- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- T-174-224/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- V. K.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-89 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 28 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. sausio 2 d.
2018 m. kovo 28 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-89 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis nėra didelė – 5 mėnesiai. Bausmės atlikimo metu stebimas teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje. Pataisos namuose nuteistasis sugebėjo įsisavinti vidaus tvarkos taisykles, jų laikosi nuosekliai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, jis dalyvauja ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose programose. Nuteistasis dalyvauja „Pykčio ir agresijos valdymo“ programoje, lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus. Nuteistasis turi išsikėlęs aiškius ateities tikslus, žino žingsnius, kurių reikės jiems įgyvendinti. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis planuoja sugrįžti dirbti į ankstesnę darbovietę, kurioje dirbo prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis teigia, jog laisvėje pastoviai dirbo elektriku, suvirintoju, tekintoju, kalviu. Pataisos namuose nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini), o tai rodo teigiamą jo motyvaciją darbui. Nuteistasis neturi finansinių sunkumų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo, tačiau ji vertinama kaip vidutinė 52 – balai pagal OASys vertinimo metodiką. Statinius rizikos veiksnius sudaro 25 balai. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. 357-89 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas toks sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nuteistasis V. K. yra atlikęs įstatyme nustatytą 1/3 dalį bausmės kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš 2018 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-88 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą ir 2 nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga matyti, jog nuteistasis V. K. anksčiau jau buvo teistas 3 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už 2 nesunkių smurtinių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis praeityje pažeidė probacijos sąlygas. Taigi vien jau šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog paskutiniai nuteistojo padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, padaryti artimoje aplinkoje – prieš sutuoktinę.
Ypač svarbu akcentuoti, jog ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, buvo atidėtas, tačiau nuteistasis nesugebėjo pateisinti teismo parodyto pasitikėjimo ir pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas sąlygas. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei teismo jam parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, suvirintojo, tekintojo ir elektriko specialybes, iki bausmės atlikimo jis nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje, jokių išmokų negaudavo, pragyvendavo iš uogavimo ir grybavimo. Nuteistasis neturi didelių finansinių įsipareigojimų. Pats nuteistasis nurodęs, jog praeityje jis buvo dirbęs elektriku, suvirintoju, tekintoju ir kalviu. Nuteistasis nurodęs, jog, išėjęs į laisvę, jis bandytų įsidarbinti į ankstesnę darbovietę, tačiau toks nuteistojo teiginys nesuteikia absoliučiai jokių garantijų, kad laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo socialiniai ryšiai yra geri – jis susirašinėja laiškais su žmona, sūnumi ir dukromis. Tačiau apie nuteistojo lankymą pasimatymų metu duomenų nėra. Nuteistasis teigia, jog laisvėje jis draugų neturėjo, visus nusikaltimus jis padarė vienas ir niekas jo neįtakojo. Nuteistasis teigia, jog laisvėje alkoholį jis vartojo retai, tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis buvo padaręs nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis nesijaučia socialiai atsiskyręs, pokalbio metu jis bendrauja gan noriai, jo savivertė kiek pažemėjusi, jis stokoja pasitikėjimo savimi. Nuteistasis pripažįsta padarytą nusikaltimą, tačiau kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis yra linkęs permesti nukentėjusiajai (žmonai), teigdamas, jog ši yra konfliktiška asmenybė ir pati ieško progų išprovokuoti konfliktą. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis yra linkęs save pateisinti ir sumenkinti savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistasis atpažįsta kai kurias turimas problemas, tačiau jas spręsdamas, jis susiduria su sunkumais. Būdamas neblaivus, nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, kartais praranda savitvardą. Nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, jis nesugeba pasimokyti iš savo ankstesnės neigiamos patirties. Nuteistasis susiduria su sunkumais numatant tolimesnes savo elgesio pasekmes.
Minėta, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, būtina nuodugniai įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimu laiku. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis neskatintas, drausmine tvarka nebaustas. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo drausmės pažeidimų nebuvimo, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Be kita ko, labai svarbu pabrėžti aplinkybę, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu nemažėjo ir vis dar vertinama kaip vidutinė, tai yra 52 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių net 27 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis realiai dar galėtų sumažinti. Taip pat būtina atsižvelgti bei įvertinti nuteistojo elgesiui reikšmės turinčius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, dar yra pakankamai didelė – 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo V. K. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus.
Teismas daro išvadą, jog nuteistasis V. K. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2018 m. kovo 28 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-89 dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2018 m. kovo 28 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-89 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.