- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-26
- Bylos Nr.
- I-7110-121/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Petras Viščinis, Nijolė Šidagienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- E. V., R. D.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romos Sabinos Alimienės (pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovui Leandrui Pociui, atsakovės Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Daivai Samulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys - E. V. ir R. D., dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau-VDAI) 2007-02-22 nurodymą Nr.2R-462(2.13). Paaiškina, kad jis nepagrįstas, nes: 1) nurodyme konstatuota, jog Vilniaus m. VPK skelbė asmens duomenis iš Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykio registro, tačiau nei pačiame nurodyme, nei kitoje surinktoje medžiagoje nėra nustatytas registro naudojimo faktas. Išnagrinėjus administracinį teisės pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, ir priėmus nutarimą bei paskyrus vairuotojui nuobaudą, skelbti viešai įpareigojo Vilniaus m. VPK viršininko 2004-04-30 nurodymas Nr.1-N-8, priimtas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) normomis dar iki registro įsteigimo; 2) vienas iš administracinės teisės principų yra atsakomybės principas – tai valstybės reakcija į vienokį ar kitokį pažeidimą ir apibrėžiamas kaip teisės pažeidėjui daromas poveikis, pasireiškiantis pažeidėjo antivisuomeninio poelgio smerkimu. ATPK 6 straipsnis numato, jog valstybiniai organai, visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias juos padaryti, auklėti piliečius, kad jie būtų didžiai sąmoningi ir drausmingi, griežtai laikytųsi įstatymų. Pagal ATPK 288 str. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paskelbimas yra viešas. Atsižvelgęs į tai, mano, kad bylos duomenų skelbimas atitinka ATPK nuostatas ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus; 3) vienas iš policijai, taip pat ir Vilniaus m. VPK, keliamų uždavinių yra saugaus eismo priežiūra, o šio uždavinio įgyvendinimo neatsiejama dalimi yra teisės pažeidimų kelių eismo sferoje prevencinių priemonių įgyvendinimas. Vilniaus m. VPK viešai skelbia tuos sprendimus, kuriais nubausti asmenys, vairavę neblaivūs ar apsvaigę, t.y. padarę tyčinius, šiurkščius ATPK pažeidimus bei piktnaudžiavę specialiąja teise, taip suteikdami visuomenei įvertinti atskirų jos narių elgesį. Pabrėžia, jog minėtų pažeidimų prevencijos ir užkardymo svarbą pažymėjo ir dalis Seimo narių, teikdami atitinkamų ATPK straipsnių pakeitimų projektus (b.l.2-4).
Atsiliepimas
Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti ir paaiškina, jog po administracinio teisės pažeidimo bylos užbaigimo KET pažeidimus padariusių asmenų asmens duomenys automatiniu būdu yra tvarkomi registre, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-06-02 įsakymu Nr.5-V-346 patvirtintais Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatais. Iš čia daro išvadą, jog asmenų duomenys renkami ne tik juos tvarkyti susistemintoje duomenų rinkmenoje – administracinio teisės pažeidimo byloje, bet ir juos tvarkyti registre automatiniu būdu. Pažymi, jog nagrinėjant asmenų skundus nustatyta, jog asmenų, padariusių KET pažeidimus, duomenys skelbti Vilniaus m. VPK interneto tinklalapyje tam, kad būtų informuota visuomenė, būtų įgyvendinta auklėjamoji administracinės teisės funkcija ir t.t., tačiau duomenų valdytojas šiuo atveju privalo užtikrinti, kad nebus pažeista asmenų teisė į privatų gyvenimą ir kad pats duomenų skelbimas bus teisėtas. Mano, jog toks duomenų skelbimas neteisėtas ir pažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1, 2 punktus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 bei Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnius. Į skundo teiginį, jog atitinkamų duomenų skelbimas yra teisės pažeidimų kelių eismo sferoje prevencinių priemonių įgyvendinimas, atsikerta, jog Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnis nustato baigtinį policijos pareigūnų teisių, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, sąrašą, o jame KET pažeidėjų duomenų skelbimas nenumatytas. Teigia, jog Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime konstatavo, jog viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Vilniaus m. VPK interneto tinklalapyje skelbiami asmenų vardai, pavardės, gimimo data ir kt., kas leidžia nustatyti konkretų asmenį, ir toks skelbimas nepateisina visuomenės intereso tokią informaciją gauti, o tik tenkina smalsumą, todėl negali būti pateisinamas ATPK 254, 288 str. nuostatomis. Atkreipia dėmesį į tai, jog asmenų duomenys, kurie buvo skelbti Vilniaus m. VPK interneto svetainėje, iki šiol prieinami internete (b.l.10-15).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas, palaikydamas teisme skundą, papildomai nurodė, jog informaciją viešai skelbė vadovaudamiesi ATPK 6 str., Direktyva ir visuotinai priimta praktika. Teigia, jog duomenis ėmė ne iš Registro, bet gavo iš ATP bylos, t.y. iš įsiteisėjusių nutarimų. Mano, jog vertinant Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimo pasisakymą dėl pusiausvyros principo šiuo atveju reiktų vertinti asmens, padariusio šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, asmens duomenų laikiną paskelbimą iš vienos pusės ir grėsmės eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir saugumui bei šių pavojingų visuomenei pažeidimų prevencijos ir visuomenės teisės paveikti bei įvertinti tokius pažeidėjų poelgius iš kitos pusės, vertybių pusiausvyrą. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai remiasi Europos žmogaus teisių teismo praktika, nes minėtos jos bylos sietinos su asmens privačiu gyvenimu, operatyvinės veiklos vykdymu ir asmens stebėjimu, o šiuo atveju administracinio nusižengimo padarymo prilyginimas privačiam asmens gyvenimui neteisingas, nes administracinė teisė yra viešoji teisė bendrąją prasme, todėl viešosios teisės pažeidimų laikyti asmens privačiu reikalu negalima. Atkreipia dėmesį, jog nurodymas paremtas neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis apie duomenų gavimo šaltinį, ką atsiliepime pripažįsta ir atsakovė. Pastaroji prisiriša prie registro duomenų, nors pati pripažįsta, jog registras nagrinėjamu atveju nebuvo naudojamas. Atsižvelgus į tai mano, jog, pripažinus, kad neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, reikia pripažinti, jog priimtas nurodymas negali būti teisingas, todėl naikintinas. Pažymi, jog pati atsakovė savo svetainėje skelbia asmenų duomenis, tą daro ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, Europos Sąjungos mastu – Lenkijos policija, kuri skelbia viešai nutarimo nubausti asmenį fotokopiją, Europos žmogaus teisių teismas, kuris viešai publikuoja savo sprendimus su jame esančiais asmens duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė, palaikydama atsiliepime išdėstytą poziciją, teisme pažymėjo, jog pareiškėjas remiasi direktyva, kuri nėra tiesioginio taikymo aktas. Asmens duomenys Vilniaus m. VPK saugomi susistemintose laikmenose ir tvarkomi asmens nubaudimo tikslais, pažeidimų ir įvykių apskaitos tikslais. Administracinėje teisėje galioja principas: leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta. Asmens duomenų viešas skelbimas nenumatytas jokiame teisės akte, todėl pareiškėjos veiksmai tai darant - pripažintini neteisėtais, t.y. apribojančiais asmenų teisę į privatų gyvenimą. Nurodo, jog administracinių teisės pažeidimų bylų duomenys tvarkomi pagal tokių bylų nagrinėjimo taisykles. Mano, jog šiuo atveju būtų galima manyti, kad pareiškėjas skelbdamas tokius duomenis siekia teisėto intereso, jeigu toks interesas būtų įtvirtintas teisės akte, bet to nėra.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimo motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundas tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog atsakovė gavo E. V. ir R. D. 2007-01-18 ir 2007-01-19 skundus dėl Vilniaus m. VPK skelbtų pastarųjų, jų nuomone, perteklinių, duomenų – vardo, pavardės, gimimo metų, padaryto pažeidimo ir kt. – viešo paskelbimo institucijos internetiniame tinklapyje (b.l.16-17, 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog Vilniaus m. VPK interneto tinklapyje adresu http://www.policija.lt/sostine/ skiltyje „Aktuali informacija“ – „Jie vairavo neblaivūs!“ buvo skelbiami E. V. ir R. D., vairavusių neblaiviems, tokie duomenys: vardas, pavardė, gimimo metai (be mėnesio ir dienos), administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas ir vieta, nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis, ATPK straipsnis, numatantis atsakomybę už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, už pažeidimą taikyta sankcija (b.l.37-40). Šios informacijos skelbimo pagrindas yra Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-04-30 nurodymas Nr.1-N-8 „Dėl informacijos apie neblaivius arba apsvaigusius nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų transporto priemonių vairuotojus skelbimo Vilniaus miesto VPK Interneto svetainėje“, kuris, savo ruožtu, grindžiamas siekiu realizuoti policijos veiklos viešumo principą ir suaktyvinti auklėjamąjį ir prevencinį tokių bylų poveikį (b.l.7-8). Iš šio nurodymo matyti, kad skelbimui imami ir skelbiami ATP bylos duomenys, po to, kai-po vieno mėnesio- priimamas ir įsiteisėja nutarimas, apie duomenų naudojimą iš byloje minimų registrų, programinių paketų ar pan. nurodyme nekalbama.
VDAI, išnagrinėjusi skundus, 2007-02-22 sprendimais Nr.2R-458(2.13) ir Nr.2R-461(2.13) juos tenkino ir pripažino, jog duomenys buvo tvarkomi tikslais, nesuderinamais su tais tikslais, kuriais šie duomenys buvo surinkti ir toliau tvarkomi registre (b.l.21-22, 33-34). Tos pačios dienos nurodymu Nr.2R-462(2.13) Vilniaus m. VPK įpareigotas nutraukti asmenų, baustų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, asmens duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų, įvykdyto administracinio teisės pažeidimo laiko ir vietos, nustatyto neblaivumo (girtumo) laipsnio, ATPK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, už šį pažeidimą taikytą sankciją) skelbimą įstaigos interneto tinklapyje visuomenės informavimo, auklėjamaisiais ir administracinių teisės pažeidimų prevencijos tikslais (b.l.35-36).
Į bylą yra pateikti Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2002-07-11 įsakymas Nr.402, kuriuo patvirtinta KET pažeidimų apskaitos instrukcija bei 2002-08-09 įsakymas Nr.451, kuriuo patvirtinti Policijos programinio paketo aprašymas ir jo naudojimo bei tvarkymo instrukcija (b.l.53-58).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, o šiuos santykius pagal ginčo pobūdį reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau-ADTAĮ, Įstatymas), kurio jau 1 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu.
Pareiškėjas siekia nuginčyti VDAI nurodymą, kuriame konstatuoti ADTAĮ 3 str. 1 d. 1 ir 2 punktų pažeidimai pabrėžiant tai, jog asmenų duomenys buvo surinkti ir toliau registre tvarkomi administracinės nuobaudos skyrimo, Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir Kelių eismo taisykles pažeidusių asmenų apskaitos tikslais, tačiau jie neteisėtai panaudoti visuomenės informavimo, auklėjamaisiais ir administracinių teisės pažeidimų prevencijos tikslais, t.y. nesant nei vieno ADTAĮ 5 str. 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus.
Visų pirma pasakytina, jog ADTAĮ reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis (1 str. 2 d.), o kas yra asmens duomenys, atskleista įstatymo 2 str. 1 dalyje, kur pasakyta, jog tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Taigi matyti, jog internetiniame puslapyje skelbti tokie duomenys kaip administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas ir vieta, nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis, ATPK straipsnis, numatantis atsakomybę už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, už pažeidimą taikyta sankcija – asmens duomenimis nelaikytini, todėl ir atsakovės nurodyme konstatuoti pažeidimai, liečiantys asmens duomenų tvarkymą, jų atžvilgiu negali būti taikomi, o nurodymo reikalavimas nutraukti asmenų, baustų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvykdyto administracinio teisės pažeidimo laiko ir vietos, nustatyto neblaivumo (girtumo) laipsnio, ATPK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, už šį pažeidimą taikytą sankciją) skelbimą įstaigos interneto tinklapyje visuomenės informavimo, auklėjamaisiais ir administracinių teisės pažeidimų prevencijos tikslais – neteisėtas ir išeina už VDAI kompetencijos ribų (ADTAĮ 29 str. 2 d.). Be to, pati atsakovė atsiliepime pripažįsta, jog pagal Policijos generalinio komisaro 2006-06-02 įsakymu Nr.5-V-346 patvirtintus Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykio registro nuostatus (toliau-Registro nuostatai) KET pažeidimo duomenys nėra asmens duomenys.
Gi internetiniame tinklapyje skelbti asmenų vardai, pavardės ir jų gimimo metai atitinka asmens duomenų sampratą, todėl būtent dėl tokių duomenų viešo skelbimo nagrinėjamu atveju pasisakytina.
ADTAĮ 3 str. 1 dalis įtvirtina, jog asmens duomenys turi būti (be kitų privalomų sąlygų) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, nustatytais prieš renkant asmens duomenis, ir paskui tvarkomi su šiais tikslais suderintais būdais (1 punktas), tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai (2 punktas). Minėta, kad duomenų, šiuo atveju, rinkimo ir skelbimo tikslas buvo nustatytas (apibrėžtas) Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-04-30 nurodymu Nr.1-N-8.
Minėtu Policijos generalinio komisaro 2006-06-02 įsakymu Nr.5-V-346 patvirtinti Registro nuostatai įsigaliojo 2006-08-25, o pagal įsakymo 3.2 punktą kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenys, kuriuos numatoma tvarkyti pagal šio įsakymo 2.1 punkte patvirtintus Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatus ir kurie nebuvo tvarkomi pagal Policijos programinio paketo aprašymą, pradedami tvarkyti nuo 2007m. sausio 1 d. ir būtent neleistinu duomenų panaudojimu skelbimui iš šių registrų grindžiamas skundžiamas nurodymas, tačiau, teismas nustatė, kad tiek E. V., tiek R. D. atžvilgiu duomenys nebuvo skelbiami (tvarkomi) nei pagal Policijos programinio paketo aprašymą, nei pagal Registrą, todėl darytina išvada, jog minėtų asmenų 2006-12-07 ir 2006-12-20 padarytiems pažeidimams Registrų nuostatų taisyklės negalėjo būti taikomos, tad darytina išvada, kad skundžiamas nurodymas, kaip priimtas pasirėmus klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis ir todėl netinkama teisės norma, negali būti laikomas teisėtu.
Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai išvardinti ADTAĮ 5 str. 1 dalyje, pagal kurią asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Nors minėtame Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-04-30 nurodyme Nr.1-N-8 duomenų rinkimo (paskelbimui) teisiniai pagrindai ir nebuvo nurodyti, kolegija mano, kad šiuo atveju, analizuojant, ar asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai, derėtų remtis ADTAĮ 5 str. 1 dalies 6 punktu, nes Policijos veiklos įstatymo 6 str. 3 dalyje įtvirtinta, jog neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų nusikalstamų veikų prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą; policija gali steigti visuomenės informavimo priemones (internetas yra viena iš visuomenės informavimo priemonių rūšių- įterpta teismo), kuriose visuomenei būtų teikiama informacija apie nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos priemonių, kitų policijos uždavinių įgyvendinimą bei skelbiama kita su policijos veikla susijusi informacija (9 str. 2 d.); ATPK 6 str. 1 dalis numato, jog valstybiniai organai, visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias juos padaryti, auklėti piliečius, kad jie būtų didžiai sąmoningi ir drausmingi, griežtai laikytųsi įstatymų; 288 str. 1 dalyje įtvirtina, jog nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą, o 254 str. 1 dalyje - kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama viešai, nors iš jų tiesiogiai ir neišplaukia teisė viešai skelbti KET padariusio asmens duomenis. Konstitucinis Teismas 2002-10-23 nutarime yra pasisakęs, jog Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, kuris apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Tačiau taip pat pažymėta, jog teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: 1) tai daroma įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002-09-19 nutarimas). Atsakovė aptariamu atveju ADTAĮ 5 str. 1 dalies 6 punkte numatytos galimybės asmens duomenis, įvertinus visus aspektus, tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni, nenagrinėjo. Šis teismo sprendimas atsakovei neužkerta kelio dėl asmens duomenų naudojimo teisėtumo pagal jau ne kartą minėtą Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-04-30 nurodymą Nr.1-N-8 „Dėl informacijos apie neblaivius arba apsvaigusius nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų transporto priemonių vairuotojus skelbimo Vilniaus miesto VPK Interneto svetainėje“, esant pagrindui, priimti naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
skundą patenkinti. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2007-02-22 nurodymą Nr.2R-462(2.13) panaikinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.