- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 2-300-367/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-001300-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- D. Š.
- Išvadą teikia
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Gintautas Balseraitis
- Kategorijos
- 2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant ieškovei G. V., ieškovės atstovui advokatui Gintautui Balseraičiui, išvadą byloje teikiančios institucijos Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui D. Š., institucija teikianti išvadą - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. V. ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo D. Š. mažametės dukros L. Š. išlaikymui po 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo dukros gimimo dienos iki jos pilnametystės, lėšų tvarkytoja iki dukros pilnametystės uzufrukto teise paskirti jos motiną G. V.; nustatyti nepilnametės dukros L. Š. gyvenamąją vietą kartu su motina G. V. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti mažametės dukros L. Š. bendravimą tvarką su tėvu D. Š.: antrą, ketvirtą mėnesio šeštadienį pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos jos buvimo vietos ( informuojant SMS žinute prieš parą laiko) nuo 10 val. ir grąžinti ją į motinos namus (ar į kitą nurodytą vietą) sekmadienį 16 val.; kiekvieną porinių metų gruodžio 24 d. nuo 11 val. sutiktų leisti pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti ją į motinos namus iki gruodžio 26 d., 15 val.; neprieštarautų, kad tėvas bendrautų su dukra mobiliuoju telefonu arba internetu su vaizdo ir garso ryšiu.
Ieškovė nurodė, jog jai ir atsakovui gyvenant kartu nesusituokus, 2015-10-13 gimė dukra L. Š.. Kurį laiką gyveno kartu, tačiau šiuo metu gyvena atskirai, ieškovė viena augina dukrą ir ja pati rūpinasi, atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda. Ji šiuo metu niekur nedirba, jos pajamas sudaro socialinė išmoka už vaiką, viso 28,50 Eur per mėnesį, gyvena pas tėvus, jai tėvai materialiai padeda, o vaiko tėvas prie dukros išlaikymo neprisideda. Dukros išlaikymui kas mėnesį ji išleidžia apie 260 Eur ( maistui apie 50 Eur, rūbams, avalynei - 50 Eur, vaistams, vitaminams - 30 Eur, vaisiams - 20 Eur, vaikiškoms knygutėms- 30 Eur, darželiui -60 Eur, kitos išlaidos – 20 Eur). Prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog su atsakovu kartu negyvena ir nežino, kur jis šiuo metu gyvena ir dirba, kokias pajamas gauna. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad dukra visada gyveno su ja, ieškove, todėl dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, ieškove. Nors tarp šalių nėra ginčo ir dėl bendravimo su dukra, tačiau, ieškovės manymu, nesant aiškiai apibrėžtos bendravimo tvarkos, ateityje gali kilti reali grėsmė tarp šalių dėl bendravimo su vaiku, nors iš savo pusės ji netrukdytų dukros tėvui matytis su dukra, jeigu tik jis to pageidautų.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, prašymų, papildymų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje teikiančios institucijos Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą nurodydama, kad atsakovas kaip vaiko tėvas turi pareigą materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės reikalavimas priteisti šalių nepilnametei dukrai 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis yra protingo dydžio. Nors dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku šiuo metu ginčo nekyla, tačiau ateityje toks ginčas gali kilti, todėl galima nustatyti ir vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo tvarką su vaiku. Nurodo, kad patikrinus vaiko gyvenimo sąlygas pas ieškovę, nustatyta, kad vaiko gyvenimo sąlygos pas motiną yra labai geros, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiaga nustatyta, kad L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) motina G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Šalių nepilnametės dukros L. Š. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 8). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametės dukros poreikiams per mėnesį reikalinga apie 260 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, maisto papildams, aprangai, avalynei, vitaminams, vaistams, higienos prekėms ir kt. Ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamos pajamos šiai dienai yra tik socialinė išmoka už vaiką - 28,50 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, ją su dukra visiškai išlaiko jos tėvai, nes atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenimis ieškovė G. V. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, atsakovas D. Š. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, šiuo metu niekur nedirba ( b.l. 24-26).
Tarp šalių civilinė santuoka įregistruota nebuvo, tačiau ieškovės paaiškinimais byloje nustatyta, jog šalys nesusituokusios, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko nuo 2015 m. gruodžio mėnesio. Šalims negyvenant kartu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo, bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 260 Eur. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendžia, kad per mėnesį 260 Eur suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukras poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) .
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro tik išmoka vaikui – viso 28,50 Eur per mėnesį. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei materialiai padeda tik jos tėvai. Ieškovė nedirba, augina mažametį vaiką. Nuosavybės teise ieškovė turi nekilnojamojo turto. Atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise įgijęs neturi, šiuo metu nedirba ( b.l. 24-26), teismui nėra žinoma jo materialinė padėtis ir gaunamos pajamos. Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauni, darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra) ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio dukters poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė G. V..
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus.
Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, be to, teismo posėdyje dalyvavusi Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo L. Š. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Teismas taip pat vertina tą aplinkybę, jog mažametei, nei metai neturinčiam vaikui daugiau reikia motinos globos, todėl, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės L. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina G. V..
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).
Teisme nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nenustačius nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu grafiko tai prieštarautų vaiko interesams. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad nedarys jokių kliūčių vaiko tėvui bendrauti su vaiku jei tik jis pageidaus tai daryti, nes atsakovas dukra nesirūpina ir ja nesidomi, paskutinį kartą dukrą aplankė tik 2015 m. gruodžio mėn. Įvertinus šią aplinkybę ir tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatyta, kad ieškovės ieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, nes matyti, kad atskirai gyvenantis tėvas su vaiku bendraus bendru šalių sutarimu.
Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-12-29 Nr. (1.31.) TPA-2030-15 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatyta, kad ieškovei G. V. yra suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų( b.l. 3).
Ieškovei esant pilnai atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str. 1 d.) - žyminis mokestis išlaikymo dalyje – 46,80 Eur (130 Eur x 12 mėn. x 3%), bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu -3,66 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2015-10-13, gyvenamąją vietą su mama G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.
Priteisti iš D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-10-13 iki L. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, L. Š. išlaikymo lėšų tvarkytoja iki jos pilnametystės uzufrukto teise paskirti G. V., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 46,80 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 80 euro centus) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio išlaikymo dalyje bei 3,66 Eur (tris eurus 66 ct ) bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5660, bankas - AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės rajono apylinkės teismą.