kurioje buvo nurodyta, kad galutinis pareiškėjo kelionės tikslas yra Vokietija. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ši pareiškėjo paraiška dėl vizos buvo nagrinėjama daugiau nei 2 metus, daro išvadą, kad Vokietijos ambasadai taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl tikrojo pareiškėjo atvykimo tikslo.
Atsakovas atsiliepime nurodo ir tai, kad pareiškėjas, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuslėpė ir nepateikė informacijos apie tai, jog Šveicarijos ambasada Irano Islamo Respublikoje jam du kartus atsisakė išduoti Šengeno vizą (pareiškėjas į prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje klausimą, „Ar per pastaruosius 5 metus Jums buvo išduotos vizos ar leidimai gyventi?“ atsakė „taip“ ir nurodė, kad Šveicarija buvo išdavusi leidimą gyventi, kurio pagrindu Šveicarijoje jis gyveno nuo 2006 m. iki 2021 m., o į klausimą, „Ar buvo atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi arba uždrausta atvykti į užsienio valstybę“ atsakė „ne“).
Atsakovas atsiliepime laikosi nuostatos, kad prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma sudaro rimtą pagrindą manyti, jog nepavykus gauti Šveicarijos vizų ir nepratęsus jo leidimo gyventi Šveicarijoje, taip užkertant jam kelią imigruoti į Šengeno erdvę, pareiškėjas ieškojo kito būdo (pagrindo), kaip tai padaryti, t. y. padedamas Bendrovės direktoriaus, kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje kaip aukštą profesinę kvalifikaciją turintis specialistas. Anot atsakovo, tai patvirtina įtarimą, kad iš tikrųjų leidimas laikinai gyventi pareiškėjui reikalingas ne tam, kad jis pradėtų dirbti Lietuvos Respublikoje ir dirbtų viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, o tik tam, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi, galėtų naudotis jo suteikiamomis teisėmis ir įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse.
Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais, susijusiais su Bendrovės veikla, tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamame Sprendime nustatytas aplinkybes, kad Bendrovėje nuo jos įregistravimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d., iš viso buvo (yra) įdarbintas vos 1 darbuotojas (Bendrovės direktorius). Bendrovės registracijos adresu esanti 18 m² bendro ploto negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) nuosavybės teise priklauso buvusiai Bendrovės direktorei ir jos motinai. Migracijos departamento žiniomis, šiuo adresu yra įregistruota keli šimtai įmonių. Atsakovas pažymi ir tai, kad buvusi Bendrovės direktorė nuo 2020 m. lapkričio 24 d. yra Bendrovės steigėjos (duomenys neskelbtini) direktorė. (duomenys neskelbtini) savo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) reklamuojasi, be kitų paslaugų, teikianti ir įmonių steigimo, migracijos paslaugas (padeda užsieniečiams gauti vizas ar leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje darbo, verslo ar kitu pagrindu). Nuo 2021 m. gegužės 7 d. vieninteliu Bendrovės akcininku ir direktoriumi yra Lietuvos Respublikos pilietis M. V., kuris Bendrovėje buvo įdarbintas tik 2022 m. sausio 20 d., t. y. po daugiau nei 8 mėnesių nuo paskyrimo direktoriumi ir tik po to, kai 2022 m. sausio 13 d. pareiškėjas užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši duomenų visuma, anot atsakovo, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo.
Atsakovo teigimu, nustatytų aplinkybių visuma taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrasis ir pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruotas – pareiškėjas tik siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visose Šengeno valstybėse (tikėtina tam, kad galėtų lankytis / gyventi Šveicarijoje), o ne užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, galimai Šveicarijoje ir Vokietijoje (6.5 papunktis); pareiškėjas per pastaruosius 2 metus siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su gyvenimu Šengeno valstybėse – Šveicarijos ambasada du kartus atsisakė išduoti užsieniečiui Šengeno vizą, nebuvo pratęstas užsieniečio leidimas gyventi Šveicarijoje, o Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje neišdavė nacionalinės vizos, kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 punktas).
Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, siekė visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas faktines aplinkybes bei suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau nei Įstatyme nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas, savaime nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 22S111140, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 13 d. Migracijos departamentui per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (toliau – Migris) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Prašymas). Prašyme nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas, ketinantis dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Lietuva, numatomas darbo užmokestis – 2 400 Eur per mėnesį. Užsienietis Prašyme patvirtino, kad Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyba yra priėmusi sprendimą, kad jo darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius – pardavimo vadybininkas (243105).
Užsienietis Prašyme nurodė, kad 2010 metais (duomenys neskelbtini) universitete baigė Svetingumo ir turizmo bakalauro studijas, 2011 metais (duomenys neskelbtini) universitete baigė Verslo administravimo magistro studijas.
Užsienietis Prašyme taip pat nurodė, kad turėjo leidimą laikinai gyventi Šveicarijoje, kurio pagrindu Šveicarijoje turėjo teisę gyventi nuo 2006 metų iki 2021 metų. Prašyme pažymėjo, kad jam nebuvo atsisakyta išduoti vizų ar leidimų gyventi užsienio valstybėse arba uždrausta atvykti į užsienio valstybes, 2021 metais gyveno Irane, 2021–2022 metais lankėsi Rusijoje, 2021 metais – Šveicarijoje, 2022 metais – Turkijoje.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. 22SD4405 ,,Pranešimas dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“ informavo pareiškėją, kad jo prašymo nagrinėjimas vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi sustabdomas, nes nepakanka šį Prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priimti. Migracijos departamentas nurodytu raštu įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. kovo 14 d. pateikti Migracijos departamentui, įkeliant per MIGRIS komunikaciją šiuos dokumentus: 1) aukštą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą; 2) kokią ekonominę veiklą šiuo metu vykdo ir artimiausią pusmetį ketina vykdyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kartu pateikiant 2021 metų Bendrovės banko sąskaitos išrašą bei išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų registrus, preliminarų 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, aktualias ūkines-komercines sutartis dėl darbų atlikimo (paslaugų teikimo), šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus; 3) dėl kokių priežasčių Bendrovėje nebuvo įdarbinta K. T., kuri nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. buvo paskirta Bendrovės direktore, o M. V., Bendrovės direktoriumi paskirtas 2021 m. gegužės 7 d., įdarbintas tik 2022 m. sausio 20 d., t. y. tik po to, kai 2022 m. sausio 13 d. per MIGRIS komunikaciją buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) kokiu būdu surado darbą Bendrovėje (kur rado skelbimą dėl darbo Bendrovėje /kas pasiūlė darbą Bendrovėje, kur, kada bei su kuo vyko pokalbis (derybos) dėl darbo Bendrovėje ir pan.) bei kodėl nusprendė dirbti Bendrovėje; 5) kokių funkcijų vykdymui Bendrovėje yra reikalinga užsieniečio aukšta kvalifikacija; 6) kiek asmenų be užsieniečio ir Bendrovės direktoriaus, į kokias pareigas (kokios srities specialistų) ir kada dar ketinama įdarbinti Bendrovėje, kokio dydžio darbo užmokestis jiems būtų mokamas. Jeigu artimiausią pusmetį Bendrovėje neketinama įdarbinti kitų asmenų - nurodyti priežastį; 7) kur yra (bus) įrengtas Bendrovės biuras ir kur bus užsieniečio darbo vieta Bendrovėje; 8) kur (ar) yra reklamuojamos Bendrovės teikiamos paslaugos; 9) kodėl užsieniečiui būtina gyventi Lietuvos Respublikoje, kokių funkcijų užsienietis negalėtų vykdyti nebūdamas Lietuvos Respublikoje (pagrįsti užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje būtinybę Bendrovės ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymui).
Pareiškėjas papildomus dokumentus ir atsakymus į Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. 22SD4405 užduotus klausimus Migracijos departamentui pateikė 2022 m. kovo 14 d. Užsienietis nurodė, kad: 1) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdo ir ateityje planuoja vykdyti tarptautinės prekybos veiklą: a) Lietuvoje pagamintą arba užaugintą produkciją eksportuoti Vakarų Europos, Artimųjų Rytų bei Azijos valstybių bendrovėms; b) užsienio valstybėse pagamintą arba užaugintą produkciją importuoti į Lietuvą ir parduoti Lietuvos prekybos tinklams, tinklams produkciją tiekiantiems distributoriams bei kitoms Lietuvos bendrovėms ar kitų užsienio valstybių bendrovėms; c) Lietuvos ir kitų valstybių produkciją parduoti viešbučiams ir prabangiems restoranams; 2) Bendrovė 2021 metais pirkimų ir pardavimų neįvykdė, finansinių operacijų neturėjo, dėl šių priežasčių sąskaitų faktūrų registrų, pelno nuostolių ataskaitos ir balanso nerengė; 3) su Bendrovės direktoriumi M. V. susipažino lėktuve, skrydyje iš Stambulo, sėdėdami vienas šalia kito. Skrydžio data – 2021 m. spalio 18 d., skrydžio numeris – (duomenys neskelbtini). Idėja, jog užsienietis galėtų dirbti Bendrovėje, kilo praėjus dviem mėnesiams nuo susipažino, kalbantis whatsapp programoje; 4) aukšta kvalifikacija reikalinga pardavimų atlikimui, komunikacijai su klientais, derybų vedimui, galutinės kainos apskaičiavimui, prekių tiekimo suplanavimui ir įgyvendinimui; 5) Bendrovės direktoriaus darbo vieta įsteigta nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini); 6) negyvendamas Lietuvos Respublikoje, negalėtų dalyvauti susitikimuose su potencialiais pirkėjais ir tiekėjais Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti Bendrovės komercinę veiklą, 2022 m. balandžio 3 d. Migracijos departamentui pateikė papildomus dokumentus.
Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S111140 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriuo atsisakė išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatęs jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyti pagrindai, t. y. duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, R. S. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, t. y. dirbti Bendrovėje pardavimo vadybininku.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo (redakcija, galiojusi prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu) nuostatos. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas.
Pagal Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Formalių sąlygų atitikimas Įstatymo nuostatoms ir formalių sąlygų išpildymas nesudaro pagrindo institucijai, sprendžiančiai leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje klausimą, besąlygiškai šį leidimą išduoti.
Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra nustatyti Įstatymo 35 straipsnyje.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė;
Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, ir siekdamas pagrįsti Įstatyme nustatytas sąlygas, Migracijos departamentui per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą Migris pateikė kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus – 2011 m. (duomenys neskelbtini) universiteto išduotą Verslo administravimo magistro diplomą ir jo priedą bei 2010 metais išduotą (duomenys neskelbtini) universiteto bakalauro diplomą,
Byloje ginčo, jog pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, nėra.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Šveicarijos ambasada, esanti Irano Islamo Respublikoje 2020 m. spalio 1 d. sprendimu ir 2021 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vokietijos ambasada Irano Respublikoje 2022 m. birželio 26 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimą.
Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir dėl to kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, įvertinusi visas aplinkybes, padarė išvadą, kad egzistuoja didelė pareiškėjo nelegalios migracijos tikimybė ir kad užsienietis siekia formaliai įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, taip gaudamas leidimą laikinai gyventi ir galėdamas imigruoti į Šengeno erdvę kitais, nei deklaruojama, tikslais.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendimo, konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, vertino kelionių dokumentus, draudimą, skrydžio rezervaciją, tarpininkavimo raštą, banko sąskaitos išrašus, aukštojo mokslo diplomų kopijas, Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos raštą, darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovės įsipareigojimus/pranešimus, išrašą iš Juridinių asmenų registro centro apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, profesinio išsilavinimo pažymėjimą, socialinį draudimą, išrašą apie teistumą iš Šveicarijos registro sistemos.
Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas atvyksta į Lietuvą dirbti ir turi Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvoje. Pateikė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią turėtų dirbti pardavimų vadybininku ir gauti 2 400 Eur/ mėn. atlyginimą. Interviu metu pareiškėjas teigė, kad darbą Lietuvoje susirado susipažinęs su kviečiančiuoju asmeniu, Bendrovės vadovu lėktuve – nusprendę, kad pareiškėjas yra tinkamas kandidatas, kurio reikia Bendrovei Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendime pažymima, kad svarstant vizos paraišką, buvo vykdomos konsultacijos su Migracijos departamentu ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu dėl pareiškėjo ir kviečiančiosios organizacijos. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas – direktorius, kuris įdarbintas tik 2022 m. sausio 20 d., t. y., tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė paraišką dėl vizos, siekdamas įsidarbinti Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendime atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas vizos paraišką bandė pateikti dar 2022 m. sausio 14 d., kas reiškia, kad kviečiančiojoje organizacijoje net nebuvo darbuotojų. Pareiškėjas teigė turintis ilgametę pardavimų vadybininko darbo patirtį prestižinėse pasaulinėse įmonėse, konkrečiai jų ofisuose Šveicarijoje, kur yra baigęs studijas ir gyvenęs iki 2020 m. Pareiškėjas teigė, kad jo darbo patirtis ir turimi ryšiai bus labai naudingi darbo Lietuvoje metu – esą jis turi daug kontaktų viešojo maitinimo, turizmo srityje, esą yra dirbęs aukšto lygio vadovu savo ankstesnėse darbovietėse, jo turimi ryšiai ir patirtis matomi „Linkedin“ paskyroje.
Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendime nurodyta, kad, patikrinus ,,Linkedin“ paskyrą, nustatyta, jog pareiškėjas kas porą metų keisdavo darbovietę ir turi vos apie 70 kontaktų tinkle. Pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kas jį motyvuoja atsisakyti darbo ir tokios, jo teigimu, sėkmingos karjeros prestižinėse kompanijose ir pereiti į vieną darbuotoją turinčią, veiklos nevykdančią kompaniją Lietuvoje, kur jis pagal sutartį turėtų gauti 2 400 Eur/ mėn. atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Pasiteiravus apie gyvenimo planus Lietuvoje – kur pareiškėjas ketina gyventi, kiek kainuotų buto nuoma, komunaliniai mokesčiai Lietuvoje, pareiškėjas teigė suprantantis, kad jo pajamos Lietuvoje nebus didelės, tačiau jis esą labai nori dirbti mažoje įmonėje, o jo pajamos greitai padidės, kai tik įmonė pradės verslą. Vizų sistemoje matyti, kad pareiškėjui 2020 m. ir 2021 m. Šveicarija atsisakė išduoti Šengeno vizas. Pareiškėjas šių faktų neneigė, tačiau aiškino, kad tai – neoficialūs, o žodiniai atsisakymai, kad jis vizų negavo tik dėl to, kad visą šitą laiką Šveicarija nagrinėjo jo prašymą dėl leidimo gyventi, kas kelia rimtų įtarimų dėl pareiškėjo teiginių atitikimo tikrovei. Abiem atvejais nurodyta, kad vizą išduoti atsisakoma esant abejonių, ar pareiškėjas išvyks iš Šengeno erdvės iki vizos galiojimo pabaigos. Be to, Migracijos departamentas informavo, kad paraiškoje dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas pažymėjo, jog jam niekada nebuvo atsisakyta išduoti Šengeno vizų, t .y. pateikė melagingą informaciją.
Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje konsulinis pareigūnas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia formaliai įsidarbinti Lietuvoje ir taip gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, siekdamas imigruoti į Šengeno erdvę kitais nei nedeklaruojama tikslais.
Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindžia vykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų.
Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje konsulinis pareigūnas taip pat padarė išvadą, kad yra aukšta pareiškėjo nelegalios migracijos tikimybė. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendimo, tokią išvadą konsulinis pareigūnas padarė, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento konsultacijos metu pateiktą informaciją: 1) buvusi kviečiančios Bendrovės vadovė ir steigėja K.T. užsiima naujų Bendrovių steigimu, 2) yra įsteigusi apie 40 naujų uždarųjų akcinių bendrovių, 3) Bendrovė įsteigta adresu (duomenys neskelbtini), 4) šiuo adresu yra įsteigta apie 280 įmonių, 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2021 m. vasario 1 d. ir nuo 2021 m. gegužės 7 d. perleista kitam vadovui, 6) darbo užmokestis nemokamas. Dėl šių nurodytų aplinkybių konsuliniam pareigūnui kilo pagrįstų abejonių dėl realios Bendrovės veiklos, pareiškėjo deklaruojamo vykimo tikslo, neaiškiai apibūdinamos būsimos darbinės veiklos.
Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, tiek Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal ambasados suteiktą informaciją konstatavo, kad egzistuoja pilkosios migracijos tikimybė ir rekomendavo pareiškėjui vizos neišduoti.
Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2022 m. vasario 10 d. sprendimo 2022 m. kovo 1 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I2-3515-631/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00956-2022-9) pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas savo prašyme išduoti nacionalinę vizą pagrindinį kelionės tikslą nurodė pateiktą prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime konstatavo, jog pokalbio – interviu su konsulu metu pareiškėjas neišsklaidė abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš Lietuvos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl, kaip jis teigė, turintis solidžią ilgametę vadybininko darbo patirtį ir daug kontaktų įvairiose tarptautinėse įmonėse ir organizacijose, ketina dirbti vieno asmens vadovaujamoje ir veiklos nevykdančioje įmonėje. Pareigūnui pasiteiravus apie pareiškėjo gyvenimo sąlygas Lietuvoje (kur ketina gyventi, kokios išlaidos buto nuomai ir pan.,) paaiškino, kad supranta, kad numatomas 2 400 Eur darbo užmokestis nėra didelis, tačiau jo pajamos didės, kai tik įmonė pradės verslą. Į klausimą, kodėl Šveicarija 2020 m. ir 2021 m. atsisakė jam išduoti vizas, pareiškėjas aiškino, kad vizų negavo dėl to, kad visą tą laiką Šveicarija nagrinėjo jo prašymą dėl leidimo gyventi. Tačiau Ambasados duomenimis, abiem atvejais Šveicarijoje buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą esant abejonių, kad pareiškėjas išvyks iš Šengeno erdvės iki vizos galiojimo pabaigos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 15 d.
Pareiškėjo ketinimas dirbti aukštos kvalifikacijos darbą Bendrovėje yra neįtikinamas. Iš užsieniečio pateiktų atsakymų Migracijos departamentui matyti, kad jie yra bendro pobūdžio, neatskleidžiantys nei pareiškėjo numatomo darbo pobūdžio, nei funkcijų, nei sąlygų, nei apimties. Pareiškėjo žinios apie Bendrovę yra ribotos. Būdamas aukštos kvalifikacijos darbuotoju – prekybos vadybininku, užsienietis sutinka Bendrovėje dirbti už 2 400 Eur atlyginimą per mėnesį.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas ketina įsidarbinti Bendrovėje, kurioje dirba vienas asmuo – Bendrovės direktorius. Bendrovė jokio turto neturi. Apyvartinėmis lėšomis nedisponuoja. Pareiškėjas pateiktuose atsakymuose pripažino, kad Bendrovė 2021 metais jokios veiklos nevykdė, ataskaitų neteikė.
Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinės sistemos duomenimis Bendrovės direktorius M. V. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2021 m. sausio 20 d. Bendrovės buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Sodros informacinės sistemos duomenimis, Bendrovėje dirba vienas asmuo – Bendrovės direktorius M. V.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro Išplėstinio išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), NTR objekto kodas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo data – 2021 m. vasario 1 d., veiklos tikslai – konsultacinė valdymo veikla, M. V. Bendrovės direktoriumi paskirtas (išrinktas) 2021 m. gegužės 7 d., iki tol Bendrovės direktorės pareigas ėjo K. T.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis adresu: (duomenys neskelbtini), registruota negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), patalpa, plane pažymėta G-5, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: garažų, korio 3/8 dalys patalpos nuosavybės teise priklauso K. T., 5/8 patalpos – S. T.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Bendrovės direktorius 2022 m. lapkričio 24 d. teikdamas teismui paaiškinimus, nurodė, jog K. T. nepažįsta, tačiau, nepaisant to, Bendrovė savo veikloje naudojasi K. T. ir S. T. nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir būtent šių patalpų adresą naudoja kaip Bendrovės buveinės adresą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog tiek Migracijos departamentui, tiek teismui įvairaus pobūdžio dokumentus, galbūt susijusius su Bendrove, teikia Bendrovės direktorius, tačiau šie dokumentai niekaip nepatvirtina pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktų duomenų apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą tikrumo, juo labiau, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nuslėpė reikšmingas aplinkybes, susijusias su vizų išdavimu.
Pareiškėjas, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nuslėpė ir nepateikė informacijos apie tai, jog Šveicarijos ambasada Irano Islamo Respublikoje jam du kartus atsisakė išduoti Šengeno vizą (pareiškėjas į prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi esantį klausimą, „Ar per pastaruosius 5 metus Jums buvo išduotos vizos ar leidimai gyventi?“ atsakė „taip“ ir nurodė, kad Šveicarija buvo išdavusi leidimą gyventi, galiojusį nuo 2006 m. iki 2021 m., o į klausimą, „ar buvo atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi arba uždrausta atvykti į užsienio valstybę“ atsakė „ne“). Užsienietis nei Migracijos departamentui, nei teismui neatskleidė tikrųjų priežasčių, kodėl nebuvo pratęstas jo leidimas laikinai gyventi Šveicarijoje ir kodėl Šveicarija jam atsisako išduoti Šengeno vizas.
Pareiškėjas Prašyme atsakovui išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi bei rašytiniuose paaiškinimuose, atsakydamas į Migracijos departamento pareigūnų pateiktus klausimus, nurodė prieštaringą ir tikrovės neatitinkančią informaciją.
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina Migracijos departamento įtarimą, kad iš tikrųjų leidimas laikinai gyventi pareiškėjui reikalingas ne tam, kad jis pradėtų dirbti Lietuvos Respublikoje ir dirbtų viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, o tik tam, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi, galėtų naudotis jo suteikiamomis teisėmis ir įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio turinio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte bei Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas tam, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – ketinimą dirbti Bendrovėje, kai iš tikrųjų pareiškėjas yra suinteresuotas tik leidimo laikinai gyventi ir jo suteikiamų teisių gavimu, o ne darbu Bendrovėje, t. y. darbas Bendrovėje nėra tikrasis jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas.
Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai pabrėžė ir Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 166 redakcija), kurios nustato, Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita (12.5.5..3.3 papunktis).
Pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, sąrašą ir jų vertinimo tvarką reglamentuoja Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Kriterijų aprašas).
Migracijos departamentas išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, padarė vadovaudamasis Kriterijų aprašu ir įvertinęs visas faktines aplinkybes: 1) R. S., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Kriterijų aprašo 6.2 papunktis); 2) R. S. interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, galimai Šveicarijoje ir Vokietijoje (Kriterijų aprašo 6.5 papunktis); 3) R. S. per pastaruosius 2 metus siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su gyvenimu Šengeno valstybėse – Šveicarijos ambasada du kartus atsisakė išduoti užsieniečiui Šengeno vizą, nebuvo pratęstas užsieniečio leidimas gyventi Šveicarijoje, o Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje neišdavė nacionalinės vizos, kadangi buvo nustatyta, jog R. S. atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (Kriterijų aprašo 7 punktas).
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas nei šeimyniniais, nei socialiniais, nei ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika nėra susijęs. LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė užsieniečio teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, LVAT 2019- m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019).
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, Įstatymo, Kriterijų aprašo nuostatų nepažeidė. Migracijos departamento Sprendimo išvada, kad pareiškėjas tik formaliai atitinka Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas, yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį nei skunde, nei kitais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Pareiškėjo skundo argumentas, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo skunde, paaiškinimuose bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime ir paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su Bendrovės veikla, bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi. Todėl teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1-2 punktais, 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.