Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, našlys, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2005 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu devyniems metams (bausmę atlikęs); 2) 2018 m. lapkričio 23 d. Alytaus apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 56 MGL dydžio (2800 eurų) bauda (bausmę atlikęs, baudą sumokėjęs 2019 m. gegužės 22 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. L. 2021 m. gruodžio 30 d. apie 14 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – partnerę L. P., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, kuriai kilusio konflikto metu dešinės rankos delnu sudavė penkis smūgius į galvos sritį, pataikydamas į smakrą, kairį ir dešinį poakius, bei savo artimąją giminaitę – seserį D. I., kuriai šluotos kotu sudavė 2 smūgius į kaktą, padarydamas odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. P. ir nukentėjusiajai D. I. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 30 d. pas jį atvažiavo sesuo D. I.. Atsivežė alkoholio, kurį kartu vartojo. Po kiek laiko kartu su savo sugyventine L. nuėjo į kambarį miegoti. Tuomet tarp jo ir L. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jis įvyko nenori nurodyti. Konflikto metu savo sugyventinei L. P. rankomis sudavė kelis smūgius. Supranta, kad dėl jo smūgių jai galėjo skaudėti. Kiek tiksliai sudavė smūgių ir kur pataikė tiksliai neatsimena, kadangi buvo stipriai neblaivus. Jam atrodo, kad pataikė L. į veidą, ne daugiau kaip penkis kartus. Tuomet priėjusi D. pradėjo rankomis jį stumti nuo L.. Mano, kad ji bandė jį nustumt, kad daugiau nemuštų L.. Kai D. jį bandė nustumti, tarp jo ir jos įvyko konfliktas, jo metu vienas ant kito rėkė. Tada jis pasiėmė nuo jų per žingsnį ar du prie pečiaus atremtą šiaudinę šluotą, ir sudavė apie du smūgius D. į kaktą. Supranta, kad dėl to D. galėjo skaudėti, tačiau ar po suduotų smūgių ant D. kaktos liko nubrozdinimų, neatsimena. Kiek atsimena nei L., nei D. kraujas nebėgo, bent jau jis jo nematė. Atsimena, kad po konflikto jis išėjo į kiemą, kol buvo kieme atvažiavo policija, jam patikrino blaivumą, įpūtė virš 2 promilių. Tuomet policijos pareigūnai nuvežė jį namo adresu: (duomenys neskelbtini). Sausio 16 d. vyko jo mamos laidotuvės. Tą dieną jis pirmą kartą po konflikto pamatė D.. Kiek atsimena, ant jos kaktos jokių nubrozdinimų nematė. Tuomet apie įvykusį konfliktą su D. nešnekėjo. Tiek su L., tiek su D. anksčiau visada gerai sutardavo, nei prieš vieną nėra smurtavęs. Tiek su L., tiek su D. susitaikė, jų atsiprašė, jos jam atleido. Dėl viso konflikto kaltas alkoholis, jeigu jis nebūtų buvęs girtas, nebūtų įvykęs konfliktas. Nurodė, kad kai L. P. skambino savo sūnui L. K. ir sakė, kad vyksta konfliktas ir jis ją muša, jis susinervinęs paėmė iš jos telefoną ir kažkur padėjo, tačiau neatsimena kur. Tą padarė dėl to, nes nenorėjo, kad ji skambintų sūnui, ir veltų jį į konfliktą. Jis nei L., nei D. susidorojimu, nužudymu ar kuo kitu negrasino (1 t., b. l. 189–190, 197–198, 2 t., b. l. 3–4).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai:

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1), kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. apie 14.40 val., adresu: (duomenys neskelbtini) A. L. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę L. P., suduodamas jai penkis smūgius į galvos sritį. Šiais veiksmais A. L. sukėlė fizinį skausmą L. P. ir padarė kairės ir dešinės akies sumušimus. Konflikto metu L. P. bandė apginti A. L. sesuo D. I., todėl A. L. taip pat smurtavo ir prieš D. I. suduodamas jai du kartus su šluotkočiu į kaktą ir taip padarydamas kaktos srityje nubrozdinimą;

- policijos registruojamų įvykių registro išrašas (1 t., b. l. 16–19), iš kurio matyti, kad 2021 m. gruodžio 30 d. 14.46 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino L. K., kuris nurodė, kad jo mamos sugyventinis konfliktuoja, grasina susidorojimu;

- įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 20–28), kuriame užfiksuota įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpoje;

- daiktų apžiūros protokolai (1 t., b. l. 30–32, 51–54), kuriuose nurodyta, kad apžiūros objektai yra šiaudinė geltonos spalvos šluota ir garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro;

- kitų objektų apžiūros protokolai (1 t., b. l. 36–40, 42–46), kuriuose nurodyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai ir nuotraukos išimti iš reaguojančių policijos pareigūnų nešiojamų „Body“ kamerų. Vaizdo įrašuose ir nuotraukose matyti, kaip nukentėjusiosios pasakoja apie įvykio aplinkybes ir rodo, kaip buvo sumuštos;

- Alytaus AVPK Lazdijų r. PK reagavimo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 81–83), kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. apie 14 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kambaryje, A. L. kilusio žodinio konflikto metu, šluotkočiu sudavė du smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas D. I. fizinį skausmą. Nurodomas vizualiai matomas smurtą galintis rodyti požymis: kaktos kairėje pusėje, sužalojimo kodas „05“ (įdrėskimas). Pastabos (kaip buvo patirtas sužalojimas) – suduodant šluotos kotu;

- Alytaus AVPK Lazdijų r. PK reagavimo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 84–86), kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. apie 14 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kambaryje, A. L. kilusio žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu sudavė penkis smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas L. P. fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai veide, sužalojimo kodas „06“ (patinimas). Pastabos (kaip buvo patirtas sužalojimas) – suduodant rankos kumščiu;

- alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (1 t., b. l. 87–90), kurioje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0147, patikros Nr. 1540660, 15 val. 24 min. A. L. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, 15 val. 33 min. L. P. nustatytas 1,37 promilių neblaivumas, 15 val. 36 min. D. I. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65–66, 69–70), kuriose nurodyta, kad nukentėjusioji L. P. teismo medicinos apžiūrai neatvyko, apžiūros sveikatos priežiūros įstaigoje medicinos dokumentuose detalios trauminio poveikio žymės neaprašytos, todėl nėra galimybės nustatyti objektyvias trauminio poveikio žymes ir tuo pačiu, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai) patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79–80), kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji D. I. teismo medicinos apžiūrai atvykusi nebuvo, apžiūros sveikatos priežiūros įstaigoje medicinos dokumentai nepateikti, todėl nėra galimybės nustatyti objektyvias trauminio poveikio žymes ir, tuo pačiu, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė;

- liudytojos (nukentėjusiosios) L. P. parodymai (1 t., b. l. 97–98, 111–112, 121–122), iš kurių matyti, kad A. L. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 7 metus. 2021 m. gruodžio 30 d. pas ją atvažiavo A. L. sesuo D. I., atsivežė šampano ir jie visi vartojo alkoholinius gėrimas. Išgertuvių metu tarp jos ir A. prasidėjo konfliktas. Ji norėdama išvengti konflikto nuėjo ir atsigulė į lovą, tačiau jai gulint lovoje, A. ir toliau prie jos kabinėjosi sakydamas, kad jam trūksta alkoholio, ir kad ji išgėrė jo alkoholį ir yra girta. Todėl ji jam atsakė dingti iš čia ir pasakė, kad „ne aš pas tave, o tu pas mane“. Jam šie žodžiai nepatiko ir jis priėjęs sudavė jai penkis smūgius į galvos sritį, t. y. į smakrą, kairę ir dešinę akį. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Vėliau nuo lovos atsikėlusi ir visą įvykį mačiusi D. I. atėjo jos ginti. Ji norėjo nustumti A. ir liepė jam nustoti, bet A. paėmęs šluotą sudavę jai šluotkočiu apie 2 kartus. Apie visą konfliktą pranešė savo sūnui, pasakė, kad A. šoka muštis ir jai trenkė, bet daugiau jam nieko nepaaiškino. Gerai neatsimena kuriuo momentu padėjo ragelį, tačiau mano, kad A. iš jos paėmė telefoną ir kažkur padėjo. L. suprato, kad namie vyksta konfliktas, dėl to iškvietė policiją. Konflikto metu ir po jo A. jai negrasino, negąsdino, kad jai kažką padarys. Dėl ko L. K. kviesdamas policiją pasakė, kad jai A. grasina nežino, gal girdėdamas triukšmą per telefono ragelį jam taip atrodė. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jai 1,37 promilių neblaivumą. Kai policija išsivežė A., D. paprašė, kad liktų pas ją nakvoti, kad jai būtų smagiau. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų neturi. Ji ant A. nepyksta, su juo susitaikė, tačiau atgal pas save gyventi nepriėmė;

- liudytojos (nukentėjusiosios) D. I. parodymai (1 t., b. l. 136–137, 144–146), iš kurių matyti, kad 2021 m. gruodžio 30 d., apie 12 val. jos draugas atvežė ją pas L. P. gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Pas ją namuose buvo ir jos brolis A. L.. L. P. ir A. L. yra sugyventiniai, draugauja jau apie 7 metus. L. ji pažįsta nuo mokyklos laikų, su ja gerai sutaria, bendrauja. Atvažiuodama pas ją į svečius atsivežė dovanų ir šampano. Jos atsisėdo kambaryje prie stalo ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo nuo pat jos atvykimo. Joms sėdint kambaryje tarp A. ir L. prasidėjo žodinis konfliktas. L. P. vykstant konfliktui atsistojo ir nuėjo atsigulti į tame pačiame kambaryje esančią lovą, sakė, kad eina miegoti. Atsimena, kad L. šaukė: ,,Baik A. baik, nemušk“. Išgirdusi kaip ji šaukia atsisuko pažiūrėti, kas vyksta. Kaip A. mušė L. ji nematė. Nematė, kiek A. sudavė jai smūgių ir į kur. Po to atsimena, kad matė kaip L. sėdėjo ant lovos krašto ir prieš ją stovėjo A.. Jie vis dar pykosi, bet neatsimena ką vienas kitam sakė. A. rėkė ant L.. Bijojo, kad jis gali jai suduoti, todėl priėjo prie A., bandė jį nustumti, kad šis atsitrauktų nuo L.. Tuomet A. ją vijo, sakydamas: ,,Čia ne tavo reikalas, eik iš čia“, pasiėmė per žingsnį, ar du nuo jų, prie pečiaus buvusią atremtą šiaudinę šluotą ir su šluotos šluotkočiu sudavė apie du smūgius jai į kaktą. Jai neskaudėjo, nes tuo metu buvo labai girta. Po suduotų smūgių ji išėjo į kitą kambarį. Po to atsimena, kaip atvažiavo policija, kas ją iškvietė, nežino. Atsimena kaip atvažiavusi policija jai tikrino girtumą, įpūtė virš 1,5 promilių. Sekančios dienos rytą skausmo taip pat dar nejautė, nes buvo pagiriota, nieko nenorėjo. Kai grįžo namo išsiblaivė apie pietus. Skausmą kaktoje pajautė kai išsiblaivė. Kaktoje po suduotų smūgių šluotkočiu buvo negilus nubrozdinimas, bet jai kraujas nebėgo. Nubrozdinimo žymių ant kaktos nebuvo po dviejų dienų. Tą dieną (įvykio dieną) buvo atvykę medikai. Kadangi tuo metu buvo labai girta jai atrodė, kad jie ją apžiūrėjo, bet dabar atsimena, kad ji jiems sakė, kad jai nieko nėra ir nesutiko, kad jie ją apžiūrėtų. L. tą dieną jos paprašė, kad pabūtų kartu su ja, kad jai būtų smagiau, ji nenorėjo namuose likti viena, todėl liko pas ją nakvoti. Su broliu jie visada gerai sutardavo, nors ir būdavo kartais žodinių konfliktų, bet brolis A. niekada nėra prieš ją smurtavęs, taip atsitiko pirmą kartą. Mano, kad dėl to kaltas alkoholis. Ji brolio nebijo, nepyksta ant jo, jam atleido ir pretenzijų neturi, ateityje taip pat neturės, civilinio ieškinio nereikš;

- liudytojo R. I. parodymai (1 t., b. l. 163–164), iš kurių matyti, kad 2021 m. gruodžio 30 d. jam dirbant su vyriausiuoju patruliu S. D. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), pranešėjo mamos neblaivus sugyventinis konfliktuoja, grasina susidorojimu. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad apie 14.40 val., adresu: (duomenys neskelbtini), A. L. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę L. P., suduodamas jai penkis smūgius į galvos sritį. Šiais veiksmais A. L. sukėlė fizinį skausmą L. P. ir padarė kairės ir dešinės akies sumušimus. Konflikto metu L. P. bandė apginti A. L. sesuo D. I., todėl A. L. taip pat smurtavo ir prieš D. I. suduodamas jai du kartus su šluotkočiu į kaktą ir taip padarydamas kaktos srityje nubrozdinimą. Nubrozdinimas ant D. I. kaktos buvo aiškiai matomas, negilus. D. I. įvykio metu jam pasakė, kad A. L. jai trenkė 2 kartus su šluotkočiu į kaktą, taip padarydamas kaktoje nubrozdinimus. D. I. teigė, kad jautė fizinį skausmą, bet pretenzijų jam neturi, sakė: - ,,Ai čia nieko baisaus. Man čia tik biškį su šluota trenkė“, todėl nesutiko paaiškinti daugiau įvykio aplinkybių. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo L. P.. D. I. atsisakė medikų apžiūros. Visą laiką su jais vengė bendrauti sakydama: ,,Aš nieko nenoriu, man nieko nereikia, aš nieko nežinau“. D. I. kategoriškai atsisakė su jais bendrauti, nenurodydama priežasties. Kadangi, pasak jos jai medicinos pagalba buvo nereikalinga, jie ją paliko pas L. P.. A. L. po konflikto buvo nuvežtas į jam priklausantį būtą esantį (duomenys neskelbtini);

- liudytojo L. K. parodymai (1 t., b. l. 170–171), iš kurių matyti, kad 2021 m. gruodžio 30 d. buvo Alytuje savo bute. Įvykio dieną apie 8 val. ryto buvo grįžęs namo pas mamą L., ji minėjo, kad pas ją turi atvažiuoti svečių. Namuose buvo ir A., abu iš ryto buvo blaivūs. Tuomet apie 9 val. 30 min. išvyko iš mamos namų ir grįžo į Alytų. Apie 14 val. jam paskambino mama ir pasakė, kad jo patėvis A. prisigėrė, daro nesąmones, šoka mušti, jai trenkė, bet kiek kartų trenkė ir į kur, nedetalizavo. Apie D. I. ji nieko neminėjo, nesakė ar pas ją namuose yra daugiau žmonių. Daugiau ji jam nieko telefonu nesakė ir padėjo ragelį. Ji jo neprašė iškviesti policiją. Dėl to, kad buvo sunerimęs ar mamai viskas gerai, jis paskambino į policiją ir pranešė, kad jo neblaivus patėvis muša jo mamą. Ką konkrečiai sakė BPC operatoriui, neatsimena. Jis tą dieną pas savo mamą po skambučio į policiją nebuvo nuvykęs ir mamos nematė. Ją pamatė tik po savaitės, tuomet ji net nekalbėjo apie konfliktą ir jis jos apie tai neklausė. Kai po savaitės jis pamatė mamą, ant jos veido ir kūno jokių sužalojimų nebuvo. Kiek jam yra žinoma, mama su patėviu sutaria gerai, nors kai prisigeria tarp jų būna konfliktų;

- pažyma apie šeimos sudėtį (2 t., b. l. 42), iš kurios matyti, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Šventežerio seniūnijos 2022 m. sausio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta A. L. šeimos sudėtis, kurioje kaip šeimos narys nurodoma L. P. (sugyventinė);

- asmens duomenų pažyma (2 t., b. l. 17–18), iš kurios matyti, kad D. I. yra A. L. artimasis giminaitis, tai yra sesuo.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. L. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis prieš jas smurtavo; policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuose užfiksuotos smurto žymės; medicininių dokumentų išrašas, patvirtinantis, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas galvoje; specialisto išvados, kuriose neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiosioms galimybė. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad A. L. smurtaudamas nukentėjusiosioms, t. y. kartu gyvenančiai savo sugyventinei L. P. ir seseriai D. I. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skirti arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 43, 45–47, 49).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. L. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 20–22); baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 30–31); nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 32, 33); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (2 t. b. l. 37); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, jog nusiskundimų dėl A. L. elgesio nėra gavusi (2 t., b. l. 41).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­nybę, jo turtinę padėtį (bedarbis), atsakomybę leng­vi­nan­čią ir sunkinančias aplinky­bes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – areštas, kurio trukmė nustatytina lygi vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Įgyvendinant bausmės paskirtį, siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, smurtavo prieš artimą giminaitį (seserį) ir šeimos narį (sugyventinę), į tai, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija teismui suteikia galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, bausmės vykdymą atidėti ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kaltinamojo veiksmai pasireiškė intensyviu smurtu. A. L. yra teistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl pripažintina, kad jis linkęs ignoruoti teisės normas. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti tik taikant realią arešto bausmę, todėl A. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, – 1) šluotą, saugomą Alytaus AVPK, sunaikinti kaip menkavertį daiktą; 2) pranešimo BPC garso įrašo bei policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo/garso įrašus laikmenose – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 40 parų arešto.

A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, – 1) šluotą, saugomą Alytaus AVPK, sunaikinti kaip menkavertį daiktą; 2) pranešimo BPC garso įrašo bei policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo/garso įrašus laikmenose – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti A. L., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, Alytaus m.), atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.