Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis (nukentėjusysis) N. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 154 str. 1 d., priimti naują nuosprendį ir išteisinti jį dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., padarymo. Taip pat prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl iš A. N. Z. priteistos jam 3000 litų dydžio neturtinės žalos ir priteisti iš A. N. Z. 50 000 litų neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas N. Z. nurodo, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino jo išsakytus teiginius kaip neatitinkančius tikrovės, prieš tai nenustatęs, ar šie teiginiai yra objektyviai egzistuojantys faktai, ar duomenys, ar tik mano subjektyvi nuomonė, paremta tik faktais. Teigia, jog buvo būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Pažymi, jog teismas kai kuriuos teiginius analizavo kaip pavienius, neatsižvelgė į dienraštyje išspausdinto straipsnio turinį ir byloje esančius įrodymus. Nors teismas nurodė, kad absoliučiai visi teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau, kaip suprato apeliantas, nuteisė jį tik už teiginį; „Išsivežė visą rekvizitą, drabužius“, „Barakuda ji“. Be to, teismas žodį „barakudą“ įvertino, kaip šmeižtą. Apeliantas mano, kad šios teismo padarytos išvados nepagrįstos. Atkreipia dėmesį, jog tame pačiame (duomenys neskelbtini) straipsnyje A. N. Z. pripažino, kad iš cirko pasiėmė drabužius, pripažino, kad žvėreliai yra pas ją, teigė, jog pasiėmė balandžius, šunis, kates. Nors A. N. Z. neigia, kad išsivežė iš apelianto visą cirko rekvizitą, tačiau N. Z. mano, kad įmonės (duomenys neskelbtini) įkūrimas tik patvirtina jo teiginių tikrumą, nes be rekvizito cirko pasirodymų tinkamai pravesti neįmanoma. 2011 m. sausio 18 d. A. N. Z. parašė raštą antstoliui, kuriame nurodė, kad N. Z. daiktus pateiks, pripažino, kad paėmė tą turtą ir juo disponuoja. Aplinkybę, jog A. N. Z. turi apeliantui N. Z. priklausančius daiktus patvirtina ir jos 2011 m. vasario 3 d. atsiliepimas į jo jai pareikštą priešieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame A. N. Z. pripažįsta, kad jos namuose yra jam priklausantys kostiumai, paltai, marškiniai, megztiniai ir t. t. Apeliantas nurodo, jog, pasakydamas teiginį „Išsivežė visą rekvizitą, drabužius“, jis rėmėsi tikroje egzistuojančiais faktais, išsakė savo nuomonę, pateikė jam žinomų objektyviai tikroje egzistuojančių faktų vertinimą ir komentarus. Apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Apeliantas taip pat nurodė, jog apylinkės teismas nepagrįstai žodį „barakuda“ įvertino, kaip nusikaltimą – šmeižtą. Nurodo, jog 2010 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) televizijos laidoje (duomenys neskelbtini) A. N. Z. pasakė, jog kentėjo, nes bijojo likti viena, bijojo, kad neišgyvens, bijojo, kad nesugebės užsidirbti, kad vien nieko negali, visko bijojo. Šis A. N. Z. teiginys bei anksčiau įvykę faktai (2008 m. gegužės 6 d. turto dalybų sutartis, povedybinė sutartis 2008 m. gegužės 9 d., skyrybų bylos nutraukimas), apelianto manymu, patvirtina, kad A. N. Z. su juo paskutinius kelerius metus buvo tik dėl finansinės naudos, finansinio saugumo, kad jai buvo patogu. Be to, apeliantas įsitikęs, jog jo išsakytų žodžių turinys įvertintas neobjektyviai, juose nėra jokio šmeižikiško pobūdžio žodžių bei jų darinių prasmė taip pat nešmeižikiška. Tvirtina paskleidęs ne informaciją, bet remdamasis tikrovėje egzistuojančiais faktais, išsakė savo nuomonę, pateikė jam žinomų faktų vertinimą ir apibendrinimą, tuo tarpu pagal BK 154 str. 1 d. už nuomonės išsakymą baudžiamoji atsakomybė negali kilti. Pabrėžia tai, jog dienraščio (duomenys neskelbtini) straipsnis, kuriame A. N. Z. pavadino „barakuda“, publikuotas 2010 m. gruodžio 6 d., o A. N. Z. į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo kreipėsi praėjus trims mėnesiams, t.y. 2011 m. kovo mėnesį, apeliantui pareiškus skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriuo ji kaltinama apšmeižus apeliantą, todėl, N. Z. manymu, A. N. Z. priešpriešiniame skunde jai pareikšti kaltinimai vertintini tik kaip gynybos priemonė. Be to, tame pačiame straipsnyje žurnalistė nurodo, jog A. N. Z. pavadinta „barakuda“ tik pasijuokė, o tai duoda pagrindo teigti, kad žodžio „barakuda“ A. N. Z. nepriėmė, kaip žeminančio jos garbė ir orumą Apeliantas pažymio ir tai, jog teismas žodį „barakuda“ įvertino, kaip moters įžeidimą, tačiau įžeidimas nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., o BK 155 str. sudėties požymis. Taip pat pirmosios instancijos teismas neanalizavo tyčinės kaltės formos turinio, nenustatė, koks buvo jo psichinis santykis su galimai daromu nusikaltimu, t.y. veikta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Apeliantas pabrėžia, jog duodama interviu žurnalistams, nesiekė apšmeižti sutuoktinės, tik išsakė savo nuomonę dėl jau egzistuojančių faktų, juos apibendrino. Byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas N. Z. norėjo pažeminti A. N. Z. garbę ir orumą, taigi jo veiksmuose nėra kaltės – tiesioginės tyčios požymio.

Apeliaciniame skunde N. Z. nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į vieną pagrindinių kriterijų – nusikaltimu sukeltas pasekmes. Apeliantas nurodo, jog dėl A. N. Z. viešai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos jis buvo sumenkintas Lietuvos visuomenės akyse, įžeista jo garbė ir orumas, pakenkta darbiniai veiklai, dėl ko žymiai sumažėjo cirkų pasirodymų užsakymų, sumažėjo jo bendravimo galimybės, nuo jo atsiribojo kai kurie pažįstami, draugai, pakenkta ir jo šeiminiam gyvenimui santykiuose su vaikais. Apeliantas pažymi, jog patyrė didelį stresą, ilgalaikę emocinę įtampą, daug nepatogumų, ką patvirtina ir vėlesnės viešos televizijos laidos, laikraščiai, internetinės svetainės, kad televizijos laidos metu A. N. Z. išsakyti faktai, duomenys vis dar aktualūs, apie juos viešai diskutuojama, analizuojama. Teismas A. N. Z. nusikaltimu sukeltų pasekmių neįvertino ateities požiūriu, todėl apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

Apeliaciniu skundu nuteistoji (nukentėjusioji) A. N. Z. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje, kurioje ji nuteista pagal BK 154 str. 2 d. bauda 5 MGL dydžio ir iš jos priteista N. Z. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 600 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Apeliantė A. N. Z. nurodo, jog teismo paskirta jai bausmė yra per griežta, nebuvo atsižvelgta į tai, jog ji viena išlaiko du mažamečius vaikus, jos gaunamų pajamų dydis sudaro tik 364 litų per mėnesį, kol vyksta skyrybų procesas kitose bylose su N. Z., visas nekilnojamas turtas yra areštuotas ir nepadalintas, kitų pajamų ji negauna, N. Z. vaikų išlaikymui pinigų neteikia, todėl jai paskirta 650 litų dydžio bauda neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir turi būti panaikinta.

Apeliantė A. N. Z. taipogi nesutinka su tuo, kad buvo pripažinta kalta pagal BK 154 str. 2d. Pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu ji patvirtino, kad viskas, ką ji kalbėjo laidos metu atitinka tikrovę. 2010 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) televizijos laidoje (duomenys neskelbtini) ji, duodama interviu, viešai pranešė, kad N. Z. su ja, tuo metu nepilnamete, palaikė intymius santykius, du kartus laukėsi vaiko nuo N. Z., būdama paauglė, ir nors tiesiogiai interviu metu nepasakė, tačiau iš televizijos laidos (duomenys neskelbtini) įrašo dalinės stenogramos teismas padarė išvadą, kad abu kartus darėsi abortus. Apeliantė nurodo, jog ji atskleidė visą tiesą, norėdama apsaugoti vaikus, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų jos laidoje išsakytus žodžius, nes kokius ji įrodymus gali pateikti, tada ji buvo nepilnametė, buvo priklausoma nuo asmens, žymiai už ją stipresnio, vyresnio ir valdingesnio, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. A. N. Z. nurodo, jog liudytoja G. J. parodė, jog N. Z. turėjo polinkį jaunoms mergaitėms, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad G. J. nenuslėpė tų aplinkybių, kad ji su N. Z. turėjo lytinių santykių, o tai patvirtina tą faktą, kad N. Z., būdamas suaugęs vyras, naudojosi nepilnametėmis. Atkreipia dėmesį, jog N. Z. nepateikė jokių įrodymų, kad paskleista informacija turėjo jam neigiamas pasekmes, o teismas pripažino ją kalta, neturėdamas jokių objektyvių įrodymų, tvirtinančių N. Z. išsakytas nusikaltimo pasekmes, todėl apeliantės įsitikinimu, jos kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., visiškai neįrodyta ir nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir naikintinas. A. N. Z. tvirtina neturėjusi jokio tikslo apšmeižti savo sutuoktinį, o tik konstatavo tas aplinkybes, kurios įvyko iki jų santuokos, jos veikoje nebuvo jokios tyčios ką nors apšmeižti, t.y. jos veiksmuose nėra kvalifikuojančios nusikaltimą požymio – kaltės. Apeliantė mano, kad teismas priimdamas jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 str. 5 d., BPK 305 str. 1 d. 1-3 punktus, nes nuosprendyje neįrodyti nusikalstamos veikos aplinkybės, padarymo būdas, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nenustatytos faktinės aplinkybės ir neaptarti įrodymų prieštaravimai. Nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, subjektyviais nukentėjusiojo N. Z. parodymais, tačiau nepateikta jokių objektyvių įrodymų apie atsiradusias pasekmes, todėl remtis tik N. Z. parodymais apie neva jam padarytą žalą, teismas negalėjo. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl ji neturėjo būti nubausta arba bausta švelnesnės sankcijos ribose. Apeliantė nurodo, jog teismo paskirta N. Z. neturtinės žalos dydį 3000 litų ir 600 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ji sumokėjo.