- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-1570-493/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje 2015 m. birželio 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2002-10-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 str. 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010-09-02, bausmės pabaiga – 2018-05-12.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-07-17 nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-06-08 nutarimą taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-07-17 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu ir aplinkybės, lemiančios galimumą taikyti lygtinį paleidimą, buvo ištirtos kompetentingų specialistų ir buvo padaryta išvada, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą, į ką teismas turėjo atsižvelgti, padarytas išvadas įvertinti ir priimti tinkamą sprendimą. Skunde teigiama, kad teismas buvo vienpusiškas ir deklaratyvus, ir atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą grindė jo padarytų nusikaltimų pobūdžiu, bausmės dydžiu, neatlygintu civiliniu ieškiniu. Nuteistojo įsitikinimu, jo išnykę ankstesni teistumai ir padaryto nusikaltimo pobūdis, neatlikta paskirtos bausmės dalis, neturi būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes šie faktoriai niekada nekinta, o turi būti vertinami tik tie faktoriai, kurie vertinami atliekant paskirtąją bausmę. Skunde teigiama, kad teismas neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomos socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu, todėl laiko, kad atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, teismas neįvertino esminių, reikšmingų aplinkybių, o atsisakymą grindė vien deklaratyviais, teisinio pagrindo neturinčiais argumentais. Pažymi, kad raikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nebus visiškai atleistas nuo neatliktos bausmės dalies, o bus prižiūrimas, turės įpareigojimų.
Jo nuomone, teismo nutarties argumentas, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė, prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatoms, kur nustatyta, kokią bausmės dalį nuteistasis privalo atlikti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skunde nurodo, kad sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti nuteistojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, ir po jos, jo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą bausmės dalį, administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. N. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, D. N. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ne tik į nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, paskirtos bausmės dydį, bet ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.
Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog Komisija, spręsdama D. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai neįvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumo bei visuomenės intereso, kad smurtinius nusikaltimus padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, todėl pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. N. dar esant neatliktai pakankamai didelei bausmės daliai, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nuteistasis skunde teigia, kad teismas privalėjo vertinti tik jo elgesį pataisos įstaigoje, ką, jo vertinimu, teisingai padarė Komisija, tačiau nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimo kriterijus, t.y. kad jis neturi nuobaudų, įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, sudaro tik formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tik kurioms esant galima svarstyti, ar yra materialusis pagrindas, leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo galimumo.
Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama tik į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).
Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį – sukėlusį nusikaltimą. Sutiktina su skunde pateiktais argumentais, jog, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju D. N. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės daro tam tikrą teigiamą įtaką – tai yra, jis mokosi, dalyvauja pataisos namuose rengiamuose mokymuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti, tačiau, vertinant visumą jo asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbiausios aplinkybės, vertinant, ar nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti, ar jie galės būti pasiekti nuteistajam taikant probaciją, kuri yra savo pobūdžiu žymiai švelnesnė alternatyva laisvės atėmimo bausmei, yra susiję būtent su nuteistojo požiūriu į savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir tvirtu pasiryžimu daugiau nenusikalsti. Pats nuteistasis skunde pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymą, reikia vertinti nuteistojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po jo.
Šiuo atveju, iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad D. N. savo kaltės dėl nusikaltimo teisme nepripažino, šiuo metu kaltą pripažįsta ir ją suvokia tik iš dalies, nusikaltimo situaciją vertina paviršutiniškai, elgesio priežasčių analizė taip pat negili, jis linkęs save pateisini, stebima nekritiška nuostata į teisės pažeidimus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami: ankstesni teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu agresyvus, impulsyvus, menkai kontroliuojamas elgesys).
Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, padaryto nusikaltimo pavojingumas ir ankstesni teistumai nėra svarbiausios aplinkybės, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.
Šiuo metu D. N. bausmę atlieka už labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Jis anksčiau teistas du kartus, už šias nusikalstamas veikas jam buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau nuteistasis iš to išvadų nepadarė ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ankstesni nusikaltimai buvo padaryti pakankamai seniai, teistumai išnykę, todėl šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant aptariamą klausimą, tačiau jos rodo, jog nuteistasis savo elgesio ir mąstymo teigiamai nekoregavo, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, kas neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertintinos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas 1115,03 eurų civilinis ieškinys. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiajai nepateikus antstoliui vykdomojo rašto, jam nežinant sąskaitos numerio, jis negalėjo jai atlygtini padarytos žalos, tačiau medžiagoje nėra ir jokių duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis bent kokios iniciatyvos sužinoti žalos atlyginimo galimybes žinant tik dalį nukentėjusiojo asmens duomenų (vardą ir pavardę) ir pradėti dengti priteistą žalą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo D. N. asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
Nuteistojo D. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.